Gotikinio judėjimo istorija ir esmė
| |

Gotikinio judėjimo istorija ir esmė

Gotikinis judėjimas, gotikinė subkultūra, ar kokiu kitu vardu tai pavadintume, – mūsų dienomis įgauna didelį populiarumo pagreitį, pop kultūros rykliams susidomėjus keistu groteskišku imidžu, bei tikrai plataus spektro muzika. Tačiau pop kultūra tėra money making machine, pernelyg nesirūpinanti pačio judėjimo esme – apsiribojanti juodų nagų ir latekso įvaizdžiu, bei teenage lygio mirties ir angst temomis dainų tekstuose. Gotikinis judėjimas, kaip subkultūra pradėjo formuotis 70’ųjų pabaigoje, ir unikalių savybių dėka tapo pilnai save “išlaikantis”, jis niekada nesikreipė į show biznio magnatus ir nekoregavo savo įsitikinimų jiems panorėjus. Samprata ‘Gotika’ – tai daugelio amžių ir kultūrų suformuotas palikimas ir aš pamėginsiu kiek įmanoma glausčiau apžvelgti tai, kas sukūrė Gothic subkultūrą, jos pagrindinius principus, bei priežastis, verčiančias dažną ne pirmus metus “juodojoje scenoje” esantį asmenį sarkastiškai šypsotis stebint pop kultūros bandymus matuotis spygliuotus antkaklius, sidabrinius ankh’us bei klijuoti savo žvaigždutėms “naujų atradimų” etiketes.

| |

Subkultūrų evoliucija kitaip

Na, ką gi. Teko vėl atsiversti Malūnaičio paskaitos apie žmogaus evoliuciją konspektus ir gerokai juos papildyti. Ponas dėstytojas pamiršo pridurti šiuolaikinio homo sapiens sapiens šakos individus, kurie galbūt ne taip seniai atsirado. Dar neseniai, sėdėdamas eiliniame Panevėžio visuomenės koncerte, stebėjau saulės žaismą ant plikų treninguotųjų klausytojų galvų. Neverta stebėtis, kodėl koncertinės firmos į Panevėžį nesiveža šviesos efektų. Juk jas pilnai atstoja saulės ir plikių sąveika. Bet kokiu atveju, norėjau pasakyti, kad pastebėjau šiokių tokių fizinių panašumų tarp savęs ir koncerto klausytojų. Kiek žinau, būtent pagal juos žmogystos buvo skirstomi į homo erectus, neanderthalensis ir kitus. Bet tai buvo per ilgą laiką susidarę požymiai, kurie dažniausiai buvo sudaromi pagal kaukolės formą ir gyvenimo būdo tobulumą. Sėdėdamas ir žiūrėdamas aš negaliu tiesiog šokti iš vietos ir imti nulupinėti žmonėms odą nuo galvos, taigi nusprendžiau juos klasifikuoti pagal gyvo žmogaus išorinį vaizdą, kurio rūšies laikotarpis būtų ne keli amžiai, o keli dešimtmečiai. Prisiminęs Vilniaus ir kitų miestų individus, prisiminiau taiklius žodžius jiems pavadinti: banglai, forsai (fyfos – mot. klasif.), metalistai, pankai, hoperiai, skinai, gotai, rastamanai, neformalai ir kiti. Visi šie terminai visiškai atitiko mano iškeltą kvalifikavimą pagal gyvo žmogaus išvaizdą ir, be abejo, pagal tam tikrus jų gyvenimo būdo ypatumus.

Gotai – kas jie?
| |

Gotai – kas jie?

Sunku paaškinti kas yra gotas… Daug gotų – daug skirtingų supratimų apie tai, kas yra gotika, kadangi ši subkultūra grindžiama (bent jau turėtų būti) individualumu, nors taipogi yra ir bendrų dalykų. Individualumas čia suprantamas kaip asmenybės išraiška, t.y. kūrybiškumas, masių kultūros atmetimas, pasaulėžiūra, grindžiama asmeniniu patyrimu, etc. Dėka tuščios masių kultūros pagimdytų ekscentriškų “žvaigždžių” (Marilyn Manson, Him, etc.), deklaruojančių meilę tamsai, o tuo pačiu, neatskiriamai ir velniui (kaip gi efektingiau patrauksi maištaujantį, sužeistą ir nesubrendusį jauną žmogų) visi gotai pradėti tapatinti su satanistais. Be to, tam pasitarnavo ir įvykis JAV, kai mokykloje buvo nušauti keletas žmonių, o žudikai – Mansono gerbėjai ir taip siejantys save su gotais. Nemanau, kad turėčiau aiškinti, kaip kvaila visus gotus dėl to apšaukti satanistais ar žudikais. Bet labai gaila, kad tokie įvykiai formuoja visuomenės požiūrį ir stereotipus per masinės informacijos priemones… Jei jau tenka garbė atstovauti gotams, tai kalbėsiu apie asmeninį gotikos supratimą. Pradėsiu paneigdama kai kuriuos žmonių turimus stereotipus apie gotiką ir gotus. Pirmiausia, gotu nedaro juoda apranga. Juodai rengtis ir vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartinės mados patrauktas į gotikinę subkultūrą. Mat taip galima atkreipti dėmesį į save – tipo ne tokį kaip visi.

