Modernios duomenų laikmenos į praeitį stumia įprastus diskelius

Kompiuterinio 1,44 megabaito (MB) talpos diskelio („floppy disk“) dienos jau suskaičiuotos. Diskelių įrenginys tampa itin retai naudojamu įtaisu, nes populiarėjančios skaitmeninės nuotraukos, garso įrašai jau nebetelpa į įprastą magnetinį diskelį.

Anot duomenų saugojimo įrenginių gamintojos „Maxell“ bendrovės, kasmet diskelių pramonės apimtis sumažėja 5 proc.

Analitikų teigimu, gamintojai jau senokai svarsto galimybę atsisakyti daugiau nei 20 metų nepamainomu kompiuterių komponentu buvusio 3,5 colio skersmens diskelių įrenginio. Šias kalbas paskatino ir tai, jog ėmė sparčiai populiarėti atmintinės kortelės.

Diskelių įrenginio kai kuriuose savo kompiuterių modeliuose atsisakė „Dell Computer“.

Jau kurį laiką ši korporacija diskelių įtaisų nebededa į nešiojamuosius kompiuterius. Analitikai mano, kad per artimiausius metus „Dell“ pavyzdžiu paseks visi didieji kompiuterių gamintojai.

Panašų kelią pasirinko ir didžiausia kompiuterių gamintoja bendrovė „Sonex kompiuteriai“.

Verslui skirtuose kompiuteriuose „bVector“ ji nustojo montuoti diskelių įrenginius, o iki metų pabaigos juos žadama išimti ir iš visų „Sonex kompiuterių“ gaminamų „Vector“ kompiuterių.

Diskelių vaidmenį kompiuteryje greičiausiai perims neseniai rinkoje prigijusios patogios atmintinės, prie kompiuterio jungiamos per universaliąją jungtį USB („Universal Serial Bus“). Jos vadinamos įvairiai – atminties raktais, USB diskais („USB drive“). Tokius įtaisus ir siūlo naudoti „Sonex kompiuteriai“.

Anksčiau diskelio pamaina buvo laikomi CD-RW kompaktiniai diskai, kuriuose esančią informaciją galima keisti. Tačiau CD-RW įrenginio kaina, palyginti su USB atmintine, yra kur kas didesnė. Ir nors CD-RW diskų talpa siekia 650 ir daugiau megabaitų, dėl įrašymo ypatumų jam buvo sunku pakeisti diskelį.

„Visi šitie optiniai diskai skirti didesniems kiekiams informacijos pigiau saugoti, – sakė „GNT Lietuva“ produktų vadybininkas Algimantas Naujokas. – Skiriasi ir į juos rašomų duomenų pobūdis. Kompaktiniuose diskuose yra saugoma informacija, kuri mažai keičiasi. Tuo tarpu USB atmintinės naudojamos dažnai keičiamiems dokumentams nešiotis ir perkelti. Manau, kad jie nekonkuruos tarpusavyje“.

USB atmintinių populiarėjimą lėmė tai, kad joms nereikia papildomų adapterių. Universalioji jungtis (USB) jau tapo neatsiejama kompiuterių dalimi. Per USB dabar prie kompiuterio jungiami spausdintuvai, skeneriai, išoriniai diskiniai kaupikliai, skaitmeniniai fotoaparatai.

Naujausiuose kompiuteriuose šių jungčių dažnai būna keturios.

USB atmintinės nekelia daug reikalavimų sistemai – naujausiose „Windows“ operacijų sistemų versijose USB jungties programinės tvarkyklės jau būna įdiegtos. Tereikia įjungti atmintinę į lizdą, ir kompiuterio sistemoje atsiranda papildomas keičiamas diskinis kaupiklis. „Windows 98“ bei „Linux“ sistemose gali reikėti papildomai įdiegti tvarkykles.

USB atmintinės dabar gaminamos su jungikliu, kuriuo galima uždrausti keisti informaciją atmintinėje.

USB atmintinių maksimali talpa šiuo metu siekia 1 gigabaitą.

Mažiausia įmanoma talpa – 16 megabaitų. 32 MB talpos USB atmintinė kainuoja 75 litus.

Geriausiai perkamos – 64 ir 128 megabaitų talpos atmintinės, kurios atitinkamai kainuoja apie 110 ir 170 litų.