Lietuvoje užfiksuotas 4 balų stiprumo žemės drebėjimas
| |

Lietuvoje užfiksuotas 4 balų stiprumo žemės drebėjimas

Antradienį po pietų kai kur Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozas Mockevičius BNS sakė, kad Ignalinos atominės elektrinės seisminė 14 val. 05 min. stotis užfiksavo 4 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą.

„Mūsų platumoms tai buvo stiprus požeminis smūgis“, – sakė J.Mockevičius.

Straipsniai 1 reklama

Ignalinos AE atstovai BNS teigė, kad požeminis smūgis nesutrikdė jėgainės darbo.

Atominėje elektrinėje dabar 1300 megavatų galia veikia vienas iš dviejų reaktorių. Antrajame atliekamas planinis remontas.

Anot J.Mockevičiaus, žemės drebėjimas buvo juntamas visoje Lietuvoje, bet nevienodai – labiausiai jis jautėsi Klaipėdos krašte.

Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius BNS sakė, kad požeminis smūgis uosto darbo nesutrikdė, laivai išplaukia iš uosto ir įplaukia į jį pagal grafiką.

Žemės drebėjimo epicentras buvo Kaliningrado srityje, sausumoje. Jis užfiksuotas taip pat kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje bei Austrijoje.

Aukščiausio Lietuvoje pastato – radijo ir televizijos bokšto Vilniuje tarnybų darbuotojai teigė žemės drebėjimo nepajutę. Kitame aukštame pastate Vilniuje – verslo centro „Europa“ viršutiniame 30-ajame aukšte įsikūrusios bendrovės „Hanner“ darbuotojai žemės drebėjimo taip pat nepajuto.

Anot J.Mockevičius, pastarąjį kartą požeminis smūgis Lietuvoje buvo užfiksuotas 2001 metais, tačiau jis buvo gerokai silpnesnis.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Ponai, užduotis įvykdyta – Lietuvos žemės ūkis sunaikintas
|

Ponai, užduotis įvykdyta – Lietuvos žemės ūkis sunaikintas

Pernai balandžio pradžioje buvau Žemės ir miškų ūkio parodoje prie Kauno Žemės ūkio universiteto, apvaikščiojau visą parodą, įdėmiai susipažinau su žemės ūkio gėrybėmis ir skaudama širdimi privalau pasakyti, kad parodoje neradau natūralių su raugu kildintos tešlos kepinių: duonos, ragaišių, pyragų, bandų, bandelių, baronkų, neradau ir natūralių tikrų pieno produktų. O iš visų parduodamų mėsos gaminių niekur neradau natūralių lietuviškos kiaulienos mėsos gaminių: kumpių, dešrų, palendricų, nugarinių, lašinių ir kitokių rūkytų, vytintų, sūdytų, virtų, keptų gaminių. Viskas, kas buvo parduodama, buvo pagaminta iš lenkiškai amerikoniškos arba daniškos kiaulienos ne pagal lietuviško kulinarinio paveldo, o pagal tas receptūras, kurios tinka tik didiesiems prekybos centrams, t.y. – smarkiai chemizuoti: konservuoti, prišvirkšti cheminių ingredientų, maišomi su genetiškai modifikuotais baltyminiais priedais, cheminiais spalvikliais ir kvapikliais. Netgi vienintelė ir išgirtoji Ekoagros ženklais atžymėta Audronės Žilienės įmonė, įsikūrusi Raseinių rajono Algimantų kaime, parodoje prekiavo chemizuotais tirpalais, prišvirkštais ir šių dienų greitųjų technologijų “rūkytais” mėsos gaminiais, skirtais didžiųjų prekybos tinklų realizacijai. Kažin, ar jaučia gėdą vyriausybė ir ypač žemės ūkio “valdininkai”, kai šiandien lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, jau pradėjo gaminti kindziulį ir jį užregistravo kaip lenkišką kulinarinį paveldą.

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)
|

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)

Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius. Anglų romantizmo literatūroje pradininkais laikomi Wordsworth ir Coleridge. Vėliau – Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Pereinamojo į simbolizmą stiliaus poetu laikomas romatizmo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake’as).

Invazija į erogeninę zoną
| |

Invazija į erogeninę zoną

Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina – filematologija (lot. philema – bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus. Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos. Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, “glaudžiančius burną prie burnos”. Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis. Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys – tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.

Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė
| |

Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė

Kai tavyje apsigyvena baimė ir nepasitikėjimas, prasideda šokis pirštų galiukais apie bedugnės kraštą. Tikslas – nenukristi. Jokiais būdais įkandin neišgirsti bjaurios replikos. Taip veši kompleksai, kurie virsta nepasitikėjimo savimi uola ir užvirsta tave. Nepasiduok. Mergina parduotuvėje apžiūrinėja naujausią drabužių kolekciją. Išsitraukia kelnes ir ieško kainos. “Aš jums padėsiu, – prišoka padavėja. O! Tai ne jūsų dydis. Siūlyčiau pasimatuoti šitas”. Regis menkniekis, siūlomas dydis M, bet mergina rausta, balsta, sumurma: “Ne, ne, ačiū nereikia” ir šauna iš parduotuvės. Ką jai įteigė “gerieji” žmonės? Tai, kad ji karvė, kuriai neįmanoma išsirinkti jokio padoraus drabužio? Ar, kad priimti kito žmogaus pagalbą yra silpnybės požymis? Drovus žmogus niekada prie tavęs pirmas neprieis vakarėlyje, per išpardavimą nečiups jums abiems patikusio daikto. Iš pirmo žvilgsnio – gero auklėjimo įsikūnijimas, bet geriau įsižiūrėjus paaiškėja, kad jis – labai nelaimingas. Jo saviraiškai trukdo gausybė draudimų bei abejotinų apribojimų. Jis pirks turguje pardavėjo įsiūlytą arbūzą, o kavinėje drovėsis, kad užsisakė tik kavos. Pasitaiko situacijų, kai drovumo kaina gali būti ne tik pinigai ir pora nejaukių minučių, bet ir gerokai daugiau. Mergina nuėjo pas odontologą, kuris nepavartė jos kortelės. O pacientė susidrovėjo pasakyti, kad vieniems skausmą malšinantiems vaistams ji yra alergiška. Gydytojas, lyg tyčia, pasirinko tuos ir suleido. Gerai, kad viskas baigėsi tik dusulio priepuoliu.

Vyrai myli kitaip (I dalis)
|

Vyrai myli kitaip (I dalis)

Sunkiausia šiam pasaulyje išreikšti begalinę moters meilę. Ji nuoširdi ir užjaučianti, kantri ir pamokanti, dosni ir saldi. Besąlyginė. Tikra. Jeigu jūs esate jos vyras, ji pereis vandenį ir kalnus dėl jūsų, nesvarbu kokius beprotiškus dalykus padarėte ar pasakėte, nesvarbu kiek jai prireiks laiko ir pastangų. Jei jūs esate jos vyras, ji jus padrąsina kai nesiseka, laiko jums už rankos kai sergate, palaiko jus nepaisant to, kad pasielgėte netinkamai. Tokia yra moters meilė – jai negalioja laiko, logikos dėsniai. Ji nepaiso netinkamų aplinkybių. Tačiau vyrų meilė yra kitokia ir būtent šiame straipsnyje norime pristatyti tris bruožus, pagal kuriuos galima atskirti vyro meilę. Remiamės nuostabia Styvo Harvėjaus (Steve Harvey) parašyta knyga “Ko nori vyrai”, kurią išleido “Alma Littera” leidykla. Paklauskite bet kurios moters, kokios meilės ji nori iš vyro. Atsakymas bus maždaug toks: “Aš noriu įsiklausančio ir protingo, linksmo ir romantiško, jautraus ir gerų manierų, ir, visų svarbiausia, palaikančio. Noriu, kad jis žiūrėtų man į akis ir sakytų, kad aš graži. Noriu, kad jis verktų, kai kas nors susižeidžia, kuris myli vaikus ir gyvūnus, kuris susiplauna lėkštes nepasakytas. Ir jeigu jis dar turėtų nuostabų kūną ir daug pinigų ir gražius batus be įbrėžimų, tuomet būtų puiku.”

|

Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo tekstas

Gintaras Beresnevičius, gyvendamas tarp mūsų, egzistavo tarytum trijuose asmenyse ar matmenyse: knygoje, visuomenėje ir draugų rate. Visur kiek kitoks ir kartu vientisas; trys pasauliai ir vienas veidas, unikalus sielos eidos, – visi šie jo aktyvaus gyvenimo aspektai papildė vienas kitą ir formavo monumentalios asmenybės įvaizdį. Dabar jis bendraus su mūsų pasauliu ilgiausiai išliekančiu savo pavidalu – knygoje įkūnyta mintimi. G. Beresnevičius ypatingas minties universalumu ir sinkretišku mąstymu: jo idėjos tarytum neturi ribų, nėra uždarytos konkretaus mokslo srityje, – jos lanksčiai adaptuojamos, ekstrapoliuojamos, permetamos, regis, į visas žmogaus intelektualinės ir kultūrinės veiklos sferas, jos auga viena iš kitos ir yra gyvai susijusios – kaip postmodernizmo įvardyta rhisoma, kaip šakniavaisis, kaip pradžios ir pabaigos neturintis vijoklis. G. Beresnevičiaus konceptuali mintis yra tarytum visraktis, kuriuo autorius sėkmingai atrakinėja visas mūsų kultūrinio gyvenimo prieigas ir parodo mums, kas vyksta už profanams nevarstomų durų. Tokio minties instrumentinio universalumo pagrindas – mitologinės struktūros ir archetipai, autoriaus sąmonėje tampantys universaliu kodu, kuriuo jis išmoningai iššifruoja archajinio žmogaus mentalitetą, lygiai taip pat sėkmingai reflektuoja šiuolaikinius visuomenės gyvenimo, kūrybos ir net tarptautinės politikos reiškinius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *