Tyčinis bankrotas

Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, teisininkai įspėja dėl galimo piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais ir tobulėjančių kreditorių apgaudinėjimo būdų. Krizės laikotarpiu verslininkai patiria daugybę neigiamų padarinių: verslo pabaiga, skolos, atsakomybė už prastą įmonės veiklą ir t.t. Tai neretai verčia trauktis iš verslo, tačiau išlipti iš balos sausam ne visada pavyksta - civilinė ir baudžiamoji teisinė atsakomybė verslininkus dažnai priremia prie sienos. Šie savo ruožtu bando apeiti įstatymus. Teisininkai prognozuoja, kad per ateinantį pusmetį tyčinių bankrotų padaugės, o besiverčiantys individualia veikla pereis dirbti samdomo darbo. “Dabar dažnas į krizę pakliuvęs verslininkas vengs informuoti kreditorius apie įmonės atskyrimą, apie tai skelbs mažuose leidiniuose, o ne informuos kreditorius asmeniškai, tokiu būdu siekdamas paspartinti bankroto procesą”, - sako advokatų kontoros “Devyžis ir partneriai WILL” advokatas Paulius Docka. Anot jo, tyčinis ar normalus bankrotas, galima atskirti pagal tam tikrus bendrus bruožus. Normalaus bankroto atveju įmonėje susikaupus kritinei skolos sumai, kreditoriai dažniausiai yra tipiniai: “Sodra”, bankai, darbuotojai, verslo partneriai, be to, įmonėje lieka tam tikro turto. O tyčinio bankroto atveju turtas pradedamas naudoti itin aktyviai, t.y. perleidžiamas kitiems asmenims, nuomojamas, įkeičiamas, idant atėję į įmonę turto administratoriai per bankroto procesą neaptiktų turto.

Kas yra tyčinis bankrotas? Tai juridinio asmens (JA) privedimas prie bankroto tyčia. Kitaip tariant, tai są­mo­nin­gas blogas JA val­dy­mas siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Toks valdymas ga­li reikš­tis tiek ak­ty­viais JA va­do­vų veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu. Apie ty­či­nį ban­kro­tą ga­li­ma spręsti, pvz., iš to, kad: JA va­do­vai aki­vaiz­džiai blo­gai or­ga­ni­za­vo JA dar­bą ar­ba ap­skri­tai jo ne­or­ga­ni­za­vo; Bu­vo su­da­ri­nė­ja­mi nuos­to­lin­gi san­do­riai ži­nant, kad JA ne­ga­lės tų san­do­rių įvyk­dy­ti; Aki­vaiz­džiai gre­siant ban­kro­tui bu­vo pa­slėp­tas, iš­švais­ty­tas, per­leis­tas ki­tiems turtas, iš ku­rio galėjo būti padengtos skolos. Praktikoje tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl JA valdymo organų sąmoningų sprendimų JA turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų JA gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa JA nemokumas. Tyčiniu bankrotu laikytini ir minėti JA valdymo organų veiksmai JA esant faktiškai nemokiam, dar labiau pabloginantys JA turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tyčiniu bankrotu taip pat laikoma kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į JA turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas.