Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?

KAM ATITEKS 500 MILIJONŲ LITŲ VERTĖS TURTAS:

AR TIKRIESIEMS PAVELDĖTOJAMS – LIETUVOS ŽYDAMS LITVAKAMS, AR ŽYDŲ AFERISTAMS?..

„Niekas tiksliai nežino, kokį turtą Lietuvoje iki 1940 metų valdė žydai. Teisingumo ministerijos duomenimis, vien kompensacijoms už negrąžintus natūra pastatus gali prireikti ne mažiau kaip 170 mln. litų. Kiek verti yra pastatai, kuriuos teks grąžinti, apskritai sunku pasakyti. Iš pradžių Lietuvos žydų bendruomenė valstybei buvo pateikusi pretenzijas į 1600 objektų.

Peržiūrėjus archyvinius dokumentus, objektų sąrašas kas kartą vis trumpėjo. Jame šiuo metu yra 139 objektai, esantys daugiausia Kauno ir Vilniaus senamiesčiuose.

Išankstiniais apskaičiavimais, pastatų vertė gali siekti ne mažiau kaip 500 mln. litų. Būtent į šį turtą kol kas pretenduoja žydai arba jų įsteigtas “Lietuvos žydų paveldo fondas”.

Pastarojo fondo valdyboje yra šeši Lietuvoje ir tiek pat Izraelyje bei Amerikoje gyvenantys žydai. Kai kurie asmenys vertinami itin prieštaringai.“ – Kauno diena,  2007, vasario 23, Nr.77(18107)

Žydai nežydai nori tikriesiems žydams priklausančio turto

Net vienuolika žydų organizacijų pretenduoja į Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų (aškenazių ir sefardų) turtą. Tačiau iš tiesų didžioji dalis šių organizacijų yra fiktyvios ir neturi jokios religinės ir juo labiau juridinės teisės pretenduoti į Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų religinės bendruomenės turtą.

Ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Klaipėdoje rusakalbiai žydai, atsikėlę į Lietuvą tik po karo, kelia gvoltą, kad Lietuvos Respublika ir Klaipėdos savivaldybė atiduotų tiktai jiems vieniems svetimą, ne jų, o kitiems žydams (Mėmelio žydams ir Žemaitijos žydams) priklausantį nekilnojamą turtą.

Iki šiol apie teisinius šių reikalavimų pagrįstumus Lietuvoje dar nebuvo kalbėta, nes kol kas vyrauja viena vienintelė a priori nuostata: vieni žydai nežydai (pagal Talmudą) reikalauja kitiems žydams priklausančio nekilnojamo turto, tai tas turtas ir privalo būtinai būti atiduotas ir Lietuvoje jau priimta nutartis, kad tiems kitiems, t.y. ne žydams, nors ir žydiškos išvaizdos, privalo būti grąžinta turto už 500 milijonų litų.

Ši abstrakti reikalavimo nuostata jokiu būdu nėra juridiškai reglamentuota jokiais nei konstituciniais (Europos Sąjungos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos), nei juo labiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos juridiniais dokumentais.

Šiandien Vilniuje ir Kaune gyvenantys žydai (litvakai) ir žydai nežydai, taip pat Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai žydai nežydai, reikalaudami iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje (Memelyje, t.y. buvusioje Vokietijoje) ir Žemaitijoje (Lietuvos Respublikoje) gyvenančių žydų turto, remiasi ne civilizuotos Europos juridiniais dokumentais, o būk tai žydų Talmudu, pagal kurio įstatymus žydų religinei bendruomenei priklausantis turtas privalo priklausyti žydų judėjų religinei bendruomenei.

Talmudas (arba Gemare) yra moralinis (dorovinis) ir religinis visų žydų kodeksas. Tai štai, Talmude apie tai, kad vienam žydui priklausantis privatus turtas privalo priklausyti kitam, ypač kitos šalies žydui yra neįmanomas. Pagal Talmudą privatus žydo turtas nepriklauso abalienacijai (turto nusavinimui kito žydo naudai, ypač ne autochtonui), ir juolab vietinei religinei bendruomenei nepriklausančiam žydui.

Pagal Talmudo aksiologija (turto nusavinimu) išeitų, kad šiandien kai kurie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai arba amerikakalbiai žydai netgi pagal Talmudą neturi nei moralinių, nei religinių teisių pretenduoti į Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų net religinėms bendruomenėms priklausantį turtą, nekalbant apie ab intestato (be testamento) privatų nekilnojamąjį turtą. Į tai turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos juristai, kurie yra Europos piliečiai ir privalo vadovautis Europoje priimta Konstitucija ir teisiniais dokumentais.

Jeigu Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai ar net JAV žydai (kas jie šiandien yra: sefardai ar aškenaziai?), jiems nepriklausančio kitų žydų turto reikalauja remdamiesi Talmudu, konsekventualiai išeitų, kad tiek lietuvių, tiek visų kitų Europos tautų juristai, vykdydami Talmudo įstatymus priklauso jau nebe krikščionių, katalikų, protestantų, evangelikų, stačiatikių ar kitokioms religinėms koncesijoms, o tik vienintelei žydų religinei bendruomenei, ir tuo pačiu jie tampa nebe lietuviais, anglais, vokiečiais, italais, ispanais, švedais ar pan., ir be jokios abjuracijos automatiški tampa žydais. Klausimas tik kam jie atstovauja: Vakarų žydams sefardams, Vakarų žydams aškenaziams, Lietuvos žydams litvakams, Rytų žydams aškenaziams (lapsardokininkams) ar Rusijos pusžydžiams (šiksams ir memzeriams) dabar gyvenantiems Lietuvoje? O tai yra visai kitos žmonių grupės, o pagal žydus net skirtingos kastos.

Antra vertus, Klaipėdoje gyvenantys Rusijos pusžydžiai (šiksai ir memzeriai) prašo ne atiduoti, bet grąžinti minimą Vokietijos žydų (aškenazių) ir Lietuvos žydų (litvakų) turtą. Šis juridinis kazusas netgi pagal Talmudą yra neįmanomas, kaip neįmanoma grąžinti to, ko niekada nebuvo ir niekada neturėjai.

Žydas nėra lygus žydui

Jeigu Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys iš Rusijos arba JAV atsikėlę žydai reikalauja jiems atiduoti Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų nekilnojamą turtą, tai dar kartą reikėtų perskaityti Talmudą ir įsitikinti ar turi moralinę ir religinę teisę vienoje šalyje gyvenę žydai (ypač žydai nežydai) pretenduoti į kitos šalies žydų nekilnojamą turtą.

Nagrinėjant Talmudą, atsiranda daug neaiškumų ir keblių dalykų pačių žydų atveju. Štai, Talmudas kategoriškai draudžia mišrias santuokas. Mišrių santuokų vaikai net šiuolaikiniame Izraelyje yra antrarūšiai žmonės.

Tame pačiame Talmude nežydai yra vadinami pačiais negražiausiais žodžiais: gojais, kelafimais, memzeriais, šiksais ir dar 50 įvairiausiais negražiais žodžiais. Iš esmės nežydai yra ne žmonės, nežmogiai, gyvuliai.

Talmudo įstatyme „Orach-chajim“ 55.20 p.50-51 gojai prilyginami mėšlui ir išmatoms.

Talmude išvardijamos detalios instrukcijos kaip apgaudinėti gojus, apsverinėti, apgauti matuojant, apskaičiuoti, lupikauti, melagingai liudyti teisme.

Gojų santuokos čia prilyginamos arklių kergimui, o vaikai nelaikomi jų vaikais, todėl jei tie tėvai ir jų vaikai pereina į žydiją, sūnus gali vesti tikrą motiną „Iope de‘a“, 269.1, psl.153.

Senieji rabinų įstatymai taip pat nurodo, kad mišrių santuokų žydės sūnus nuo gojaus laikomas žydu, blogiausiu atveju jis vis tiek pusžydis. O gojės vaikas nuo žydo žydu nelaikomas. Dar kartą pabrėžiame, kad šio įstatymo griežtai laikomasi ir šių dienų Izraelyje.

Per visą naujosios istorijos laikotarpį vyko Europos žydų (sefardų, aškenazių) ir Rytų žydų (lapsardokininkų) tarpūsavio kova. Žydų hierarchijoje Vakarų žydai – sefardai, stovi daug aukščiau negu aškenaziai. Tai gana aiškiai liudija pabrėžtas žodis “netgi”, kai žydo Cylencigerio (Zielenziger) knygoje “Žydai Vokietijos ekonomikoje” (Berlynas, 1930) kalbama apie universalinės parduotuvės įkūrėją Tycą (Tietz): “Jo šeima buvo kilusi iš Olandijos, iš pradžių netgi tikriausiai iš Pietų Prancūzijos”. H.Kardel. “Hitleris – Izraelio įkūrėjas”. 79 psl. Vilnius, “Mintis”. 2006m.

Golemas lupo pačius žydus

Žydai turi įdomią pamokomą legendą, kad būk tai Prahos rabinas Judas Levas ben Bazilas nulipdė molio tarną Golemą, pasinaudodamas kabala įpūtė jam dvasios ir pavedė jam ginti žydus nuo antisemitizmo. Tačiau gyvybę įgavęs Golemas ėmėsi lupti pačius žydus, tuo įrodydamas, kad žydai patys sau yra antisemitai, patys sau didžiausi priešai…

 „Universaliojoje žydų enciklopedijoje“, Niujorkas, 1943 m. straipsnyje „Vokietija“ (p.582) rašoma, kad čia šalia 70 milijonų vokiečių dar buvo pusę milijono žydų. 1935 metais Vokietijoje buvo 475000 žydų ir 300000 memzerių (t.y. pusžydžių, nežydų). Jeigu pagal Talmudą mišrios žydų santuokos yra draudžiamos, tai antrarūšiai žydai – pusžydžiai, ketvirtžydžiai yra ne žydai, o mišinys su gojais ir tokie mišrūnai „tikrais“ žydais gali skelbtis tik gojų kraštuose.

Išeitų, – jei tėvas yra gojus, o motina žydė, tačiau vaiką darė su kitu gojumi, tai vaikas bus nebe žydas, o pusžydis. Bet jei tėvas žydas, o mama šiksė, ir dar pasidarė vaiką su kitu gojumi, tai vaikas bus visai ne žydas, o grynakraujis gojus.

Tad kas jie yra – tauta, religija, o gal tik sekta, tačiau kokia tai sekta, ir jei sekta, tai ar jai priklauso žydų religinės bendruomenės privilegijos, ir juolab žydų religinės bendruomenės turtas?..

Žydai A.Flegonas ir J.Naumovas knygoje „Rusų antisemitizmas ir žydai“, Londonas, 1968 m. rašo, kad TSRS yra trys milijonai žydų, iš kurių 3/4 gyvena Maskvoje. 1966 m 17–kai grynai žydiškų santuokų teko 33 mišrios santuokos (p.45-46). Knygos autoriai teigia, kad 2/3 arba 66% žydų santuokų yra mišrios žydų santuokos su gojais, kitaip sakant, 66% Rusijoje gyvenančių žydų jokiu būdu nėra žydais.

Beje, rusų kalboje išleistoje „Rusijos žydų istorijos“ dvitomyje rašoma, kad iki pirmojo pasaulinio karo žydai iš vis neturėjo teisės gyventi Rusijos miestuose, jiems ypatingai būdavo draudžiama gyventi Sankt Peterburge ir Maskvoje.

Visi žydai pagal Rusijos imperijos įstatymus galėjo gyventi tik Baltarusijos ir Lenkijos pasieniuose bei Lietuvoje.

Ir tik atėjus į valdžią „bolševikams“, kai Smolnyje o vėliau Kremliuje įsigalėjo Rusijos pusžydžių valdžia ir įstatymai, kai buvo sunaikinta caro giminė, Rusijos aristokratai, dvarininkai, verslininkai, pirkliai ir inteligentija, žydai pradėjo masiškai apsigyventi didžiausiuose Rusijos miestuose.

Beje, ir dabartinė Kremliaus valdžia yra žydiško kraujo, nes patys rusai teigia, kad Putinas pagal moterų liniją yra Šolom, o Medvedevas taip pat iš moterų pusės Mendel, be to dar rusvaplaukis, o kas yra rusvaplaukis žydas, pasiklauskite pačių žydų…

Po Antrojo pasaulinio karo negandų išlikę ir Lietuvoje gyvenę žydai litvakai iki 1972 metų, išskyrus kelias šeimas, visi išvyko  į Izraelį. Tas pats atsitiko ir Rusijoje, nes iš Rusijos į Izraelį, ypač po „perestroikos“, 1968 – 1980 metais į Izraelį išvyko 200000 žydų, kitaip sakant iš Rusijos išvyko beveik visi tikrieji žydai ir nemažai pusžydžių.

