Archyvai: Poezija

Ateik prie manęs

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ateik prie manęs
lyg prie didelio kalno,
kur gėlės,
žolė
ir pulkelis beržų,
kur pakalnėn upelis
skubėdamas alma.
Gal tu pasakysi,
gal tu pakuždėsi:
"Gražu".

Ateik prie manęs ---
Tu ateik
lyg į dykumą niūrią,
kur neauga žolė,
o tik smėlio,
tik smėlio kalnai.
Gal tu pasakysi,
gal tu pakuždėsi:
"Tu mano
pašėlusi jūra".
Ir ilgesio ašaras
nušluostysi savo delnais.

Ateik prie manęs ---
Melavau, kad aš kalnas
ir taip pat melavau,
kad bevaisė esu dykuma.
Aš norėjau,
kad tavo alsavimas
šildytų delnus,
kad labiau,
kad labiau
patikėčiau žeme ---

R.Graibus

Ieškau...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paleidau šypsnį pas tave,
banguojantį lyg ryto vėjas.
Jis blaškėsi toli sapne, ieškojo
ir skubėjo...
Tarsi drugys spurdeno šokdamas
nakty -
ieškojo tavo blėstančio šešėlio,
nužengusio į rytą, užmigusio tyloj...

Aistė

Naktis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš tave užbursiu,
kad tu liktum tamsa.
Kas tik sukrutės,
Tas pavirs naktim,
pavirs mėnuliu ir žvaigždėm.
Pasitrauk iš kelio!
Mano pasaulis turės čia būt!
Labai tamsi audra -
Tai mano išdaiga!
Kodėl tu man kliudai?
Čia kapai - čia mano giminė užmušta.

* * * * *

Žemė keliasi anksti.
Saulė stebuklingą parašo anekdotą.
Tu sakai - saulė - anekdotas.
Aš esu diena, esu saulė.
Nemačiau tavęs visą naktį.
O dienos dainelė kaitri.
Aš - diena, bet nežinau,
Ką daryti man reikės:
Naktis - pati baisiausia mirtis.

Ilgas kelias

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tyla, kurios vis siela reikalauja,
Taip sunkiai randama.
Dienos šviesa, kurios ironijoj aš dalyvauju,
Man visad atvira.

Nakties tamsybėj, gatvių glūdumoj
Lėti šešėliai slenka,
Užpult grasina dienos tiesoj
Ir šviesą tamsa paverčia.

Tamsa.
Šviesa.
Kova tarp laiko ir belaikės erdvės,
Kai gyvulys dėl nežinomybės išprotės.

Tada, kada žmogus neatlaikys naštos,
Jis savo kūno liesumu užklos
Žemės tamsybę
Ir pakils į šviesą dangaus.

Pabaiga be pradžios,
Žemė be šviesos -
Visa tai tik apgailėtinas melas...
Koks ilgas kelias iki tiesos!

Mėlyna

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš dar nesupratau, kokioj šviesoj aš gyvenu -
Ar raudonoj, žalioj, o gal baltoj?
Galbūt bespalvė vis dar aš esu,
O gal tiesiog einu pilkoj minioj...

Galbūt. Bet jei pilkoj, tai būtinai prieš srovę,
Ir nebandykit nieko man sakyt,
Nes aš tikiu, kad žmonės nekovoję
Tiesiog jie niekad negalės skraidyt.

O aš dar kilsiu, aš dar skrisiu,
Galbūt net pūsiu prieš tą stiprų vėją...
O jei likimas man nulems, kad krisiu,
Aš jūrą pasitiesiu lyg minkščiausią pagalvėlę.

Ir štai dabar imu suprasti, kokios spalvos esu:
Kaip jūra toliuos ir nuostabus dangus,
Kaip mano akys mėlynai šviečiu,
Ir jeigu norit pasakysiu: aš netgi ne žmogus...

Prisipažinimas

Study Page Closeup Shape Composition 1150
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tu išklausysi
Septynis kart septyniasdešimt kartų,
Jei kreipsiuos į Tave,
Sakydama: "Atleisk".

Tai kaip labiau Tu išklausysi
Jeigu per dieną šimtą sykių
Tau pasakysiu: "Myliu Tave labai".

Drauge mano brangus,
Aš dėkinga tikrai, kad galiu taip sakyti
Ir nebijoti likti nesuprasta.

Ir aš dėkoju Tau,
Kad tik per vieną dieną
Daugiau nei šimtą sykių
Tu išpažįsti Savo meilę man!

