Ekonomika

Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. Ši supaprastinta pajamų mokesčio sumokėjimo forma taikoma tik gyventojų pajamoms, gautoms iš atskirų rūšių prekybinės, gamybinės ar paslaugų veiklos, apmokestinti. Be to, ir pati veikla pagal verslo liudijimą turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų per tęstinį laikotarpį. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Šioje atmintinėje apžvelgsime, kokią veiklą gyventojas gali vykdyti įsigijęs verslo liudijimą, kokie yra fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimą sumokėjimo ir grąžinimo ypatumai, kokios yra verslo liudijimų išdavimo taisyklės.

Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas (siekimas gauti ekonominės naudos). Atsitiktiniai sandoriai, pvz. asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra ,,verslininkiškumo” elementų, negali būti laikomi individualios veiklos požymiais. Atitinkamais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nelaikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz. į užsienį išvykstantis gyventojas parduoda kelis vienodus daiktus). Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad kartais ir be sandorių tęstinumo, iš tam tikrų aplinkybių galima daryti išvadą, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą.

Šiuolaikinis franšizavimas yra labai lankstus ir nuolat besivystantis verslo formatas. Franšizavimas apima ir tik jam būdingus, ir iš kitų verslo formų paskolintus elementus. Komercinė koncesija, filialų tinklai, platinimo tinklai, licencijavimas, patentai, kooperacija – tai tik dalis verslo formų, kurių dedamųjų galima surasti franšizavimo procese. Norėdami išvengti painiavos pažymėsime, kad franšizavimu vadiname verslo modelį apskritai. O franšizė yra konkreti verslo koncepcija, nuosavybės teise priklausanti konkrečiam ūkio subjektui. Nei verslo literatūroje, nei verslo praktikoje nėra vieno patvirtinto franšizės apibrėžimo. Žinoma, kiekvienos šalies teisės aktai teisinio reguliavimo poreikiams nustato teisinį franšizės apibrėžimą. Pirmiausia franšizė yra sutartis. Ši sutartis sudaroma tarp dviejų savarankiškų šalių. Pagal šią sutartį abi šalys įgauna teises ir prisiima įsipareigojimus. Viena šalis (franšizės gavėjas) pagal sutartį gauna teisę užsiimti verslu, t. y. teikti prekes arba paslaugas naudodama kitai šaliai (franšizės davėjui) priklausančius prekės ženklus arba vardus. Taip pat franšizės gavėjas gauna teisę naudoti darbo metodus, sukurtus franšizės davėjo. Franšizės gavėjas už šias esmines teises įsipareigoja mokėti. Ta pati sutartis įpareigoja franšizės davėją suteikti visas sutartas teises franšizės gavėjui ir padėti vykdyti su verslu susietas veiklas.

Ne vienas žmogus savo gyvenime padaro staigių posūkių. Po to atsisuka atgal ir šypteli: jei kas prieš kelis metus būtų pasakęs, nebūčiau patikėjęs. Jums dar neteko apie save taip prabilti? Galvojate, neteks? Nebūkite tokie tikri. Galbūt jums trūksta tik mažo patarimo, paties menkiausio palaikymo, to vieno vienintelio užkrečiančio pavyzdžio - ir rytoj niekas jūsų nebeprivers gyventi taip, kaip gyvenote vakar. Lietuva tik keliolika metų leidžia savo gyventojams pasirinkti gyvenimo spalvas ir atspalvius. Visų nuostabai šiandien jų įvairovė tiesiog stulbinanti! Ar galėjome dar vakar pagalvoti, kad orus ir savimi pasitikintis darbininkas, mokytojas ar agronomas atgalia ranka į kampą numes savo specialybę. Ir ne todėl, kad buvo blogas darbuotojas. Jis gavo pasirinkimo laisvę. Dabar visi šie veiklūs žmonės vadinami verslininkais. Kaimynai skaičiuoja jų pinigus, pavydi pasikeitusios gyvenimo kokybės. Oi daug lietuvaičių galėtų įsijungti į pastarųjų gretas. Reikėtų tik įveikti savo abejones, daugiau pasitikėti savimi ir tais, kuriuos valstybė įpareigojo mums padėti. Ne toks jau tas vilkas ir baisus, kai miške susiduri akis į akį su juo. Šių eilučių autorė susirado įdomią verslo idėją, pasmailino liežuvį ir išsiruošė žygin. Pirmiausia pasukau į Joniškio rajono verslo informacijos centrą. Vadybininkės Simonos Stasiulytės šiltai priimta ir patogiai įsitaisiusi kėdėje, papasakojau apie savo verslo idėją.

