Daugelį žmonių joga patraukia, kadangi siūlo būdus, kaip kūną padaryti stipresniu, sveikesniu ir lankstesniu, gražiai atrodančiu, kūną, kuriame būtų patogu gyventi. Kiti ateina ieškodami pagalbos dėl konkrečių negalavimų tokių kaip nugaros skausmai. Kai kurie – tik skatinami jausmo, kad iš gyvenimo negauna visko, ką galėtų. Kokia bebūtų jūsų priežastis, joga gali tapti jums priemone, instrumentu, duodančiu ir tai, ko atėjote, ir daugiau. Kad suprastumėme, kas yra joga, ją reikia praktikuoti. Iš pirmo žvilgsnio, ji atroda tik truputi daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą – pastoviai atpalaiduodami kūną ir suteikdami jam tonusą, nuramindami mintis, jūs pamažu neriate į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jūsų prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę – savirealizacija, kurios visi mes sąmoningai ar nesąmoningai siekiame, ir kurios link visi mes pamažu judame.

Pavyzdžiui, ūmus noras elgtis grubiai, paskatinti arba atlikti grubius veiksmus tūri būti sulaikytas suvokimu apie žalingų pasekmių neišvengiamumą. Labai dažnai, tokio pobūdžio veiksmai yra žemiškų instinktų pasekmė (tokių, kaip pyktis, godumas arba išankstinis nusistatymas). Galimų pasekmių suvokimas, nepriklausomai nuo mūsų ketinimų, gali padėti išvengti nepageidaujamų veiksmų. Kai žmogus dėmesingas, įsitvirtinęs neprievartoje (Ahimsa), jo akivaizdaoje sumažėja priešiškumo.

Paraidžiui “kundalini” reiškia “susirangęs” (kaip gyvatė). Klasikinėje hatha jogoje kundalini apibrėžiama kaip nugaros pagrinde susirangiusi gyvatė, kuri, tarsi spyruoklė, gali išsilaisvinti. Tačiau tiksliau ją apibūdinina kūrybinės energijos indo metafora. Tačiau kvaila manyti, kad pakanka tik prisėsti ir sukaupti dėmesį į kundalini (kaip kažkokią išorinę jėgą). Daug naudingiau įsivaizduoti, kad kundalini yra mūsų sąmonės pagrindas, kad kundalini tekant mūsų kūnu įkraunama ir mintis.

Joga praktikuoti gali kiekvienas. Tam nereikia specialios įrangos ar rūbų – tik šiek tiek ploto ir stipraus troškimo tapti sveikesniu, noro realizuoti savo siekius gyvenime. Jogos pozos (asanos) mankština kiekvieną kūno dalį, ištempia raumenis ir sanarius, stuburą ir visą griaučių sistemą, suteikdamos joms tonuso. Asanos daro poveikį ne tik išoriniam kūnui, bet ir vidaus organams, nervų ir endokrininei liaukų sistemoms, palaiko jas sveikas. Atpalaiduodamos fizinę ir psichinę-mintyse esančią įtampą, asanos išlaisvina ir didelius kiekius energijos. Jogos kvėpavimo pratimai, žinomi kaip pranajama, papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikdami šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mastymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.

Nijama, tai individualaus elgesio taisyklės, tuo tarpu, kai Jamos įžadai universalūs. Išminčius Patandžali “Joga Sutra” antroje dalyje vadinamoje “Sadhanapadah (apie dvasinę praktiką) išvardina penkias nijamas.

Mums reikia dvasinio saugumo. O jis – mūsų intuicija. Jei mes stengiamės patenkinti savo Ego, mūsų trečioji akis (intuicijos buveinė) neatsivers. Jei suprasime [Ego], tuštuma bus užpildyta intuicija ir mes būsime “pakylėti”. Kai čakros atviros – lengviau pasinaudoti intuicija. Mes ties Vandenio eros slenksčiu (kuri prasidės 2012 m.). Iki to laiko daryk tai, kas dora, džiaukis gyvenimu, tikėk ir leisk Dievui rūpintis tavimi. Prižadinto Ego tikslas yra išmokyti mus įsiklausyti į intuiciją (o ne sekti atsitiktinėmis mintimis, sukeltomis jausmų). Tada “mano valia tampa Dievo valia” ir sužinome, kad “Dievas manyje ir aš Dievuje yra Viena”.

