Sąmonė – mažiausiai ginčų dėl jos apibrėžimo. Tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Sąmonė tampa tarsi fonas, kontekstas.

Pvz. atmintis gali būti sąmoninga, bet sąmonė nėra atmintis.
Suvokimas gali būti sąmoningas, bet sąmonė nėra tik suvokimas.

Ankstyvoji psichologija tapatino “sąmonę” su “protu”. Introspekcija – pačiam nagrinėti savo sąmonę (tačiau tai jau savotiškas sąmonės pasidalijimas). Biheviorizmas bandė išsiversti be sąmonės.

Sąmonė – tai ir pasyvus, ir aktyvus žinojimas:
– stebėjimas (savęs ir aplinkos) įsisąmoninat suvokimus, mintis, prisiminimus (selektyvus dėmesys);
– kontroliavimas (savęs ir aplinkos) elgesio ir kognityvinės veiklos inicijavimui, planavimui, veiksmų pradėjimui ir vykdymui.

Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Tai irgi tam tikri mentaliniai procesai (prisiminimai, suvokimai, jutimai), apie kuriuos nežinome, bet kurie gali būti įsisąmoninami ir kurie daro įtaką mūsų elgesiui, veiksmams, mintims.

Šitas, o ir kiti terminai (nesąmonė, ikisąmonė, pusiau sąmonė) naudojami ir dabar. “Kognityvinė pasąmonė”. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Automatiniai įgūdžiai. Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam (ar išjungiau šviesą?). Vakarėlyje šnekamės su kuo nors, o kiti savo pokalbyje pamini mūsų vardą ir iškart atkreipiame dėmesį. Taigi tarsi sąmonės pasidalijimas, bet vienu metu galime žinoti , įsisąmoninti tik kažką viena. Pusiau sąmonė (subconscious)

Ne-sąmonė (nonconscious) – kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Tai galima stebėti tik netiesiogiai (ir šitaip išmokti kontroliuoti sąmonei nepasiekiamus procesus). Arba atomų susidūrimas, molekulių formavimasis.

Ikisąmonėje (preconscious) – atsiminimai ir dalykai, įvykiai, kuriuos bet kada galime ištempti į dienos šviesą.

Pasąmonė (unconscious) – įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui.

Apsirikimai, klaidos.

Sąmonės būsenos. Normali budri sąmonės būsena.

Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas. Hipnozė, meditacija, narkotikai, sapnai.

Užsisvajojimas (daydreaming) – irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais – naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų. Pgl Froidą, svajonės, kaip ir sapnai – pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas. Galbūt svajojimas kaipo toksai yra visuomet, tiktai ne visada “prasimuša” pro sąmoningą veiklą.

Miegojimas – irgi sąmonės būsena. Išlieka tam tikras žinojimas (stebėjimas ir net kontroliavimas): sapnai, atsibudimas, vos sujuda vaikas, realių dirgiklių dalyvavimas sapne, atsibudimas tam tikru laiku.

Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas. Pagal EEG ir akių judesius, bei raumenų aktyvumą, miegas skirstomas į 6 stadijas:
0 stadija: atsipalaidavę, akys užmerktos, bet dar nemiega, akys juda normaliai, raumenyse dar yra gan aukštas tonusas.
1 stadija: prasideda miegas, akys juda lėtai, vartosi;
2-4 stadijos: ramus miegas, kiekviena stadija trunka po keletą minučių, paskutinėje stadijoje miegas giliausias.
Vėl grįžtama per visas stadijas atvirkštine tvarka, tada:
REM stadija (rapid-eye-movement) – aktyvus miegas, viskas veikia kaip dieną, tačiau visi?kai sumažėjęs raumenų tonusas (kaip paralyžiaus metu); veido, rankų spazmos.

80 proc. tiriamųjų, pažadinti REM miego metu, sakė, kad sapnavo.