Pagrindiniai šio straipsnio teiginiai – pradėti verslą įmanoma; įmanomą pradėti verslą nuo nulio; įmanoma pradėti verslą nuo nulio ir sąžiningai! Jeigu nėra ryšių, juos įmanoma užmegzti ir tai ne stebuklingas pasisekimas, o tiesiog mokėjimas, netgi, sakyčiau, amatas. Bent jau aš pasiekiau tokio supratimo apie verslą lygį, kad galiu teigti, - verslauti galima išmokyti kiekvieno. Aišku, ne kiekvienas „pasieks žvaigždes“, bet užsidirbti galima dešimt kartų daugiau, negu samdomame darbe, skiriant darbui dešimt kart mažiau laiko. Todėl iš tikrųjų skirsite pinigams mažiau laiko, negu samdomas darbuotojas, kuris peikia verslininkus pamišimu dėl pinigų. Nieko panašaus. Pinigai verslininkui – kaip vanduo iš vandentiekio. Vieną kartą išsprendei klausimą ir naudojiesi. O štai samdomi darbuotojai kiekvieną dieną po 8 valandas „vandenį nešioja“. Ir be to dar kaltina verslininkus pamišimu dėl vandens. Dėl vandens pamišę tie, kurie nuolat sprendžia „vandens problemas“ ir niekaip negali nuo jų atsitraukti, nes kitaip nebus kaip prasimaitinti. Paprastai įrodinėja remiantis savo (arba savo pažįstamų) pavyzdžiu, bet ką gali įrodyti jūsų NESĖKMINGA PATIRTIS (!?), kai yra sėkmės pavyzdžių. Visų pirma, prisiminsime logikos pagrindus. PAVYZDYS NĖRA ĮRODYMAS! Štai jeigu įrodysite pirmo, antro ir trečio principinį negalimumą, tai bus įrodymas. O šito jūs neįrodysite, nes aš turiu pavyzdžių, kad tai įmanoma.

Kai pradėsite verslą, arba ieškosite patarimų kaip jį pradėti, visada atsiras “gero linkinčių” žmonių. Kurie jums paaiškins, kad pradėti negalite, nes tam reikia daug pinigų, Jūsų pasirinkta niša visai nepelninga, kad Jūsų planas turi daug skylių, kad Jūs neturit patirties, kad šiam verslui pradėti reikia bent 5 metų profesionalo patirties ir t.t. Paprastai tokie žmonės patys būna nieko neįkūrę ir nieko negali įkurti, nes jų mintys sukasi tik apie tai kodėl neįmanoma. Jie apsimeta, kad “nori Jums gero”, bet iš tikrųjų vagia mūsų svajones. Jei iš pradžių įkursite verslą, truputi netaip, bus galima pasitaisyti ir jį patobulinti. Tačiau, jei klausysite “gerųjų nykštukų”, tai ir Jūsų gyvenimas bus toks kaip jų, kuriame tiesiog neįmanoma turėti savo verslo. Galų gale bankrotas irgi nėra blogai, jei tai buvo apmastyta rizika. Tarkim pradedant verslą reikia apie 10 000 lt. Jeigu kažkas neišeis išparduosit inventorių ir busite praradęs kokius 3000 Lt. Nėra tokia baisi suma, beto netgi bankrutuodamas įgauni patirties. Vidutiniškai milijonieriai bankrutavo apie 3 kartus pries uždirbdami milijoną. Jau turiu verslo planą ir man reikia maždaug 200 000 litų pradėti verslą…. Dažniausiai niekas neduoda tokiu sumų pradedantiems verslininkams. Kodėl? Todėl, kad jie dar neturi patirties. Todėl, kad jų pasamonė sukasi taip: “turiu išleisti pinigų, tam, kad uždirbčiau pinigų”. Pradedant pirmą verslą reiktų pradėti nuo labai mažų investicijų.

Jeigu galvojate apie nuosavo verslo kūrimą, tikriausiai jus vilioja tai, kad galėsite patys reguliuoti savo asmenines pajamas, planuoti savo laiką, būsite nepriklausomas, turbūt gundo ir verslininko prestižas. Tačiau ar jūsų negąsdina sunkus ir įtemptas darbas, nuolatinis stresas, didelė atsakomybė už šeimos gerovę ir rizika netekti visko, ką turite? Galite būti tikri: su įtampa, sunkiu darbu ir atsakomybe neišvengiamai susidursite. Bet ar mainais už šiuos nepatogumus gausite tai, ko siekiate? Ar jūs esate ryžtingas, ar galite būti užsispyręs, siekdamas savo tikslų? Ar jūs pasitikite savimi, ar tikite sėkme? Ar esate entuziastas? Ar esate pasiryžę atsisakyti dalies laisvo laiko, kurį skiriate šeimai, ir vietoje to nuolat kęsti psichologinę įtampą? Pažiūrėkite į save, pamatykite save tokį, koks jūs esate, o ne tokį, kokį norite save matyti, ir atsakykite objektyviai į aukščiau išdėstytus klausimus. Padarėte? Jeigu apie visa tai tikrai susimąstėte ir leidote sau suabejoti savo galimybėmis, tačiau atsakėte į kiekvieną klausimą "taip", tuomet įsivaizduokite save nedidelės, tarkime, penkių - šešių darbuotojų įmonės vadovu. Jūs tikriausiai esate geras savo srities specialistas ir žinote, kaip gaminti produktą. Tačiau dabar jums reikia rūpintis ne tik gamyba, bet ir vadovavimu, personalu, pardavimais, marketingu, apskaita ir finansais. Ar jūs tam turite žinių ir įgūdžių?