Ekonomika

Trumpai apie privatų verslą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pradėti ir tinkamai tvarkyti savo verslą Didžiojoje Britanijoje nėra sunku. Svarbiausia turėti idėją ir stengtis ją įgyvendinti. Yra trijų tipų įmonės, kurias gali steigti kiekvienas. Dažniausiai pasitaikantis verslo tipas lietuvių bendruomenėje – laisvai samdomas darbuotojas arba kitaip – individuali įmonė. Šio verslo tipo privalumas yra tai, kad jį tvarkyti yra sąlyginai paprasta – jis nereikalauja labai daug dėmesio ar jėgų. Tačiau jo savininkas yra asmeniškai atsakingas už įmonės skolas. Jei verslas nepasiseks ir turėsite įsiskolinimų tiekėjams ar bankui, privalėsite tas skolas padengti iš savo asmeninio turto. Jei turite verslo partnerį, galite susijungti ir steigti partnerystę. Šis verslo tipas labai panašus į individualią įmonę. Skirtumas – finansinę atsakomybę ir verslo valdymą dalysitės su partneriu. Ribotos atsakomybės (angl. limited) kompanija (lietuviškas atitikmuo – uždaroji akcinė bendrovė) yra saugus ir tinkamas pasirinkimas daugeliui rimtų verslininkų. Šios kompanijos išlaikymas kainuos daugiau lėšų, laiko ir jėgų – turėsite samdyti buhalterį, reguliariai ir griežtai atsiskaityti su Mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis. Tačiau šis verslo tipas turi nemažai privalumų. Pirma, lengviau galėsite gauti paskolą verslui, nes bankai į tokią kompaniją žiūri rimčiau, nei į fizinį asmenį. Antra, ribotos atsakomybės kompanijos savininkai nėra atsakingi už kompanijos įsiskolinimus savo asmeniniu turtu.

Leisk man uždirbti tau pinigų

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egzistuoja įvairūs verslo modeliai, vienas iš jų B2B (Business to business) – verslas verslui. Kad būtų geriau suprasti, logiška B2B lyginti su B2C (Business to customers) – verslas klientams. Su juo susiduriame kiekvieną dieną, net pirkdami pieną, mes esame B2C dalis. Jeigu kitos įmonės vadovui Jūs galite pasakyti ''leisk man uždirbti tau pinigų'', tai labai svarus pareiškimas, kuris parodo, kad (turbūt) Jūs būsite turtingas. Be abejo, reikia būti specialistu, profesionalu, kad šie žodžiai turėtų sąryšį su realybe. Iškyla klausimas, ar maža bendrovė gali padėti kitai kompanijai. O kodėl gi ne? Net ir nedidelė įmonė gali nuveikti didžiulius darbus padedama galingai kompanijai. Vėlgi klausimas, kaip? Čia ir slypi papildomi nuliai Jūsų sąskaitoje. Jeigu žinočiau visus įmanomus būdus, kaip tai padaryti, pats dabar žiūrėčiau į Havajų saulę. Visada rinkoje egzituoja spragos, kurias net didžiosios kompanijos nesugeba užpildyti, nes jos yra didelės ir ne visada spėja gerai suvaldyti veiklos kryptis – tai šansas Jums! Bet nesupraskite klaidingai, nereikia pulti stačia galva ir plėtoti, vystyti ir investuoti į ten, kur finanasiškai pajėgus konkurentas dar nespėjo ar pražiopsojio perkamąją galią. Tiesiog pasinaudokite tuo ir nueikite pas gigantą su komerciniu pasiūlymu – tai yra B2B taisyklė – nebijoti ir būti drąsiam, nes didelės kompanijos vadovui lygiai taip pat rūpi pinigai, kaip ir Jums. Man labai patinka bendrauti su inteligentiškais žmonėmis, kurie išmano savo darbą.

