Alkoholizmas
| | |

Alkoholizmas

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai. II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

Alkoholizmas
| | |

Alkoholizmas

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai – greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs. Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni.

Moterys ir alkoholis
| | |

Moterys ir alkoholis

Kiek plačiau mėginsiu aptarti moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Pirmiausia – klinikinis atvejis. 39 metų Virginijai, piktnaudžiavusiai alkoholiu, ligoninėje, į kurią ji pateko ypač pablogėjus sveikatos būklei, buvo intensyviai teikiama pagalba, bet ji išgyveno tik parą. Apie jos mirtį artimieji kalbėjo gana ramiai, susitaikę su tuo, kas atrodė neišvengiama, sakydami: „Jau seniai matėme, kad blogai baigsis“. Pacientė iš tiesų buvo pražudžiusi asmenybę, netekusi interesų, tapusi degradavusia alkoholike – tokių yra tūkstančiai ir jos labai panašios viena į kitą. Artimieji nebegalėjo jos, kaip individualybės, atpažinti. Virginijos vaikystė buvo sunki: mama dirbo viena, tėvas buvo girtuoklis. Nuo mažens mergaitė matė jį nuolat girtaujantį. Pati Virginija pradėjo vartoti alkoholį 17 metų. Nors įgijo aukštąjį prekybininko išsilavinimą, darbus prarasdavo vieną po kito – per girtavimą. Paskutiniuosius 3 metus ji tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudama turguje. Visus pinigus pragerdavo. Su vyru buvo išsiskyrusi prieš 10 metų, duktė – protiškai atsilikusi. Paskutiniaisiais gyvenimo metais negėrusi moteris ištverdavo vos vieną kitą dieną.

Paauglių, jaunimo priklausomybė nuo alkoholio
| | |

Paauglių, jaunimo priklausomybė nuo alkoholio

Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 – 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija.

Alkoholizmas
| | |

Alkoholizmas

Didelis yra sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė, bet dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, pats žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau asmeniškai, savo šeimai ir savo tautai. Jei girtuokliauja nekultūringos tautos, tai galima skakyti, kad jos dar nesubrendo, kad nepajėgia savo poelgių tvarkyti, bet kaip paaiškinti, kodėl taip daro žmonės, kurie gyvena senų pasaulio kultūrų kraštuose ir Lietuvoje? Mokslas jau tiksliai ištyrė, kad dėl girtuokliavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų. Be to, plinta paleistuvystė, o su tuo yra susiję užsikrėtimai lytiškai plintančiomis ligomis. Tūkstančiai nekaltų žmonių tampa girtų vairuotojų aukomis, kurie dažnai patys žūsta, tuo pat metu ir kitiems nešdami nelaimes. Girtavimas yra žalingas didelėms tautoms, bet jis ypač žalingas mažoms, nes girtavimas pagreitina fizinį, moralinį ir dvainį degradavimą. Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko pasigeria bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau.

Moterų priklausomybės ligos
| | |

Moterų priklausomybės ligos

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, moterų alkoholizmas turi specifinių bruožų. Moterų priklausomybė dažniausiai atsiranda vėliau nei vyrų, pagalbos į gydymo įstaigą dauguma kreipiasi apie 40 – ies, jau priklausomos nuo svaigalų. Jei piktnaudžiavimo alkoholiu požymiai ima ryškėti vyresniame amžiuje, dažniausiai jie lydi anksčiau prasidėjusią depresiją. Sulaukę 50 – 60 metų moterys, skirtingai nei vyrai, žymiai rečiau nustoja gerti savo pastangomis. Moterys dažniausiai pateikia šias besaikio alkoholio vartojimo priežastis: pogimdyminė depresija, nevaisingumas, abortas, gimdos pašalinimas, persileidimas, lytinis šaltumas; psichologinės traumos – artimųjų mirtis, skyrybos; ekonominiai ir socialinės gerovės stoka – pinigų stygius, kasdieninė rutina, sekinanti mažų vaikų priežiūra. Specialistų nuomone, moteris į alkoholizmą gali pastūmėti: vieno arba abiejų tėvų netektis ankstyvoje vaikystėje, tėvų, o ypač motinos šiurkštumas, priešiškumas savo vaikui. Įtakos turi neadekvatūs jausmai: savęs nuvertinimas, kasdieninė įtampa, nesaugumas, susipainiojimas jausmuose ir t.t.

“Alkoholizmas – silpno žmogaus liga”
| | |

“Alkoholizmas – silpno žmogaus liga”

Gatvėje sutiktų klaipėdiečių teiravomės, ką jie žino apie kodavimą nuo alkoholizmo, ar alkoholizmas yra liga, ką jie mano apie nepilnamečių girtavimą, apie besaikį alaus plempimą…

Inga

Nežinau, kas yra kodavimas nuo alkoholizmo, nors kažką teko girdėti. Alkoholizmas greičiausiai yra liga. Ją išsigydyti gali tik turintis valios žmogus. Alus yra alkoholis, nes turi laipsnių. Šiais laikasi jaunimas geria per daug. Matau, kaip girti vaikšto gatvėje.

Tadas

Nemokėčiau paaiškinti, kas yra kodavimas. Gal padeda mažinti priklausomybę? Teko apie tai girdėti iš televizijos, draugų, skaityti laikraščiuose. Alkoholizmas – ir liga, ir priklausomybė. Tai didelė bėda, nes mažėja darbo ir žmonės geria. Jaunimas irgi labai geria, seka tėvų pėdomis. Alus yra alkoholis, nors kitiems – ir gaivinamasis gėrimas.

Nijolė

Žmonės koduojasi, o paskui kurį laiką negeria alkoholio. Bet jei žmogus pats nenorės, tai nepadės joks kodavimas. Reikia pačiam valios turėti, priešingu atveju jokie vaistai nepadės. Alkoholizmas prasideda nuo silpnybės, o paskui baigiasi liga. Dirbu mokykloje ir universitete, mano aplinkoje negeriama. Nematau girto jaunimo. Alus – alkoholis, nuo jo taip pat galima pasigerti, jei vartosi dideliais kiekais.

| | |

Šamaniškos apeigos – su narkotikų pėdsakais

Paslaptinga mėnesiena. Bendravimas su medžiais ir akmenimis. Vynas, atskiestas vandeniu. Po to – staiga pakitusi būsena. Visa tai patyrė psichologas 53 metų Arūnas Kuras, praleidęs parą Švenčionių rajone, ant piramidės formos kalno, rašoma “Lietuvos ryte”. Ten jį senas pažįstamas buvo pasikvietęs papildyti energijos atsargų. Tačiau psichologas nepatikėjo, kad neįtikėtinai pakitusi jo būsena – vien šamaniško ritualo pasekmė. Vilnietis nedelsdamas kreipėsi į medikus. Šie jo organizme rado narkotikų. To ritualo organizatorius vilnietis Gintaras Normantas paaiškino “Lietuvos rytui”, jog magiškoje vietoje per pilnatį kiekvienas gauna tai, ko nori: laimės, džiaugsmo. “Aš noriu, kad žmonės žinotų, kuo jie rizikuoja vykdami į panašias vietas, ir saugotųsi”, – kalbėjo “Lietuvos rytui” A.Kuras, sutikęs papasakoti visas šio keisto ritualo detales. Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas A.Kvainickas, šią istoriją išgirdęs iš “Lietuvos ryto”, pradėjo svarstyti, kokie galėjo būti tikrieji vadinamojo žynio tikslai. Pasidomėjęs, ar A.Kuras – turtingas žmogus, kokių gali turėti ryšių, A.Kvainickas spėjo, kad “žynys” galėjo tikėtis taip pasinaudoti jo, kaip psichologo, sugebėjimais daryti įtaką kitiems žmonės, per jį valdyti jo pažįstamus, nes kelis kartus buvo pasiteirauta ir apie A.Kuro santykius su buvusia jo žmona, kuri yra Seimo pirmininko Artūro Paulausko sesuo. Šios giminystės Kurų šeima yra nutarusi neafišuoti.

| | |

ES pradeda naują kovos su rūkymu kampaniją “Pagalba – už gyvenimą be tabako”

Jaunimas, nerūkantys ir tie, kurie nori mesti rūkyti, nuo šiol galės gauti pagalbą ir pradėti gyvenimą be tabako. Tokią pagalbą jiems suteiks šiandien pradedama nauja, 72 milijonų eurų kainuosianti ES kovos su rūkymu kampanija. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir vartotojų apsaugą, Markos Kyprianou, pradėjo kampaniją Rond-Point Schuman žiede prie Europos Komisijos Berlaymont būstinės Briuselyje, atidengdamas kampanijos šūkį “Pagalba – už gyvenimą be tabako” (“HELP: For a Life Without Tobacco”) ant didelės pripučiamos konstrukcijos, kuri apkeliaus visų 25 ES šalių sostines. Europos Komisijai naująją kampaniją parengė sveikatos apsaugos ir viešųjų ryšių specialistų konsorciumas. “Pagalbos” šūkiui apkeliavus visas ES šalis vasarą prasidės reklamos kampanija televizijoje ir kino teatruose. Komisijos narys M. Kyprianou pareiškė: “Rūkymo sukeltos ligos ir mirtys ES šalims kainuoja 100 milijardų eurų per metus. Prevencija ir informacijos kampanijos, tokios kaip “Pagalba”, yra investicija į sveikesnę ir geresnę mūsų piliečių ateitį. Kampanija ne tik skatins jaunimą rinktis gyvenimo būdą be cigaretės, bet ir pabrėš pasyvaus rūkymo žalą bei palaikys siekį uždrausti rūkyti viešose vietose”. Europos Komisija naujajai kampanijai nuo dabar iki 2008 m. numatė 72 milijonus eurų. Paaugliai (nuo 15 iki 18 metų amžiaus) ir jaunimas (nuo 18 iki 30 metų amžiaus) bus svarbiausios kampanijos tikslinės grupės.

Savižudybė per laiko prizmę
| | |

Savižudybė per laiko prizmę

Žvilgsnis į savižudybę per laiko prizmę – tai žvilgsnis į “istorišką” savižudybę. Deja (o gal ir ne), psichologijai šiame straipsnyje vietos beveik neliko. Noras rašyti būtent apie “istorišką” savižudybę gali kilti dėl dviejų priežasčių: podraug dėl didelio susidomėjimo šia tema ar didelio psichologijos neišmanymo. Apie savižudybę kaip reiškinį Lietuvoje yra rašyta, nors ne tiek jau daug, o veikalo, skirto savižudybių istorijai, Lietuvoje dar nėra. Apie savižudybės raidą Lietuvoje trumpai galima sužinoti iš doc. D.Gailienės veikalų, susiradus dar galima paskaityti kokį G.Beresnevičiaus straipsnį ir tai, deja, beveik viskas. Tuo tarpu apie savižudybių istoriją ne Lietuvoje lietuviškai paskaityti nėra galimybių, mat nėra išverstų leidinių. Konkretaus darbo tikslo straipsnyje nekėliau. Tai tiesiog bandymas pažvelgti į savižudybę iš trijų laiko dimensijų: senųjų amžių, vidurinių ir naujųjų amžių.