| |

Studentai tolerantiški netradicinėms asmenybėms

Jaunuolių jau nebeglumina kitaip nei jie atrodantys bendraamžiai. Nepaisant to, ar tu esi pankas, gotas, metalistas, ar tiesiog išsiskiriantis iš minios studentas vis vien gali tikėtis, jog būsi suprastas ir tau niekas nieko blogo negalės pasakyti dėl “originalios” išvaizdos ar stiliaus. Tuo įsitikinę į Studentuera.lt klausimus atsakę studentai.

Rolandas

Pritariu tokiom kultūrom, nes pats esu prijaučiantis, man patinka rokas, metalas. Manau, kad tai labai geri žmonės.

Inga

Toleruoju. Tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Kiekvienas savaip išreiškia tai, kas jam patinka ir kokiu jis nori būti. Turiu nemažai pažįstamų, priklausančių tokioms kultūroms ir tai labai įdomūs žmonės. Jie tik atrodo pikti.

Urtė

Man labai patinka gotai.norėčiau jiems priklausyti. Mane traukia jų išvaizdą, o elgesys – nelabai.

Giedrius

Tai šaunu. Jų gyvenimas išskirtinis, su jais įdomiau bendrauti, jų kultūra visai kitokia. Jie ne tik kitaip gyvena, bet ir mąsto. Turiu daug ir įvairių draugų, todėl apie subkultūras nemažai žinau, pats esu susidūręs.

Kernavės miške surengtą devintąjį festivalį “Mėnuo Juodaragis” gotai nuspalvino juodai
| |

Kernavės miške surengtą devintąjį festivalį “Mėnuo Juodaragis” gotai nuspalvino juodai

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Valiukiškiuose energingai virė kultūrinio ir subkultūrinio gyvenimo katilas. Kiekvienas galėjo rinktis renginius pagal savo skonį ir interesus. Grojo “Hybryds”, “Romowe Rikoito”, “Wejdas”, “Girnų Giesmės”, “Kūlgrinda”, “Šova”, “Goetheanum”, “Aistė & Skylė”, “Dvi Mudvi” ir kitos muzikinės grupės bei atlikėjai iš Lietuvos bei užsienio, dalyviams surengta daug paskaitų, užsiėmimų, kino peržiūrų, žygių po Kernavės apylinkes. Kas į festivalį atvyko su vaikais, savo atžalas galėjo palikti “vaikų darželyje” – vaikai išgirdo senovės lietuvių pasakų, dalyvavo lauko žaidimuose, vaidino lėlių teatre, piešė kreidelėmis ant medžio lentelių, lipdė iš molio… Rengėjų pasiūlyti užsiėmimai tai šen, tai ten sutraukė būrelius žiūrovų. Pavyzdžiui, prie laužo apie būgnus pasakojo Hokshila – regio muzikantas, su “B.J. Fighters” sudainavęs šlageriu tapusią dainą “Pasaulis gražus”. Dirbęs Pietų Afrikoje, jis rodė būgnavimo ypatumus, pasakojo apie afrikietiškus būgnus ir būgnelius. Kam tai buvo neįdomu, maudėsi tvenkinyje, gurkšnojo alų ir laukė mėgiamų atlikėjų koncertų. Buvo galima pamatyti ir gerokai įkaušusių ar įtartinai apdujusių asmenų, bet jų buvo vienetai. “Mėnuo Juodaragis” anksčiau ne kartą buvo minėtas ir kaip narkomanų susibūrimo renginys. Galbūt dėl to organizatoriai akcentavo, kad dalyviai neatsivežtų ne tik stipraus alkoholio, bet ir kvaišalų.

| |

Paskutinė repo juosta

Anot “Prospekto” žurnalo autoriaus Nicko Crowe’o, per 25 metus, praėjusius nuo to momento, kai įrašyta pirmoji repo plokštelė, hiphopo kultūra okupavo populiariausių įrašų dešimtukus, užkariavo priemiesčius ir… nebeturi ką naujo pasiūlyti. Išblėsus žodžio gyvybei, jo nešvankybės tapo tik godulio akompanimentu. Nepaisant Eminemo šlovės, repas dabar miršta. Kai pernai princo Williamo gimtadienio proga rūmų poetas Andrew Motionas brūkštelėjo repo eilėraštį, visi nustebo ir sutriko. Vėliau paskelbta, kad Motiono eilės – menkavertis kūrinys. Jos taip ir liko popieriuje. Kitaip nei literatūrinė poezija, repas yra oralinis žanras, gyvenantis ir mirštantis prie mikrofono. Pagal apibrėžimą, tai net nebuvo repas. Tačiau dar keistesnis pasirodė nepasitikėjimas Motiono eilėdaroa. Juk hiphopas – masinis fenomenas, dominavęs hitų sąrašuose ir tapęs gatvės mada anksčiau nei dabartiniai paaugliai tapo paaugliais (net Devono ūkininkai iškeitė savo kombinezonus į “Adidas” sportbačius ir pūstas striukes). Reakciją į Motiono gestą iš tikrųjų lėmė autentiškumo samprata. Kiekvienas gali repuoti, bet licencija išduodama tik gatvės gyventojams, tiems, kuriems nesvetimi nusikaltimai ir smurtas. Šiemet hiphopui sukanka 25 metai, bet negali džiaugtis jo branda. Nors jis persmelkė visą kultūrą, praėjęs tarp hiphopo lentynų bet kokioje muzikos parduotuvėje pamatysi, kad į tave piktai dėbso tokie patys kieti vyrukai, kaip ir prieš dešimtmetį.

69 taisyklės kurių privalo laikytis visi tikri gotai
| |

69 taisyklės kurių privalo laikytis visi tikri gotai

1. Tikras gotas privalo rengtis tik juodais drabužiais.
2. Kartais prie jų galima priderinti kitus tamsių atspalvių drabužius, bet juoda spalva goto garderobe turi vyrauti.
3. Gotas gali šypsotis ne ilgiau kaip 30 sek. Ir tik liūdnai ar ironiškai.
4. Juoktis gotui galima tik pamačius mažus vaikus, bandančius tapti tokiu kaip jis, bet ne ilgiau kaip 5 sek. Baigus juoktis, veide turi likti liūdna šypsena.
5. Tikras gotas kapinėse turi lankytis bent kartą per savaitę.
6. Patartina į kapines atsinešti negyvų gėlių ir butelį raudono vyno.
7. Jei parduotuvėje nėra raudono vyno, negalima jo pakeisti niekuo kitu ir pakanka gėlių.
8. Kapinėse punktai 2 ir 3 netaikomi. Negalima nei šypsotis, nei juoktis.
9. Nuėjęs į koncertą gotas turi stovėti atokiai nuo visų ir nejudėdamas klausytis muzikos.
10. Jeigu gotui patinka kūrinys, jis gali keletą kartų linktelėti galvą į taktą.
11. Sunkus atvejis, kai daug tikrų gotų susirenka vienoj patalpoj ir stengiasi būti atokiau vienas nuo kito. Tokiu atveju leidžiama būti ne taip atokiai kaip numatyta.
12. Gotai turi skaityti tik gotiškai literatūrai priskirtas knygas.
13. Patartina porą jų su savimi nuolat nešiotis ir pasidėti šalia savęs kur nors atvykus.
14. E. Alano Po bei kitų svarbesnių kūrėjų patinkančias mintis reikia įsiminti ir kartais įterpti savo kalboje.
15. Gotas turi kiek įmanoma mažiau kalbėti.