Nemokama energija (Free energy) - klestėjimas vietoj krizės

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išbristi iš skurdo ir suklestėti įmanoma tik padarant ir įdiegiant savo ir kitų išradėjų padarytus išradimus- geresnius sprendimus. Ieškodamas geresnių energijos gavimo ir taupymo būdų ir priemonių išstudijavau daugybę patentų, mokslinio tyrimo darbų ir atradimų. Ėmiau susirašinėti su vertingų, duodančių didelę naudą išradimų autoriais. Deruosi dėl licenzijų pirkimo. Pagal vertingų išradimų licenzijas galima greitai pradėti gaminti konkurencingą produkciją, ją netrukdomai pardavinėti visame pasaulyje gaunant didelį pelną - suklestėti. Japonija pralaimėjusi karą suklestėjo įdiegusi geresnių sprendimų paiešką – labgebą. Nuo 1980 m. TSRS mokymo įstaigose pradėta mokyti išradybinių uždavinių sprendimo teorijos. Šią teoriją sukūrė TSRS mokslininkas G. S. Altšuller. JAV veikia jo vardo institutas. Labgebos mokymas plėtojamas ne tik JAV, Japonijoje bet ir Kinijoje, P. Korėjoje ir ES. Europoje įkurta TRIZ organizacija ETRIA. Veikia tarptautinė TRIZ asociacija. Šis mokymas padeda įveikti krizę – suklestėti. Kas trukdo plėtoti šį mokymą Lietuvoje? Dar turime labgebos specialistus Čepelę ir Edvardą Satkevičių. Po ilgalaikio susirašinėjimo su bekurio el. generatoriaus atradėju Dmitrijumi Motovilovu gavau jo sutikimą Lietuvoje gaminti žmonėms skirtus 10-12 KW bekurius generatorius pagal jo patentus. Nesulaukęs valdžios ir ES paramos pas Kanados išradėją Richard Willis užsisakiau vieną bekurį generatorių savo namams apšviesti ir apšildyti.

Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje

pagal
Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nepaisant sudėtingos IT rinkos situacijos, rugsėjo 1 dieną savo veiklą atnaujinęs „Fortakas“, šiuo metu valdomas bendrovės „Novanet“, jau per paskutinius du mėnesius pasiekė 1 mln. Lt apyvartą ir sparčiai plečia savo tinklą. Pasak bendrovės „Novanet“ direktoriaus Dariaus Partausko, „Fortako“ bendra apyvarta per spalį ir lapkritį viršijo optimistines prognozes ir pasiekė 1 mln. Lt. „2010 metais numatėme pasiekti 10 mln. Lt apyvartą, o 2011 metais ją dar didinti. Šie skaičiai rodo, kad „Fortakas“ turėjo ir turi daugybę lojalių klientų, kurie sulaukę „Fortako“ veiklos atnaujinimo grįžta į mūsų parduotuves,“ — savo planus atskleidžia Darius Partauskas. Siekdamas įgyvendinti numatytus planus, bendrovės „Novanet“ direktorius tvirtina plečiantis „Fortako“ tinklus. „Atgimęs „Fortakas“ valdė dvi parduotuves Kaune ir Vilniuje. Dabar tinklą išplėtėme atidarę dar dvi parduotuves Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiuo metu veikia keturios IT parduotuvės, turinčios „Fortako“ prekės ženklą,“ — kalba Darius Partauskas. Paklaustas apie bendrą IT rinkos padėtį ir tokį sėkmingą naują „Fortako“ startą, bendrovės „Novanet“ direktorius teigia, kad šiuo metu IT rinka yra itin suaktyvėjusi. „Rinkos dalyviai persiskirsto savo pozicijas, kadangi iš IT rinkos pasitraukė didieji tinklai. Bankrutavus stambiems rinkos žaidėjams, rodos, mažesnėms bendrovėms turėtų būti lengviau konkuruoti, tačiau taip nėra.

Krizės akivaizdoje - tyčinis bankrotas

pagal
Krizės akivaizdoje - tyčinis bankrotas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, teisininkai įspėja dėl galimo piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais ir tobulėjančių kreditorių apgaudinėjimo būdų. Krizės laikotarpiu verslininkai patiria daugybę neigiamų padarinių: verslo pabaiga, skolos, atsakomybė už prastą įmonės veiklą ir t.t. Tai neretai verčia trauktis iš verslo, tačiau išlipti iš balos sausam ne visada pavyksta - civilinė ir baudžiamoji teisinė atsakomybė verslininkus dažnai priremia prie sienos. Šie savo ruožtu bando apeiti įstatymus. Teisininkai prognozuoja, kad per ateinantį pusmetį tyčinių bankrotų padaugės, o besiverčiantys individualia veikla pereis dirbti samdomo darbo. “Dabar dažnas į krizę pakliuvęs verslininkas vengs informuoti kreditorius apie įmonės atskyrimą, apie tai skelbs mažuose leidiniuose, o ne informuos kreditorius asmeniškai, tokiu būdu siekdamas paspartinti bankroto procesą”, - sako advokatų kontoros “Devyžis ir partneriai WILL” advokatas Paulius Docka. Anot jo, tyčinis ar normalus bankrotas, galima atskirti pagal tam tikrus bendrus bruožus. Normalaus bankroto atveju įmonėje susikaupus kritinei skolos sumai, kreditoriai dažniausiai yra tipiniai: “Sodra”, bankai, darbuotojai, verslo partneriai, be to, įmonėje lieka tam tikro turto. O tyčinio bankroto atveju turtas pradedamas naudoti itin aktyviai, t.y. perleidžiamas kitiems asmenims, nuomojamas, įkeičiamas, idant atėję į įmonę turto administratoriai per bankroto procesą neaptiktų turto.

Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo

pagal
Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Net ir ekonominio pakilimo metais ne visi verslo pasaulio atstovai sugeba subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, taigi žlunga. Pasaulinė krizė pastaruoju metu verslui tapo tikru išbandymu. Daug įmonių bankrutuoja ar dar tik artėja prie kritinės ribos. Kad nenukristi į prarają, kartais tereikia gero konsultanto. O jei jau žlugimas neišvengiamas, bankroto atveju taip pat reikia atlikti daug sudėtingų teisinių veiksmų. Juos tinkamai sudėlioti gali padėti kvalifikuotas specialistas – bankroto administratorius. Šiandien įmonių bankrotas nereiškia tik jų savininkų nesugebėjimo tvarkyti finansų. Bankroto administratoriaus Virginijaus Andrijausko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje pradėta 812 bankroto procedūrų. Beveik trečdalis jų didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, kurią, anot pašnekovo, sužlugdė didieji prekybos centrai. Apdirbamosios gamybos žlugimui (tai per 26 proc. visų iškeltų bankroto bylų) įtakos turėjo Lietuvos įsiliejimas į Europos bei pasaulinę rinką ir konkurencijos neatlaikymas sudėtingomis sąlygomis. Tarp bankrutuojančių įmonių apie 15 proc. sudaro statybos bendrovės. Pasvalio rajone bankroto procedūros vykdomos trijose įmonėse ir dviejose žemės ūkio bendrovėse. Nors bankrotas laikomas normaliu laisvosios rinkos ekonomikos reiškiniu, paprastam dirbančiajam jis tampa socialine nelaime, siejama su darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimu. Ir tai jau tampa ne tik įmonės savininkų, bet ir joje dirbančių žmonių rūpesčiu.

Įmonės bankrotas: ko tikėtis darbuotojams?

pagal
Įmonės bankrotas: ko tikėtis darbuotojams?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mažėjantys šalies ekonomikos augimo tempai, auganti infliacija, vis didesnį pagreitį įgaunanti nekilnojamojo turto rinkos krizė ne vieną įmonę veda į bankrotą. Kaip elgtis tokioje įmonėje dirbantiems žmonėms? Bankrotą Įmonių bankroto įstatymas apibūdina kaip nemokios įmonės būseną, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir tuomet tokia įmonė įgauna bankrutuojančios įmonės statusą. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir darbuotojams laiku nemokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Minėtojo įstatymo nustatyta, kad įmonėje vykdant bankroto procedūrą su darbuotojais ir žemės ūkio produkcijos gamintojais atsiskaitoma kaip su antrosios eilės kreditoriais. Pirmąja eile yra atsiskaitoma su įkaito turėtojais — bankais. Trečiąja — su Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitais kreditoriais. Nesunku suvokti, jog įmonėje vykdant bankroto procedūrą visiškai atsiskaityti su darbuotojais neretai nepavyksta. Be to, pati bankroto procedūra dažnai užtrunka ilgai, o į šias žabangas patekusiems darbuotojams reikia lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų gelbėjimosi ratas — Garantinis fondas. Pagrindinę šio fondo lėšų dalį sudaro įmonių mokamos 0,2 proc. nuo apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio dydžio įmokos.