Jei taip, tai ar likę Lietuvoje tikrieji žydai litvakai (tik kelios šeimos) neprivalėtų demaskuoti iš Rusijos atvykusių antarūšių žydų – pusžydžių, ketvirtžydžių ir atskirti juos nuo žydų religinės bendruomenės ir teisės savintis niekada jiems nepriklausiusio turto?..

Ar neturėtų patys žydai išspręsti, kurios iš vienuolikos „žydiškų“ organizacijų yra košernos, o kurios yra įkurtos tik „šmugelio“ tikslams, pasinaudoti Lietuvos Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės žydų reikalų neišmanymu.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Vokietijos žydų pinigus jau spėjo pasisavinti žydai nežydai, kuriems tikrųjų žydų reikalai nėra šventi ar gerbtini, matyt todėl, kad “…kovoje su Rytų žydais finansinę paramą Hitleriui teikė Vakarų žydai iš Niujorko, kurie ir dabar savo kapinėse neleidžia laidoti nė vieno Rytų žydo, netgi ir trečioji jų karta jau būtų išgyvenusi Niujorke”.  H.Kardel. “Hitleris – Izraelio įkūrėjas”. 96 psl. Vilnius, “Mintis”. 2006m.

Kas žino, kas šiandien yra Lietuvos žydai ?

Vilniuje ir Kaune po Antrojo pasaulinio karo nedaug buvo išlikę žydų litvakų. Tik po 1946 metų buvo nustatyta, kad 250 tūkstančių žydų litvakų gyvena Pietų Afrikos valstybėje ir Madagaskare. Klaipėdoje, kaip žinia, neliko nė vieno vietinio žydo, t.y. Vokietijos žydų nebuvo išlikę. Ir aplamai po 1945 metų barbariškų rusų bombardavimų ir apšaudymų Klaipėdos vietinių gyventojų iš vis neliko. Kaip teigia pirmasis Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Bergas iš 39 tūkstančių Klaipėdos gyventojų jis rado tik dvi senutes lietuvininkes. Buvo dar du baltarusių belaisviai ir dvi lenkaitės, atvarytos darbams.

Vilnius, Kaunas, ypač Klaipėda (60 procentų) po rusų bombardavimų buvo sugriauta. 1945 metų sausio 28 dieną Klaipėda turėtų minėti ne kaip išvadavimo, o kaip sugriovimo, nelaimės ir gedulo dieną.

2010 metais sausio 28 dieną komunistinės pakraipos Klaipėdos valdžia leido Klaipėdos sugriovimo ir žudynių dalyviams ir kaltininkams viešai demonstruoti, švęsti savo judošišką šventę …

Tačiau jau 1946 metais Klaipėdoje gyveno apie 30 tūkstančių gyventojų, ypač daug į Klaipėda buvo keliama rusų, tame tarpe ir rusakalbių Maskvos ir Odesos pusžydžių, kadangi čia jie gaudavo gerai apmokamas valdininkų, karininkų ir kitokias privilegijuotas darbo vietas, pirmoje eilėje būdavo aprūpinami gyvenamu plotu.

Šiandien, kai Klaipėdos rusakalbiams pusžydžiams parūpo ne rusų bombardavimais sugriautos dvi sinagogos ir koplyčia žydų kapinėse (jei taip jiems yra brangūs Vokietijos žydų religiniai pastatai, tai ratio legis turėtų ieškinį pateikti Rusijai, kurie ir sugriovė šiuos kultinius pastatus). Tas pat sakytina yra ir apie Vilniaus, ir Kauno per sovietmetį nugriautus pastatus – žydai žalos atlyginimo turi reikalauti ne iš Lietuvos Respublikos, o iš griovėjų – okupantų – Rusijos, o tuo pačiu ir iš savo tėvų, kurie gyveno ir tarnavo sovietų Rusijai.

Privačios nuosavybės nekilnojamam turtui (pastatams) ir ypač buvusiai Mėmelio žydų ligoninei, be jokių abejonių turtinių Rusijos pusžydžių pretenzijų būti negali, kadangi ši ligoninė buvo pastatyta ne Mėmelio žydų religinės bendruomenės pinigais, o už Paryžiuje gyvenusios baronienės C. von Hirsch-Gereuth surinktas ir paaukotas 40000 markių bei Nicos pirklio J Plauc taip pat paaukotas 20000 markių.

Pasaulinė juridinė praktika dar neturi precedento, kad kas nors būtų reikalavęs paveldėjimo teisių į labdaringiems tikslams paaukotas lėšas arba iš labdaringų lėšų pastatytus pastatus. Juolab, kad ir šiandien čia yra Psichoneurologinė ligoninė, kurioje taip pat be jokios diskriminacijos gydomi ne tik gojai, bet ir Rusijos pusžydžiai, gyvenantys Klaipėdoje.

Ad notam, kad Klaipėdoje autochtonų žydų nėra, tai reikia išsiaiškinti kas vis dėl to gviešiasi į Vokietijos Mėmelio žydų ir Lietuvos litvakų religinių bendruomenių turtą, kas naudojasi šiandienos Lietuvos valdininkų ir teisininkų neišmanymu religinių, moralinių ir juridinių žydų reikalų ir daro visokius figele-migele.

Remiantis aukščiau minėtu žydų A.Flegomo ir J.Naumovo knyga „Rusų antisemitizmas ir žydai“ per 50 metų, t.y. per dvi kartas visi Rusijoje gyvenę žydai yra susimaišę su gojais, tad išeitų, kad Rusijos žydai, kurie yra neišvykę į Izraelį, turėtų vadintis asimiliantais arba pagal Talmudą, – gojais, memzeriais, šiksais, t.y. jau nebe žydais. Aišku labai negražu būtų naudoti pačių žydų naudojamus nežydų pravardžiavimus, tad gal jiems geriau tiktų švelnesnis postsovietinių žydų pavadinimas.

Ir jei minimos grupės („Lietuvos žydų paveldo fondas“ su tarptautino garso aferistais, „Vilniaus žydų bendruomenė“ su šiksu lapsardokininku Arkadiju Vinokuru, kuris klouno profesiją Lietuvoje savarankiškai paslėpė po „politinio apžvalgininko“  skraiste ir pradėjo mokyti Prezidentę nei Ministrų pirmininką politikos reikalų…) dabar reikalauja grąžinti, teisingiau sakant, preferenciškai atiduoti jiems ne jų nekilnojamąjį turtą, tai būtų principialus tikrųjų Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų asmeninio turto ir Lietuvos žydų (litvakų) bei Vokietijos žydų religinės bendruomenės teisių pažeidimas.

Ir jei aferistų įkurtam Lietuvos žydų paveldo „fondui“, sakykime, šiandien netyčia būtų atiduotas ne jiems priklausantis turtas, tai kas gali paneigti, kad kitą dieną į šį turtą tokiomis pat „principinėmis“ teisėmis nepradės pretenduoti Grenlandijos eskimai su savo šamanais, Irako šiitai su ajatolomis arba Tailando kchon-tajų budistai ?..

Taip pat ir Klaipėdoje, o ir kituose Lietuvos miestuose gyvenantiems Rusijos postsovietiniams žydams prieš pradedant pretenduoti į jiems niekada nepriklausantį nekilnojamąjį turtą, matyt, reikėtų gerai pagalvoti apie tai, kad Vokietijos žydai ir Lietuvos litvakai, gyvenantys Izraelyje, jau nekalbant apie Izraelio ortodoksus ir rabinus, Talmudo moraliniu ir religiniu požiūriu tikrai netoleruos šių abejotinų turtinių ir šiukštu religinių šacher-macherių…

 Sakykime, Lietuva dabar gražins Lietuvos litvakų 500 milijonų litų turtą Rusijos postsovietiniams žydams arba JAV „žydų“ aferistams, tai kas garantuos, kad tikrieji litvakai ar Vokietijos aškenaziai neužprotestuos šio akto, ar nepareikalaus jiems grąžinti tuos aferistams atiduotus 500 milijonų?

Kas garantuos, kad pinigus gavę neteisėti pretendentai grąžins tikriesiems paveldėtojams?