GOTIKA – tai tamsesnioji žmogaus pusė
| |

GOTIKA – tai tamsesnioji žmogaus pusė

Viskas prasidėjo apie 1977 m. Anglijoje. Tuo metu susikūrė klubas BatCave, jame koncertavo pradedančios pankų grupės, kurių muzikantai kartu buvo ir gotikos pradininkai. Tame klube nuolat vyko įvairiausi vakarėliai, į kuriuos būdavo galima įeiti tik kažkaip neįprastai atrodant. Žmonės dažniausiai ateidavo visaip nusigrimavę, išsidažę juodai veidus, persirengę vampyrais ir pan. Tai buvo lyg pastovus Helloveeno vakarėlis. Klube ėmė koncertuoti tokios grupės kaip Bauhaus, Siouxsie and the Banchees, The Cure (viena žymiausių gotų muzikos grupių pasaulyje). Po to atsirado šiek tiek kitokia muzika, tamsesnė, švelnesnė, niūresnė. Kadangi visa ši subkultūros istorija prasidėjo daugiau ar mažiau iš punk stiliaus, tik po to atsirado vadinamieji dark punkai. Tuo metu gotai atrodė kaip pankai: apiplyšę, jų skiauterės lyg varnų lizdai – tuo skyrėsi nuo paprastųjų pankų su stačiom skiauterėm. Vėliau susiformavo daug kitų pakraipų. Atsirado istorinių elementų, pvz., iš viduramžių – pūstos suknelės, aristokratiškai balta oda. Lietuvoje gotų subkultūros užuomazgų atsirado apie 1988–1990 metus, kuomet komunizmas ėjo į pabaigą, žmonės tapo šiek tiek laisvesni.1992 m. Tauragėje pasirodė laikraštukas „Nevilties dinastija“. Žiūrint iš muzikinės pusės, Lietuvoje tokios tamsesnės subkultūros pradininku galima minėti A. Mamontovą ir vieną iš jo pirmųjų albumų „Gali skambėti keistai“.

Jaunieji gotai ir pankai ruošiasi keisti visuomenę
| |

Jaunieji gotai ir pankai ruošiasi keisti visuomenę

Save gotu vadinantis K.Žeimo sako, jog ne kiekvienas juodai besirengiantis gali vadintis gotu. Dviejų subkultūrų – gotų ir pankų bendravimas, tai nuolatinis karas tarp dviejų maištauti linkusių jaunimo grupuočių. Ir vieni ir kiti palaiko tik savojo stiliaus atstovus ir mano, jog yra išskirtiniai ir puikesni už oponentų stilių. “Daug gotų – daug skirtingų supratimų kas yra gotika. Pirmiausia, žmogaus gotu nepadaro juoda apranga. Juodai rengtis ir vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartinės mados patrauktas į gotikinę subkultūrą. Mat taip galima atkreipti dėmesį į save – “tipo“ ne tokį kaip visi“, – taip kalba gotišką aprangos ir gyvenimo būdą pripažįstantis pabradiškis Kęstutis Žeimo. Vaikinas pasakoja, kad dažnas gotas į gyvenimą žiūri iš tamsios pusės. “Šios kultūros žmonės dažnai atsiveria skausmui ir liūdesiui, mirties nuodėmei. Man gotika yra neužmerktos akys prieš tamsią gyvenimo pusę. Tiesiog nežiūriu į gyvenimą pro rožinius akinius, nes pasaulis tikrai nėra toks gražus kaip bandoma parodyti žurnaluose, televizijoje, mokykloje. Be abejo, sveikai mąstantis žmogus, gotas, neturėtų susikoncentruoti tik į niūriąsias gyvenimo spalvas. Juk tai tiesiog gyvenimas, kuriame yra ir meilės ir šilumos“, – apie “gotišką“ gyvenimą pasakojo K.Žeimo, besimokantis Pabradės Ryto vidurinėje mokykloje.

Kryžių vartymu pakaunėje įtariamos gimnazistės
| |

Kryžių vartymu pakaunėje įtariamos gimnazistės

Įminta šiurpioji pakaunėje esančių Tabariškių kapinaičių išniekinimo paslaptis. Su šiuo jau spėjusiu apaugti gandais vasario 3-iosios vandalizmo aktu siejamos dvi kaimyninėje Akademijos gyvenvietėje įsikūrusios Ugnės Karvelis gimnazijos moksleivės, kartu su bendramoksliais mėgdžiojančios vadinamąjį gotų judėjimą. Įtarimas dėl kapų išniekinimo pareikštas šios gimnazijos antrokei (pagal tradicinę kvalifikaciją – dešimtokei). Metais jaunesnė šios šešiolikmetės bendrininkė – tos pačios gimnazijos pirmokė (devintokė) už padarytą nusikaltimą nebus baudžiama dėl savo amžiaus. Pagal dabartinius Lietuvos įstatymus, už kapų išniekinimą baudžiama tik nuo šešiolikos. Įtariamosios prisipažino siautėjusios kapinėse pamokų metu. Pirmasis tą vasario 3-iosios popietę aliarmo “varpais” ėmė “skambinti” Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas, pas kurį atbėgo kaimyninio Pyplių kaimo gyventojas, užsukęs aplankyti prieš kelias dienas palaidotos kaimynės kapo ir išsigandęs, kad pateko į ką tik pasibaigusią “velnių puotą”. Giminaitės kapo paminklinis antkapis buvo nepaliestas, tačiau nuo aplinkinių kapų jie buvo nuversti.