Bendruomenės

Sunku paaškinti kas yra gotas... Daug gotų - daug skirtingų supratimų apie tai, kas yra gotika, kadangi ši subkultūra grindžiama (bent jau turėtų būti) individualumu, nors taipogi yra ir bendrų dalykų. Individualumas čia suprantamas kaip asmenybės išraiška, t.y. kūrybiškumas, masių kultūros atmetimas, pasaulėžiūra, grindžiama asmeniniu patyrimu, etc. Dėka tuščios masių kultūros pagimdytų ekscentriškų "žvaigždžių" (Marilyn Manson, Him, etc.), deklaruojančių meilę tamsai, o tuo pačiu, neatskiriamai ir velniui (kaip gi efektingiau patrauksi maištaujantį, sužeistą ir nesubrendusį jauną žmogų) visi gotai pradėti tapatinti su satanistais. Be to, tam pasitarnavo ir įvykis JAV, kai mokykloje buvo nušauti keletas žmonių, o žudikai - Mansono gerbėjai ir taip siejantys save su gotais. Nemanau, kad turėčiau aiškinti, kaip kvaila visus gotus dėl to apšaukti satanistais ar žudikais. Bet labai gaila, kad tokie įvykiai formuoja visuomenės požiūrį ir stereotipus per masinės informacijos priemones... Jei jau tenka garbė atstovauti gotams, tai kalbėsiu apie asmeninį gotikos supratimą. Pradėsiu paneigdama kai kuriuos žmonių turimus stereotipus apie gotiką ir gotus. Pirmiausia, gotu nedaro juoda apranga. Juodai rengtis ir vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartinės mados patrauktas į gotikinę subkultūrą. Mat taip galima atkreipti dėmesį į save - tipo ne tokį kaip visi.

1. Tikras gotas privalo rengtis tik juodais drabužiais.
2. Kartais prie jų galima priderinti kitus tamsių atspalvių drabužius, bet juoda spalva goto garderobe turi vyrauti.
3. Gotas gali šypsotis ne ilgiau kaip 30 sek. Ir tik liūdnai ar ironiškai.
4. Juoktis gotui galima tik pamačius mažus vaikus, bandančius tapti tokiu kaip jis, bet ne ilgiau kaip 5 sek. Baigus juoktis, veide turi likti liūdna šypsena.
5. Tikras gotas kapinėse turi lankytis bent kartą per savaitę.
6. Patartina į kapines atsinešti negyvų gėlių ir butelį raudono vyno.
7. Jei parduotuvėje nėra raudono vyno, negalima jo pakeisti niekuo kitu ir pakanka gėlių.
8. Kapinėse punktai 2 ir 3 netaikomi. Negalima nei šypsotis, nei juoktis.
9. Nuėjęs į koncertą gotas turi stovėti atokiai nuo visų ir nejudėdamas klausytis muzikos.
10. Jeigu gotui patinka kūrinys, jis gali keletą kartų linktelėti galvą į taktą.
11. Sunkus atvejis, kai daug tikrų gotų susirenka vienoj patalpoj ir stengiasi būti atokiau vienas nuo kito. Tokiu atveju leidžiama būti ne taip atokiai kaip numatyta.
12. Gotai turi skaityti tik gotiškai literatūrai priskirtas knygas.
13. Patartina porą jų su savimi nuolat nešiotis ir pasidėti šalia savęs kur nors atvykus.
14. E. Alano Po bei kitų svarbesnių kūrėjų patinkančias mintis reikia įsiminti ir kartais įterpti savo kalboje.
15. Gotas turi kiek įmanoma mažiau kalbėti.

Viskas prasidėjo apie 1977 m. Anglijoje. Tuo metu susikūrė klubas BatCave, jame koncertavo pradedančios pankų grupės, kurių muzikantai kartu buvo ir gotikos pradininkai. Tame klube nuolat vyko įvairiausi vakarėliai, į kuriuos būdavo galima įeiti tik kažkaip neįprastai atrodant. Žmonės dažniausiai ateidavo visaip nusigrimavę, išsidažę juodai veidus, persirengę vampyrais ir pan. Tai buvo lyg pastovus Helloveeno vakarėlis. Klube ėmė koncertuoti tokios grupės kaip Bauhaus, Siouxsie and the Banchees, The Cure (viena žymiausių gotų muzikos grupių pasaulyje). Po to atsirado šiek tiek kitokia muzika, tamsesnė, švelnesnė, niūresnė. Kadangi visa ši subkultūros istorija prasidėjo daugiau ar mažiau iš punk stiliaus, tik po to atsirado vadinamieji dark punkai. Tuo metu gotai atrodė kaip pankai: apiplyšę, jų skiauterės lyg varnų lizdai – tuo skyrėsi nuo paprastųjų pankų su stačiom skiauterėm. Vėliau susiformavo daug kitų pakraipų. Atsirado istorinių elementų, pvz., iš viduramžių – pūstos suknelės, aristokratiškai balta oda. Lietuvoje gotų subkultūros užuomazgų atsirado apie 1988–1990 metus, kuomet komunizmas ėjo į pabaigą, žmonės tapo šiek tiek laisvesni.1992 m. Tauragėje pasirodė laikraštukas „Nevilties dinastija“. Žiūrint iš muzikinės pusės, Lietuvoje tokios tamsesnės subkultūros pradininku galima minėti A. Mamontovą ir vieną iš jo pirmųjų albumų „Gali skambėti keistai“.