Kas garantuos, kad lietuviai juristai ir neišprusėliai seimūnai, priėmę tokį sprendimą, nepadarys Šiaurės Jeruzalės žydų karo arena,  kai dėl turto pradės kovoti tikrieji žydai su šiksais arba kaip jau keli šimtmečiai kovoja Vakarų žydai su Rytų žydais: “Žydams vis gausiau imigruojant į JAV, sefardai ėmė piktintis, kad “atmatos” greitai užplūsiančios visas pakrantes, o Rytų žydai, kuriuos jie pravardžiavo, skundėsi, jog važiuojant į JAV šitie “aristokratiški žydai krato mus tarsi nusikaltėlius”. H.Kardel. “Hitleris – Izraelio įkūrėjas”. 79 psl. Vilnius, “Mintis”. 2006m.

Pažiūrėkite kas dabar vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tarp žydų ortodoksų, postsovietinių žydų ir žydų aferistų vien tik dėl maldos namų, – rietenos ir muštynės už teisę būti maldos namuose. Šiandien Lietuvoje žydai ir žydai nežydai negali ir nebus suvienyti, nes tam prieštarauja pačių žydų Talmudas.

Ir šios problemos Lietuva su savo jurisdikcija, su visišku žydų problemų neišmanymu neišsprendė ir neišspręs…

Žydų turtas privalo būti grąžintas žydams

Visai kitaip žydų turto grąžinimas atrodo, kai pradedama kalbėti apie tai, kad jis privalo būti grąžintas tam, kam jis iš tiesų priklauso.

Be jokių abejonių Lietuvos Vyriausybė ir Seimas privalo visiems žydams litvakams, kurių didelė dalis gyvena ir Izraelyje, sugrąžinti Lietuvos pilietybę, į kurią teisę jie turi nuo Vytauto Didžiojo laikų, nes būtent jis Lietuvos žydams davė privilegijų, suteikė jiems savivaldybę, leido laisvai išpažinti savo tikėjimą, apdraudė jų gyvybę ir turtą.

Vytauto Didžiojo laikais buvo išleistas įstatymas, pagal kurį už žydo nužudymą buvo paskirtos tokios pat bausmės, kaip ir už bajoro nužudymą. 1529 m., 1564 m., 1588 m.,  Lietuvos Statute galiojusiame net iki 1840 m., (tada Lietuvos žydų teises panaikino rusų okupantai) yra surašytos visos žydų teisės, pareigos ir privilegijos.

Žydai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikotarpyje turėjo ne tik savo savivaldą – kahalus, bet ir žydų Seimą.

Lietuvos pilietybė privalo būti sugrąžinta ne tik žydams litvakams, bet ir Memelio arba Mažosios Lietuvos žydams. Ir kai šis garbingas ir orus pilietinis aktas bus atliktas, tada visas žydų turtas privalo būti grąžintas tikriesiems jo savininkamsbe jokių išlygų ar sąlygų.

Kaip šiuo savo turtu disponuos tikrieji savininkai, tai jau jų asmeninis reikalas, – patys naudosis, su nauda sau perleis ar parduos šiandien Lietuvoje gyvenantiems Rusijos žydams šiksams, ar iš JAV atvykusiems žydų aferistams, ar parduos pinigingiems lietuviams, o gal ir japonų milijonieriams arba norvegų turtuoliams, – yra jų teisė, patvirtinta ir civilizuoto pasaulio, ir Europos Sąjungos įstatymais.

Kas Lietuvoje priešinasi žydų turto grąžinimui

Lietuvos pilietybė be jokių abejonių, debatų ir svarstymų be jokių išlygų ir sąlygų taip pat privalo būti ne grąžinta, o atstatyta Lietuvoje gyvenantiems lenkams, karaimams, totoriams, gudams ir pan., Mažojoje Lietuvoje ir Kuršių Nerijoje gyvenusiems autochtonams – kuršiams, būrams (lietuvininkams) ir vokiečiams.

Visi emigrantai turi prigimtinę istorinę ir juridinę teisę į Lietuvos pilietybę ir į savo turėtą nekilnojamą turtą, nes emigracija buvo priverstinė, – jie bėgo nuo rusų okupacijos, rusų komunistų ir lietuvių komunistų kolaborantų – Lietuvos tautos išdavikų vykdomo genocido: eksmisijos ir ekspropriacijos, trėmimų į rusų lagerius – gulagus, Kazachstaną ir Sibirą.