Tyčinis bankrotas

pagal
bust, no money, insolvent
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas yra tyčinis bankrotas? Tai juridinio asmens (JA) privedimas prie bankroto tyčia. Kitaip tariant, tai są­mo­nin­gas blogas JA val­dy­mas siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Toks valdymas ga­li reikš­tis tiek ak­ty­viais JA va­do­vų veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu. Apie ty­či­nį ban­kro­tą ga­li­ma spręsti, pvz., iš to, kad: JA va­do­vai aki­vaiz­džiai blo­gai or­ga­ni­za­vo JA dar­bą ar­ba ap­skri­tai jo ne­or­ga­ni­za­vo; Bu­vo su­da­ri­nė­ja­mi nuos­to­lin­gi san­do­riai ži­nant, kad JA ne­ga­lės tų san­do­rių įvyk­dy­ti; Aki­vaiz­džiai gre­siant ban­kro­tui bu­vo pa­slėp­tas, iš­švais­ty­tas, per­leis­tas ki­tiems turtas, iš ku­rio galėjo būti padengtos skolos. Praktikoje tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl JA valdymo organų sąmoningų sprendimų JA turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų JA gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa JA nemokumas. Tyčiniu bankrotu laikytini ir minėti JA valdymo organų veiksmai JA esant faktiškai nemokiam, dar labiau pabloginantys JA turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tyčiniu bankrotu taip pat laikoma kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į JA turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas.

Kapitalizmo budynės

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalbas apie globalizaciją, apie jos varžybų nugalėtojus ir nevykėlius gerokai pritildė globalinį kaimą ištikęs nelemtas „sunkmetis“, kuriam ir tinkamą vardą parinkti nelengva. Globalizacijos reiškiniams paaiškinti vartotos metaforos šiandien kursto ironiškų pašaipų pagundą. Štai dar užpernai neregėtais „proveržių“ šuoliais puikavęsis lietuviškas Baltijos tigras, Jungtinėse Amerikos Valstijose staiga užstrigus globalaus kapitalizmo finansiniam varikliui, virto susigūžusiu Betty Yurdin pasakos tigriuku arbatinuke. Šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje vis dažniau nuaidi kapitalizmo vėlę anapilin palydintys balsai, todėl nenuostabu, jog ir lietuviškoji tapo savotiška kapitalizmo budynių užstale: vieni senu žemaitišku laidotuvių papročiu suskubo užgerti į velionio pomirtinę gerovę, dėl ištikusios nelaimės kaltindami valstybę, kiti – nekantravo įkalti paskutinę, tegul ir istoriškai surudijusią, vinį į godaus išnaudotojo karstą. Taigi tariamus nelaimės ištiktuosius suvienijo bendras rūpestis – surasti budynių stalui gerai nupenėtą „atpirkimo ožį“, kuriam visų pirma privalu aplaužyti ragus jei ne už paties kapitalizmo politinę-ekonominę mirtį, tai bent už akivaizdų globalaus kapitalizmo sukeltą moralinį-filosofinį skandalą. Pastebėtina, jog Lietuvos žiniasklaidoje, kaip ir kitur pasaulyje, duris į ekonominės krizės priežasčių supratimą dažniausiai bandyta rakinti savotišku visrakčiu, stengiantis pasakyti paskutinį žodį byloje.

Išeitis – tautos referendumas

pagal
Išeitis – tautos referendumas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manau, neapsiriksiu sakydamas, kad vis tik didesnė tautos dalis nesutinka su pono premjero A.Kubiliaus pasamprotavimais, kad krizė – pasaulinė, ir Lietuvos valdžia nieko dėta. Tiesa, bet tik dalinė. Taip, pasaulinė krizė palietė ir mus, bet kodėl kitose šalyse ji realiai traukiasi, o pas mus - tik įsibėgėja? A.Kubiliaus argumentas dėl G.Kirkilo blogo darbo - teisus, bet vėl gi tik dalinai. Sutinku, G.Kirkilas buvo prastas premjeras, bet jis niekaip nebūtų juo tapęs net per suokalbį V. Uspaskicho bendražygio J. Pinskaus pirtyje, jei ne A.Kubiliaus vadovaujamų konservatorių balsai. Vėlgi atskomybė bendra. Bet mane labiau jaudina ir papiktina dar vienas argumentas - kad „į krizę reaguota gerai ir jos našta pasidalinta solidariai tarp visų šalies gyventojų sluoksnių“. Reaguota blogai. Jei Vakaruose pripažino, kad krizę sukėlę finansiniai ir bankiniai sluoksniai kalti ir reikia griežtint jų kontrolę, tai mūsų vadovai apie tai nė žodžio nepasakė ir nieko iki šiol nedaro.Vakarai atsargiai, bet pripažįsta, kad su išgirtąją rinka, kuri viską sureguliuos, nelabai kas gaunasi. Kažkodėl ji vis reguliuoja tik turtingojo naudai. Jie bent iš dalies sutinka su didesniu valstybės dalyvavimu ekonomikoje. Tuo tarpu pas mus ir toliau girdime apie visišką valstybės turto išpardavimą ir pseudorinkos plėtimą, tik ne visai aišku, į kur. O kalbant apie solidarumo naštą, tai ji suvedama į gan primityvų ginčą tarp vaiko pinigų, pensininkų ir seimūnų mašinų. Sutinku, tos mašinos tikrai ne vietoj.