Šios dienos tema – kaip įveikti baimę. Baimei įveikti nėra vienos mažos piliulės. Tam reikalinga tikra sadhana. Teisinga sadhana, teisingos dvasinės praktikos padeda įveikti baimę. Mūsų didžiausia baimė yra mirties baimė. Baimė netekti kūno yra pagrindinė baimė, po kurios eina visos kitos. Jogai sako, kad jei neesi prisirišęs prie kūno, tai nebijai ir jį prarasti. Logiškai tai skamba gerai, bet tada mes turime tuo įsitikinti emociškai. O tam turime patirti kažką daugiau nei patiriame pojūčiais ir fiziniu kūnu. Tuo momentu įžengiame į dvasinio tobulėjimo kelią ir sadhana prasideda. Dvasinė patirtis padeda mums išplėsti savo sąmonės ribas, suvokti, kad yra kažkas daugiau nei vien fizinis kūnas ar net mentalinis, astralinis, emocinis ar intelektualinis kūnas. Yra daugiau ką patirti nei galime patirti šiomis ribotomis priemonėmis. Mes jaučiame šių priemonių ribotumą, ir tai kelia mums liūdesį. Arba patiriame baimę, kai susiduriame su ribomis, kurias norėtume peržengti. Kai šios žemesnės emocijos tampa labai stiprios, kiekvienas turi pasirinkimą, arba dirbti su savimi, arba pasiimti plaktuką ir sudaužyti raudonai mirksinčias šviesas, signalizuojančias mums apie problemą, lygiai kaip ir mašinoje pradeda mirksėti lemputė, kai nusėdęs akumuliatorius arba nebėra degalų.

Trečia jogos pakopa yra asana, t.y. – poza. Asana suteikia stabilumą, sveikatą ir lankstumą. Stabili ir maloni poza gimdo protinę pusiausvyrą ir šalina minčių chaotiškumą. Asanos – nėra paprasti gimnastikos pratimai, asanos tai pozos. Tam, kad jas atlikti reikalinga švari, gerai vėdinama patalpa, kilimėlis ir ryžtas. Tuo tarpu kitoms sportinėms sistemoms reikalingos didelės sportinės aikštės ir brangiai kainuojantis inventorius. Asanas galima praktikuoti vienam, nes kūno galūnės suteikia reikiamą svorį ir reikiamą atsvarą. Praktikuojant asanas įgyjamas vikrumas, pusiausvyra, ištvermingumas ir didelis gyvybingumas.

Kundalini – mūsų vidinė energija. Tai mūsų sąmonės energija. Tai aukštesniojo Aš pažinimas. Tai begalybės srautas. Tai kosminė energija kiekvieno asmens viduje. Kundalini – mūsų kūrybinė energija. Ji įsivaizduojama kaip prie mūsų nugaros pagrindo mieganti susirangiusi gyvatė. Ji yra mumyse snaudžianti energija išplečianti mūsų pažinimo ribas. Ji yra galybė, kurią visi galime įgyti. Ką pažinsime palietė mūsų Kundalini? Kūrybines galias ir šviesos šaltinį. Ribotą sąveiką su begalybe. Sugebėjimą rasti ryšius su begalinėmis galiomis.

Klausimas iš aukščiau – kodėl niekas nežino nieko apie protą? Kodėl sunku pažinti protą? Per pastaruosius 2000 metų labai protingi Vakarų civilizacijos žmonės, išsilavinę žmonės klausė to paties klausimo – kodėl mes negalime išsiaiškinti kas yra žmogaus protas. Bet joks atsakymas nebuvo rastas. Kitaip ir mes žinotume kokia yra paslaptis (nors iš tiesų nėra jokia paslaptis), kuri neleidžia mums pažinti proto? Iš tiesų, intelektu suprasti, kas yra protas, visiškai nėra sunku. Kas yra iš tiesų labai sunku, tai išmokti jį valdyti. Taigi, esminis klausimas – kodėl mes nežinome? Mūsų žinios apie protą tokios ribotos, kad mes net neturime tinkamo žodžio jam nusakyti. Žodis “protas” skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus, nors į klausimą – kiek yra 2+2 visi atsako, kad 4. Kodėl skirtingi žmonės turi skirtingus atsakymus dėl proto sąvokos. O gi todėl, kad ši sąvoka nėra tiksli, tik numanoma. Taigi, kas kliudo mums pažinti protą?