Gimtadienio naktis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tvarkingai tiksi laikrodžio mechanizmas,
rodos smilkinius dilde šlifuoja,
širdis spaudosi lyg klizma,

o po grindim graužikai darbuojas...
Stiklelį perpiltą nugeriu...
aštrų durklą pirkau,
bijau peilio į nugarą,
pelių nebijau...

Visi mokslinčiai sumigę,
paaiškint nėra kam,
kad mano gyvenimas netikęs,

o mano mintys – pašaras šernam...
Netinka? Praeikit, nelyskit neklystantieji!
Šiąnakt komentarų neturiu,
nupiešiu gėlę nevystančią
ir įteiksiu ją sau dovanų...

Kieme mergaitės žaidė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kieme mergaitės žaidė
Ir kas vasarą vis stypo.
Lėles į dūsavimus keitė,
Kol vieną pavasarį pražydo.

Ir nebeliko jų kieme,
Tik kartais pralekia išsiausčiusios.
Suskamba jų juokas vakare
Ir liūdi smėlio dėžės tuščios.

Nuo meilės niekur nepabėgsi

Silhouettes Wedding Couple Standing Evening Field 1304
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo meilės niekur nepabėgsi,
Jinai tave visur pavys.
Ją lyg perkūniją ar giesmę,
Lyg potvynį girdėsi vis.

Nuo jos drebės po kojom žemė.
Ji kaip vulkanas prasiverš.
Ir tu jos prigimtį neramią
Pajusi skaudžiai ant savęs.

Virš debesų pakilsi - saulė
Tau meilę būtinai primins.
Ir požemio tyliam pasauly
Ji iš tamsos kalbėti ims.

Dar tau vaidenas žalias krantas,
Kur meilės nėr... O aš juokiuos...
Širdis - tas meilės diversantas -
Sekios tave be atvangos...

Aš kadais šventai tikėjau meile

Carta Con Un Corazon Colgando De Una Cuerda 23
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę.
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys.

Aš dabar esu labai protingas -
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas -
Skeptiku pakrikštinau save.

Leisk mylėti

Happy Couple Loving Together Holding Red Heart 1150
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvenau, kad gyvenčiau tavim,
Gyvenau svajodama, kad amžiams liksi su manim.
Mylėjau tave, Tu mylėjai mane,
Kaip tada saulės spindulėlis nušvito mūsų širdyse.
Tu pasitraukei, palikai mane
Neištarei nei sudie, nei myliu tave…
Tu palikai, palikai mane…
Palikai didelį randą mano širdyje…
Aš kentėjau, aš verkiau…
Dingo noras net gyventi man toliau…
Tik viena mintis manyje gyveno,
Visgi reikia dingti iš šio pasaulio…
Jau saulė leidžiasi, aplink tamsu,
Bet man jau tai nebesvarbu…
Noriu aš pavirsti tuo nekaltu drugiu,
Ir skrendu nuo skardžio su skausmu giliu…

Klausimas

Glad Girl Having Fun Dedicated Valentine S Day Indoor Photo Funny Curly French Woman 197531
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Meile, tik vienas klausimas
Tave sunaikino.

Aš grįžau pas tave
Iš dygliais išpintos nežinios.

Aš norėčiau, kad būtum
Tiesi, tarsi kelias ar kalavijas.

Tačiau tavyje
Vis dar slypi šešėlis,
Kurio ir dabar nekenčiu.

Suprask,
Mano meile,
Man reikia tavęs
Visos, nuo akių
Iki pirštų galiukų, tokios
Aiškios, kokia tu buvai.

Tai aš, mano meile,
Beldžiu į tavo duris.
Ne vaiduoklis, ne tas,
Kur kadaise stovėjo
Po tavo langais.

Išlaušiu tavo duris,
Įsiveršiu į tavo gyvenimą,
Gyvensiu tavo sieloj –
Ir turėsi sutikti.

Atverk visas duris,
Vienas po kitų,
Ir paklusk.
Atmerk akis,
Kad jas pažinčiau,
Kad pamatytum mane,
Sunkiai žengiantį savo
Keliu, kuris aklas
Laukė manęs.

Nebijok,
Esu tavo,
Tačiau
Ne elgeta, ne pakeleivis –
Esu tavo viešpats,
Tas, kurio laukei,
Ir dabar įeinu
Į tavo gyvenimą,
Kad daugiau niekada neišeičiau,
Meile, meile,
Kad jame pasilikčiau.

Palieku ją

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Palieku meilės jūrą,
Kuri taip šėlo ir bangavo.
Palieku ten sudaužytą širdį,
Kurią bangos visada niokojo.

Nors labai skaudu išsižadėti,
Bet daugiau kęst skausmo nebegaliu.
Kančių užteko gyvenimams keliems,
Tai kam daugiau graudžių verksmų?

Tegul nelaukia bučinių audros,
Tegul pamiršta viską atgalios,
Tegul, kas supuvę neatgys,
O tik vėjas viską išbarstys.

Regiu pasaulį kitokiu žvilgsniu,
Palikus rožines svajas kitiems,
Ir paskutinei ašarai pabėgus,
Paslėpsiu raižytas peiliu žaizdas.

O kai išaus kita diena,
Kuri bandys gaivint jausmus,
Tada galvosiu, kad vis tiek,
Nebus saldus man tas medus.

Neištesėti pažadai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Už lango auksiniai pažadai
Auksinis ąžuolas ir klevas
Neišpildžiau jų kadais
Ir dabar jie tebestovi.

Užšalo mano pažadai
Užklojo sniegu lengvai
Nebegalėsiu daugiau žadėti
Ko niekad aš neištesėsiu.

Paukšteliai suka lizdus
Vanduo iš lėto trykšta
Nebėr to sniego, nėr
Ir meilė nebegrįžta.

Ir tiek žadėjau daug
Tačiau nei bučinio aš nedaviau
Nei savo meilės, šilumos
Nei armonikos melodijos.

Žiūbsnelis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tu tik prieik ir apkabink
Daugiau aš nieko neprašau
Tu tik suteik man viltį,
Ta tokia tyra ir nekalta viltį,
Kurios pas tave tiek daug.
Žmogau nebūk gopšus pasidalink,
Prašau tik žiūbsnelio,
Tik žiūbsneki tos prakeiktos laimės
Kuria tu tiesiog spinduliuoji
Ir apie tai net negalvoji.
Tu tik apkabink ir pasakyk,
Ta trumpa banale fraze,
Kuri nereiškia tau nieko
Bet man reiškia viska,
Tiesiog ištart;
“Viskas bus gerai”.
Ir man to užteks
Užteks tik tiek tos vilties,
Kurios turi tiek daug,
Ir nesidalini.
Padaryk man išimti pasidalink,
Man reikia.
Kaip narkomanui reikia dozės
Kaip blondinei reikia peroksido
Taip kaip žmogui reikia kofeino
Man reikia to žiūbsnelio..

Bruno K. Öijer - Hey angele

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bruno K. Öijer - Hey angele (Naktis be free game Niujorke)

hey angele, paklausyk
hey angele, paklausyk gražaus vyro
hey angele, paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, aš kaip ir tu
nešioju mėlynus perlus ant riešo
ir vėl bus žiema
sukinėju auksinį auskarą

hey angele, paklausyk
mes esame XX amžiaus pabaigoj
mes esam XX amžiaus pabaigoj ir niekas nevyksta
hey angele, mes esam XX amžiaus pabaigoj
ir visi ieško laimės kol batai kiaurai supūva

hey angele, aš sakau tiesą
hey angele, aš kvepiu lagaminu ir pigiu burbonu
bet Niujorkas yra okay, nei daugiau nei mažiau
hey angele, tai šitaip paprasta
kas sanguliauja su gyvenimu susilaukia bausmės
kas sanguliauja su mirtim pašlovinamas

hey angele, tu man tiek daug reiški
tu ir dar keletas
nusikalstamai įsimylėjusių tai, kas laikoma nereikalingu

hey angele, paklausyk
galbūt aš esu geras ar blogas patinas
galbūt aš skainioju tapetų gėles
bet aš aš matau kraują palei Bowery pro mano langą
ir žaidimų automatai sukilo prieš mane
hey angele, kaip čia išeina, kad kulkos srūva kiaurai

ir aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
ir aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
ir aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti

hey angele, brėkšma krinta
ant laikraštinio popieriaus ir išdaužto stiklo
aš negaliu sugrįžti
aš negaliu eiti pirmyn
aš negaliu pasilikti
hey angele, aš toks pats laisvas kaip širšė
įstrigusi banko rūmų besisukančiose duryse

hey angele, nesityčiok iš manęs, tu žinai ko aš noriu
hey angele, gatvės tuščios ir nuplautos
hey angele, visi išėjo į karo taką
hey angele, ateik pas mane ir sudėk ant grindų savo rūbus