1998

Šventumo grožis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žemėje nieks prilygti Tau negali,
Tavo dvasia pripildo lyg upeliai,
Tavo šilkais puošias žolynai, pievos,
Kiek paslapčių saugo dangaus palėpės-
Aš nuolatos svajoju apie Tave,
Aš nuolatos svajoju apie Tave.
Praskleiski vėl žydrąjį tolių slėnį,
Savo delnais nušluostyk putų plėmus,
Miško tyloj Tavo grožiu gėrėsiuos,
Pirštais pušų Tavo šviesa kai liesis-
Aš nuolatos svajoju apie Tave,
Aš nuolatos svajoju apie Tave.
Pakviesk mane Tavo pėdom pasekti,
Tavo glėby poilsį sielai rasiu,
Žodžiai keli pasotins ir sušildys,
Kryžiaus kely atnaujink mano viltį-
Aš nuolatos svajoju apie Tave.
Aš nuolatos svajoju apie Tave.

Rūtos Beltytės eilės
1998

Vakaro malda

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakaro pakrantėj, sustingusiam vėjy,
Išsiskleidusios saulės akivaizdoj
Nusvyra meldų stiebai.
Sprunka tolyn, tylos išgąsdinti paukščiai.

Iškilmingoj šviesoj, nublanksta ryški žaluma –
O taip, nebėra ko didžiuotis savo gyvybės jėga,
Tik lieknas, svyrantis stiebas nedegdamas virpa
Žaros ugnyje.

O, nukreipki skvarbiąsias Savo akis,
Jeigu turėčiau gandro sparnus
Užsidengti nuo Tavojo žvilgsnio!

Lig žemės nusviro galva,
Ir daugiau – neturiu kur palinkti.
Kokia rauda išsklaidys tirštąją gėlą -

Dangau ištirpdink ją,
Nušluostyki rūko drėgna ranka.

Rūtos Beltytės eilės
1998

Žingsniai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išeinu. Dejuoja, raitos bruzgynai,
Kojos žengia per dyglius.
Bet nė lašas nenukrenta
Ant perkreiptų rankų, laužomais pirštais.
Nė vienas kraujo lašas nuo kojų,
Žengiančių per brūzgynus.

O apmaudas koks – įkasti lig kaulų,
Ir kraujo nėra, iš žengiančių kojų –
Nėra, kraujo keršto.

Nesužeistos kojos, žengia per akmenis,
Per gruodą, erškėčius –
O, iš kur šitie žingsniai, tylesni už visas
Žemės paslaptis.
Jų aidas krinta ausyse, skamba ausyse,
Sprogsta ausyse!

Praeina kažkas. Pėdos lieka įamžintos, bet
Neišsineša nieko, nė įbrėžimo ant kojų,
Praeinančių tiesiu keliu, -
Lyg nebūtų erškėčių, nei kadagių, nei gyvačių –

Palaimintas Viešpaties kelias
Ir žengiantys tiesiu keliu.

Rūtos Beltytės eilės
1998

Ramybė Jums

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ramybė Jums!
Išėjusiems po vieną
Kartybės vyno prisipilt.

Ramybė Jums!
Susėdusiems po vieną
Žiūrėti filmo “darnioje” šeimoj.

Ramybė Jums!
Kai geriate šampaną
Didingų tostų tolumoj.

Ramybė Jums!
Kuomet žiūrovai Jus palieka
Valyti grimą veidrodžių bauginančioj tyloj.

Ramybė Jums!
Šiandieną saulė teka,
Kaip ji tekėjo paskutinį kart.

Ramybė Jums!
Kol paskutinis kraujo lašas
Nukris ant paskutinio atgailaujančio žmogaus.

1995

Malonė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aukso raidėm įrašyti aukso žodžiai,

Aukso smiltim nubarstytas aukso rytas,

Aukso jūroj nuskandintos girtos raudos.

Aukso vilnys tyliai šnibžda aukso maldą,

Sausos gyslos prisipildo aukso kraujo.

Tavo Žemė, Tavo Dangūs, Tavo Žmonės,

Pas Save įžengti leidi

Iš tamsios nakties tamsybių, su sudužusia širdim

Į auksinius klonius.

Rūtos Beltytės eilės
1999

Evoliucija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

CO2, H20-

Nejaugi tu tik dujos ir vanduo?

Nejaugi tavo mintys kyla

Iš susiskaldžiusių rūgščių amino?

Dulke buvai ir dulke pavirsi,

Bet dvasia yra amžina.

Jei tavo protėvis yra šimpanzė,

Kodėl nepakvieti jo į svečius savaitgalį?

Jei protas tavo nuolat tobulėja,

Skaičiavimo išmesk pro langą mašinėlę.

Dulke buvai ir dulke pavirsi,

Bet dvasia yra amžina.

Jei dėsniu nori pavadinti Dievą,

Tai savo motiną vadinki teorema,

Neverk per laidotuves savo tėvo,

Neprisimink draugų, kurie išėjo.

Dulke buvai ir dulke pavirsi,

Bet dvasia yra amžina.

Jei tu išgelbėti gali save,

Tai sustabdyk mirties akimirką,

Tai įsakyki savo kūnui nepasent,

Ištarki žodį, ir tai tegu įvyksta.

Dulke buvai ir dulke pavirsi,

Bet dvasia yra amžina!

Rūtos Beltytės eilės
1998