Alternatyvi energija sunkiai skinasi kelią

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors biodujos yra vienas iš alternatyvių energijos šaltinių, tačiau jų gamybos plėtra šalyje stringa. Lietuvoje dirvonuoja per 500 tūkst. ha, nors dalį šio ploto būtų galima panaudoti energetiniams augalams auginti, o jų biomasę kartu su mėšlu perdirbti jėgainėse į biodujas. Vakar Žemės ūkio rūmuose vykusios konferencijos „Biodujos – aplinkos neteršianti energijos gamybos technologija“ dalyviai įžvelgė nemažai kliūčių alternatyvios energijos gamybos plėtrai. Nepaisant to, kad teisinė bazė ekologiškai švarios energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrai Lietuvoje yra palanki, tačiau jau daugiau kaip 10 metų trypčiojama vietoje: iš šešių Lietuvos biodujų jėgainių veikia tik trys. LŽŪU Agroenergetikos laboratorijos vedėjo Kęstučio Navicko nuomone, padaryta klaida, nusprendus biodujų energetikos klausimus pavesti kuruoti Ūkio ministerijai. „Lietuvoje nėra aiškaus skatinimo ir paramos mechanizmo bioenergijos gamintojams. Daug kartų prašyta skirti lėšų išsamiai studijai, moksliniams tyrimams, siekiant išsiaiškinti, iš kokių žaliavų ir kokio tipo jėgainėse Lietuvoje optimaliausia gaminti biodujas. Juk tai, kas tinka Vokietijai, nebūtinai pasiteisins Lietuvoje. Metai iš metų kalbama, bet nieko nedaroma“, – neslėpė nusivylimo valdininkais K. Navickas. Pasak jo, reikalai pajudėtų iš vietos, jei už bioenergetiką būtų atsakinga Žemės ūkio ministerija.

Alternatyvi energija – podukros vietoje

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ignalinos atominę elektrinę greitai turėsime uždaryti. Ar spėta tam pasiruošti? Gyvybiškai svarbi alternatyvi energija lyg nemylimiausia podukra šalyje kelią skinasi vėžlio žingsniu. Lietuvoje veikia tik 37 vėjo jėgainės. Jų bendroji galia yra apie 52 MW ir sudaro mažiau kaip 1 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. Tuo tarpu už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kurioje gyvena dvigubai daugiau gyventojų ir nėra grėsmės netekti pagrindinio elektros energijos tiekėjo, yra 5101 vėjo jėgainė. Jų bendra galia trigubai didesnė nei mūsų atominės elektrinės. Per pastaruosius metus neišdygo nei elektros perdavimo linijos iš Vakarų, nesukūrėme nei nuosavos, nuo kitų šalių nepriklausomos energetinės sistemos. Numota ranka ir į mokslininkų išvadas, kad Lietuva turi didžiulį potencialą gauti alternatyvią energiją. Paskaičiuota, kad, naftos kainai viršijus 49 dolerius už barelį, elektros gamyba iš vėjo energetikos tampa pigesnė ir konkurencingesnė nei naudojant tradicinius elektros energijos gamybos šaltinius. Milžiniškus pinigus kainuojančios naujos AE šalininkai nutyli apie nepigų branduolinį kurą, radioaktyvių atliekų keliamą pavojų gamtai. Tuo tarpu žmonėms aiškina, kad vėjo energetikai Lietuvoje neužtenka vėjo. Gal kitur vėjas ir stipresnis, tornadais negarsėjame, bet skųstis vėjo trūkumu vargu ar galime. Šiuolaikinės vėjo elektrinės pradeda veikti, kai vėjo greitis pasiekia 3 m/s. Vėjo ištekliai neišsenkami, yra pakankami ne tik pajūryje.