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, aš kaip ir tu
aš rūkau dešimt “Pall Mall” prieš pusryčius
aš važiuoju taksi ir užmoku sužeistu lapu
hey angele, aš geras savo akims
hey angele, aš savo akis iki soties privaišinu karatais
aš matau atsiveriant vartus į atrakcionų parką
aš matau kaip visi puola vidun ir glemžia pelėsius nuo cirko palapinių

hey angele, aš kalbu tiesą
hey angele, aš nešioju išgraužtą apelsino žievę
pilną cigaretės pelenų
aš laikau apelsino skeletą prie savo krūtinės
hey angele, pelenai dulka nuo mano širdies dūžių
aš nenoriu prašyt atleidimo
ar bandyt jį arba ją prisišnekint
aš nė nemanau imtis darbo arba žiūrėti kaip kas išeina į darbą
aš neseksiu paskui tą kuris niekada nebuvo sekamas

hey angele, aš stoviu čia
ir išpučiu kelis gramus pelenų pro savo langą
aš negaliu jų girdėt nusileidžiančių East Houston Street
bet pasaulis puošiasi tuo kas lieka iš mūsų
ir tuščios gatvės darbuojasi su manim
hey angele, dienos ateina, paskui naktys
o aš negaliu nieko patarti
tas kuris medžioja bėga o tas kuris bėga yra medžiojamas

hey angele, tau nebūtina sutikt su manim
bet tie mėlyni perlai nušviečia mano kelią
ne tavo ar kieno kito

hey angele, tai šitaip paprasta
kai kurie mūsų mano kad laukinės avietės gardžiausios naktį
kai kurie mūsų nusipiešia pagalvę ant Brooklyn Bridge
kai kurie mūsų reikalauja kad gėrimai būtų kuo stipresni
prieš prasidedant bulių kovoms
kai kurie mūsų leidžiasi 1-ąja Aveniu
balansuodami drungną lietų ant peilio ašmens
kai kurie mūsų brangiai moka kad pakliūtų
į naujausiajį “kas yra kas”
kai kurie mūsų vilioja saulę maišeliu šokoladinių saldainių
ir nuoga šlaunim
kai kurie mūsų žiūri į fejerverkus sproginėjančius virš Chinatowno
kaip raudonų lūpdažių lašus šiukšliavežio pirštinėj
kai kurie mūsų,
kai kurie mūsų galvoja kad rado išeitį

hey angele,
aš tavęs nekankinsiu
neketinu ilsėtis ilgai prie tavęs
hey angele, viena ko noriu
užsliuogti aukštyn ir įsibrauti į tavo kūną

hey angele,
hey angele, mes esam XX amžiaus pabaigoje
mes esam XX amžiaus pabaigoj ir šviesos pabaigoj
mes esam XX amžiaus pabaigoje
gyvenimas kimšte prikimštas švelnaus vatinio bendrumo
rėžias į odą tarsi pakinktai
verčiantys arklius kas dieną pasukt pro skerdyklą

hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, sukvieskime žmones
ir papasakokim apie mūsų meilę
papasakokim jiems kad susitikom visai netyčia
tam kad patirtume laimę mudviem išsiskiriant

hey angele, persmelkė mane dienos, paskui naktys
žaidimų automatai sukilo prieš mane
taip jau yra kad kulkos srūva kiaurai
mažais žvilgančiais grąžtukais per Dievo kaukolę

hey angele, Niujorkas yra okay, nei daugiau, nei mažiau
hey angele, tai šitaip paprasta
tas kuris stimpa iš šalčio sudegina savo namą
tas kuris svajoja apie teisingumą kankinasi dėl miego stokos
ir rodosi viešumoje pajuodusiais paakiais

hey angele, aš kaip ir tu
man daug nereikia
man reikia kalnų virtinės ir patapšnojimo per petį
hey angele, kartais aš sėdžiu su geromis kortomis
kartais turiu keturis tūzus
bet tokie kaip aš vertina kitą žaidimą
kurio laimėjimas per sunkus kad jį parsineštum namo

hey angele, tokie kaip aš traukia iš baro į barą
tokie kaip aš kandiai šaiposi iš ateities
ir šildo gatvę savaisiais žingsniais
hey angele, tokie kaip aš nenori niekuo žavėtis
tokie kaip aš deda veidrodžio šukę ant žemės
kad žvaigždės galėtų pasigrožėt savu makiažu

hey angele, sklandyk po senamiestį, tu žinai, ką jaučiu
hey angele, nesibaugink, nieko tokio
tau tik Valentine’s Day ir ašaros
beldžiasi į Hudson River
hey angele, pagalvok apie tai vieną vakarą
apie ištisą vakarą be vieno vienintelio free game

hey angele
hey angele, mes esam XX amžiaus pabaigoje
mes esame XX amžiaus pabaigoj ir tu turi lesint paukščius
mes esame XX amžiaus pabaigoj ir aš girdėjau kalbas
apie žmones kurie pagaliau susirado namus
aš nenoriu kištis bet dabar jie klaidžioja savo kambariuose

hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo

hey angele, aš kaip ir tu
hey angele, kai pabundu visada yra vakaras
hey angele, guliu čia ir matau kaip užuolaidas išpučia skersvėjis
hey angele, tai šitaip paprasta
hey angele, tai yra juodoji liepsna
hey angele, tai yra juodoji liepsna ateinanti
mūsų