Pažadinti kitų stadijų metu, sapnavę sakėsi tik 7 proc. tiriamųjų.

Miegant naktį, pirmąsias 3-4 valandas yra giliausias miegas (pasiekiama 4 stadija), vėliau miegas paviršutiniškas – tik iki 2 stadijos, pailgėja REM miego epizodai. (Grafikai).

Miego sutrikimai. Beveik visi bent kada yra jų turėję. Tačiau yra labai smarkių, chroniškų, kankinančių.
Insomnija (1977 metų duomenimis, ją turėjo 25-30 mln. amerikiečių) – paprastai susijusi su nerimo sutrikimais, depresija, pervargimu, nesveiku gyvenimo būdu.

Narkolepsija – užmiegama aktyvios veiklos metu ( kai studentas klausydamasis paskaitos, tai dar nieko, bet jei dėstytojas, skaitydamas paskaitą, jau blogai). Pgl. EEG parodymus, iš karto “krentama” į REM miegą. Rastas tam tikras genetinis polinkis sirgti šia liga.

Miego apnėja – miegant nustojama kvėpuoti. Prabundama, kvėpavimas atstatomas ir miegama toliau. Tai gali vykti net iki 100 kartų per naktį. Ryte to neprisimenama, bet jaučiasi pavargę, neišsimiegoję. Tai greičiausiai susiję su kamieno srities defektais (ji kontroliuoja kvėpavimą – refleksinį). Gali būti, kad staigios kūdikių mirties sindromas yra panašios prigimties.

Naktiniai košmaraisiaubai – vyksta ramaus miego metu, dažniausiai būdingi berniukams.

Blogi sapnai (košmarai) – gali būti bet kam, vyksta REM miego metu.

Vaikščiojimas miegant – dažniausiai vaikai, ramaus miego metu (žmona išgydė vyrą švilpuku).

REM miego sutrikimas – būdingas vyresnio amžiaus vyrams, turintiems neurologinių sutrikimų; nėra būdingo raumenų atsipalaidavimo, todėl daro tai, ką sapnuoja (vyras smaugė žmoną).

Kodėl miegam? Stiprus biologinių ritmų poveikis. Išlieka, net kai nėra išorinių indikacijų. Hipotalamuse yra neuronų grupė, veikianti pagal 24-25 valandų ritmą, net pašalinta iš smegenų.
Todėl ritmai geriau prisiderina, kai laikas pasislenka į vėlesnę valandą, o ne ankstesnę.

Miego funkcija – kas būna, kai nepamiegam… Neurocheminiam lygyje – nuolat tam tikros medžiagos gaminimas, perdavimas, todėl tam tikras atbukimas.

Sapnai: “Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą” (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė. Dabartinių analitikų ir psichoanalitikų požiūriai.
Depresiškos išsiskyrusios moterys dažniau sapnuoja praeitį.

Hipnozė (gr.hypnos – miegas). Kūnas miega, o protas budrus. Prievartos daryti tai, ką tau liepia nejauti, bet nematai priežasties atsisakyti. Geriausia sužinoti, tai patyrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda nevisi. Normalinis pasiskirstymas. 10-15 proc. visai neužhipnotizuojami, 10-15 proc. – labai lengvai užhipnotizuojami. Įtakos turi žmogaus noras būti užhipnotizuotam (žr. “Psichologija Tau”).

Meditacija – dėmesio sutelkimas, susiaurinimas. Nieko nesistengti, viskam leisti, plaukti.

Psi fenomenas (parapsichologijos sritis): būrimai, telepatija, daiktų judinimas minties galiomis. Ekstrosensorinis suvokimas ir psichokinezė. Žr. “Psichologija Tau”. Tyrimai paneigia bet kokius ekstrasensų realius poveikius. Viskas priklauso _tik_ nuo žmogaus įsitikinimo, tikėjimo.

Views All Time
Views All Time
8793
Views Today
Views Today
1
0 0