Šiandien Lietuvoje šiam garbingam ir oriam civilizuotam europietiškam  pilietiniam aktui labiausiai priešinasi ir juo labiausiai piktinasi Lietuvių kolaborantai, sovietiniais rusų okupacijos laikais neteisėtai įsigiję emigrantų nekilnojamąjį turtą bei buvusieji komunistiniai nomenklatūrininkai, komunistų partijos CK, KGB darbuotojai „prichvatizatoriai“, šiandien esantys valdžioje ir Seime, kurie nepriklausomybės metais neteisėtais būdais įsigijo svetimą turtą, teigdami, kad emigrantai neturi teisės ir į Lietuvos pilietybę, ir į savo turėtą Lietuvoje turtą.

Savaime suprantama, jei šiandien emigrantams būtų atstatyta istorinė teisybė ir sugražinta sovietinių rusų atimta pilietybė, labiausiai nuo to nukentėtų šiandien valdžioje esantys komunistiniai nomenklatūrininkai, komunistų partijos CK, KGB darbuotojai „prichvatizatoriai“, nes jie privalėtų grąžinti visą tai ką pavogė ir banditiškais būdais „prichvatizavo“.

Lietuvių tautai nėra ko jaudintis, – lietuvių tautą iš kitų Lietuvos piliečių kitataučių niekada niekuomet ir jokio turto nėra pasisavinusi ar pavogusi, o atskiri vagys ir ekspropriatoriai, tą ką pavogė – privalo grąžinti, o jei negrąžins, – būti teisiamais ir susodintais į kalėjimus.

Jei Lietuvos Prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje sėdintys “mišiuginai” sumanytų grąžinti konkrečiai kokiai nors žydų organizacijai tuos 500 milijonų litų, tai į turtą ir pinigus besigviešianti “organizacija” pirmiausiai turėtų pristatyti Lietuvos prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei ne kokių nors fiktyvių, kaip žydai sako – “iš nosies iškrapštytų” paraiškų, o juridiškai išduotus Pasaulinės sionistų organizacijos, Pasaulinio žydų kongreso, Pasaulinės judėjų ortodoksų organizacijos, Pasaulinės sinagogų ir kagalų sąjungos, Izraelio vyriausybės, JAV vyriausybės ir Europos sąjungospatvirtinimus ir įgaliojimus, kad ji yra vienut vienintelė tikra košerna Lietuvos žydų litvakų turto paveldėtoja, kad jokios kitos fiktyvios organizacijos, (ypač įregistravusios savo veiklą Lietuvoje, kur nėra nė vieno žydų reikalų ir problemų išmanančių valdininkų, teisininkų) ar grupės niekur ir niekada neturi ir neturės teisės reikšti pretenzijų.

O juk taip jau atsitiko Vokietijoje: vokiečiai grąžinę šmugeliškai įkurtai aferistų “žydų” organizacijai pinigus neva už jų turėtą turtą, dabar jau suka galvas, kaip reikės grąžinti pinigus tikriesiems paveldėtojams – Vokietijos aškenaziams, jau pareiškusiems ieškinius.

Kaip žydai sako: „durnas du sykius moka“.

Žydų turto paveldėjimo problemos eskalavimas, politinių, juridinių, tautinių ir žmogiškųjų, ypač religinių žydų vertybių nepaisymas, paveldėjimo įstatymų painiojimas labiau gali būti prielaida, jog ta maišalynė iš tikrųjų gali būti Rusijos KGB projektas (daugelis Rusijos žydų lapsardokininkų ir Rusijos pusžydžių, atkeltų į Lietuvą sovietiniais laikais būtent ir dirbo Rusijos KGB organuose), skirtas ilgalaikių pasekmių sukūrimui bei politinei Lietuvos dezorientacijai ir destrukcijai.

Tuomet teks pripažinti, jog toks skverbimasis į mūsų politinę ir juridinę sistemą yra labai subtilus ir pavojingas.

Tačiau tuo pačiu turime užduoti ir dar vieną klausimą – ar Lietuvos žydų litvakų turto grąžinimas Rusijos pusžydžiams gojams, memzeriams, šiksams, t.y. ne žydams ir JAV žydų aferistams, bus pirmasis nacionalistinis „žydiškas“ Rusijos intervencijos bandymas, kurio režisieriai ir rėmėjai slepiasi kažkur kitur, siekdami lietuvių rankomis sukiršinti žydus, sukelti pretekstą naujai okupacijai, o gal ir naujam karui Europoje?..

Taip pat, kad ir nenoromis kyla klausimas kiek metų gali funkcionuoti žydų kapinės, kai jose nelaidojami žydai, – tai galima rasti Talmude. Jei tie dalykai nebūtų pačių žydų rabinų reglamentuoti, šiandien daugelyje Izraelio, Europos, JAV miestų vietų stovėtų ne pastatai, o tysotų plynios…

Ar pagal Talmudą žydai turi teisę ieškoti ir nurodinėti kitoms tautoms atstatyti atitinkamą laiko tarpą nefunkcionuojančias žydų kapavietes? Ar turi teisę žydų litvakų kapuose su metalo ieškikliais ar kitais padargais „tyrinėti“ neaiškios kilmės „žydai“, gal tai yra kapinių vagys?..

Taip pat Lietuvos teisininkai turėtų išsiaiškinti Lietuvoje liepiamąja nuosaka veikiančio Zuroff kilmę, buvusias ikikarines ir pokarines jo darbovietes, – gal tada „mišiūginams“ teisininkams atsivertų baimės prieš KGB klapanėliai ?..

Suprantu, pateisinu ir gerbiu, kai Lietuvos Seime ir Europarlamente Lietuvos žydus  „litvakus“ atstovauja „litvakas“ Emanauelis Zingeris, tačiau ką veikia ir ką atstovauja žydas lapsardokininkas L.Donskis Europarlamente – žydus aškenazius, Lietuvos žydus litvakus (neturi teisės), Rytų žydus aškenazius (lapsardokininkus), Rusijos pusžydžius (šiksus ir memzerius), o gal iš tiesų nusideda Talmudui, Toroms ir tarnauja gojams – lietuvių tautai bei Lietuvos liberalų naujasąjudiečiams (kuo aš labai abejoju)?..

 O gal po visu tuo slypi geopolitiniai žydų reikalai: kas paneigs, kad žydų judėjiško tikėjimo gyvenimas Izraelyje, musulmoniško karingo ir nesitaikstančio su žydais pasaulio apsuptyje, kai patys žydai privalo gyventi kasdienėje karinėje parengtyje, terorizmo ir karinių intervencijų baimėje, nebus pabodęs ir ar jie neieško kitų gyvenimui priimtinų erdvių? Kas paneigs, ar negali Šiaurės Jeruzalė (Lietuva)  tapti ta naująja erdve?..

Jei vokiečiai ir rusai dokumentiškai įrodo, kad Kaune žydus šaudė ne lietuviai, o vokiečių SS Sonderkomanda, tai kodėl vienintelėje Lietuvoje lietuviams eskaluojama, jog žydus šaudė lietuviai? Gal būtina visus iki vieno lietuvius įtikinti, kad jie yra žydšaudžiai, tai yra ant amžių amžinųjų nusikaltę žydams?..

Kodėl žydšaudžiais vadinami tik vieninteliai lietuviai, nors daug daugiau žydų sunaikino Vokietija, ne ką nuo fašistų atsiliko komunistinė SSSR (Rusija, Ukraina, Baltarusija), netgi vokiečių okupuota  Lenkija ir pan.?…

Lietuvos ekonomika jau nualinta, žemės ūkis sunaikintas, bankai ir energetika žydų rankose (nesvarbu kokie tie žydai, – Rusijos, Lenkijos, JAV ar vietiniai). Lietuvos Seimo ir vyriausybės nariai, tarnaudami privatiems žydų bankams Lietuvoje, jų ne tik nedrįso apmokestinti, bet nuolankiai vykdo privačių žydų bankų įsakymus – protingiems ir darbštiems lietuviams sudaromos tokios neįmanomos tėvynėje pragyvenimo sąlygos, kad jie priversti masiškai emigruoti. Likę pensininkai, taip pat idiotai ir debilai, jausdami amžiną kaltę prieš žydus, taps jų tarnais, sunkiųjų darbų vergais…  kaip parašyta Talmude – Simeon Haddarsen , fol .56-d: „Kai ateis mesijas kiekvienas žydas turės po 2800 vergų”…