Tiek daug žodžių parašyti poetas norėjo...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tiek daug žodžių parašyti poetas norėjo,
Bet, deja, tušinuko laiku sugriebti nespėjo.
Ir prakeikė tada poetas mūzas
Amžiams išvydamas iš savo kiemo jas.

Taip slinko vakarai poeto namuos,
Tačiau per daug tuščia, per daug lėkšta buvo juos.
Nors plunksnos, parkeriai, tušiniai mėtės po ranka,
Bet poetui nebeatėjo ta akimirka menka.

Įkvėpimas greit išseko, nebeliko ką rašyt.
Dieną nakt poetas meldė savo mūzas dar sugrįšt.

Bet jaunystės dienos baigės, daug palikdamos tuščių
Balto popieriaus lapelių ant stalelio sukrautų.

Dieną iš dienos vis didėjo apmaudas poeto,
Kaip gyvenimą savo sugadino senai.
Ir mintys: “o kas, jei?”,”jei būčiau…”
Tapo geriausiais poeto draugais.

Ir geso šio menininko akys per greit,
Tikėjos jis dar ką nors bent nuveikt.
Bet laikas šioj Žemėj jam senai suskaitytas,
Tik gyvenimas, deja, kitoks buvo numatytas.

Ir vieną iš paskutinių naktų jis pagaliau suprasti galėjo,
Jog savo gyvenimo kovą jis skaudžiai pralaimėjo.
Ir, regis, atleisti sau norėjo, galėjo…
Pagaliau ramia sąžine pas pražuvėles mūzas išskubėjo.

Ir lengva pasidarė jo sielai menkai,
Pagaliau savo vietą gi surast ne juokai.
Ir iš vis kas gi galėjo nutuokt, kad poetas savo gyvenimo laimę, džiaugsmus
Suras jau anapilin iškėlęs sparnus.

Oi, ūžia, švilpia blogas oras

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Oi, ūžia, švilpia blogas oras,
Ir vėtros medį bando raut,
O narsūs Vytauto bajorai
Pradėjo karan brolius šaukt.
Jau trempia viešųjį kelelį,
Pulkai jau eina už pulkų,
O eik, vaike, balnok žirgelį,
Užstok už garbę lietuvių.
Štai kabo tavo tymo balnas,
Ir kardas tavo štai šviesus,
Ir jokie per miškus, per kalnus,
Malšinkie priešus plėšikus.
O ar tai vėtros žiaurios kaukia,
Siūbuoja girios aržuolai,
Ar tai išalkę žvėrys traukias,
Ar staugia meškos ir vilkai?
O, tai ne vėtros žiaurios ūžia,
O, tai ne meškos ne vilkai -
Tai broliai joja į karužę,
Tai žvengia juodbėriai žirgai.
Tai joja vyrų minių minios,
Tai narsūs Lietuvos vaikai…
Jau peržengti kalnai ir plynios,
Jau priešų netoli laukai…
Sudiev, tėvyne mūsų miela,
Tu būk laiminga visada,
Sau pinkie laimės aukso vielą,
Tegul gyvuoja Lietuva!
Jau dūmai rūksta, dunda žemė,
Nerimsta juodbėriai žirgai,
Pats Vytuts žiūri, mūšį lemia,
Arti kryžiokai vanagai…
Tai ne perkūns smarkus sugriovė,
Ne šviesūs tvykstelėj žaibai, -
Tai lietuviai į priešus šovė,
Tai čerška šviesūs jų kardai.
Ir kaip kopūstai ritas galvos,
Ir maišos su maldoms keiksmai,
Lavonų guli baisios kalvos,
Kanuolių dauginas griausmai.
Nuo Žalgirio rytinės pusės,
Kur tik akims vos užmatai,
Kryžiokai guli kaipo musės,
Ir drasko kūnus jų vilkai.
O lietuviai linksmai dainuoja,
Jų grobio nė nesuskaityt,
Dainuodami namuosna joja
Baltų tėvelių atlankyt.