Bučiuokitės į sveikatą!
| |

Bučiuokitės į sveikatą!

Jei bučiniams skirsite bent 3 minutes, jūs ne tik patirsite malonumą, bet ir padėsite savo organizmui atsikratyti streso bei jo padarinių. Dėka bučinių, vykstant biocheminėms reakcijoms, sunaikinami „streso hormonai” bei gaminasi „laimės hormonai” – endorfinai. Bučiniai pakelia viso organizmo tonusą. Net pats paprasčiausias bučinys (bet ne pakštelėjimas į žandą!) padidina širdies susitraukinėjamų dažnį. Dėl to kraujas greičiau teka kraujagyslėmis ir ląstelės gauna daugiau deguonies. Bučiniai veikia ir kvėpavimo ritmą. Ši „ventiliacija” – geriausia kvėpavimo takų susirgimų profilaktika. Bučiuotis rekomenduoja ir stomatologai. Čikagos stomatologijos instituto specialistai mano, kad bučiniai – puiki profilaktikos priemonė prieš… ėduonį. Bučiniai stimuliuoja seilių išsiskyrimą, o jose esantis kalcis ir fosforas patenka į dantų emalį ir apsaugo dantis. Australų mokslininkai aptiko, kad seilėse yra natūralių antibiotikų, padedančių žaizdoms greičiau gyti. Pernai vokiečių mokslininkai pranešė, kad švelnios glamonės ir bučiniai efektyviai nuima skausmą, nes veikia kaip dėmesį nukreipiantis efektas. Tiesa, nors bučinių nauda ir akivaizdi, bučiuotis su kuo papuola nevertėtų. Nepamirškite, kad per bučinį perduodamas kai kurių rimtų ligų užkratas.

Kaip bučiuojasi skirtingi zodiako ženklai?
| |

Kaip bučiuojasi skirtingi zodiako ženklai?

AVINAS
Dažniausiai bučiniai būna greiti ir aistringi. Malonūs, tačiau prabėga tarsi akimirka. Vieną sekundę yra, o kitą – jau nebe.

JAUTIS
Dažniausiai bučiniai ilgi ir iš visos širdies. Jie gali tęstis amžinai, nes Jautis tikrai nepristigs idėjų, kaip dar galima pasibučiuoti.

DVYNIAI
Dažniausiai bučiuodamiesi kikena, šypsosi ir sako juokingas frazes. Taigi bučinys gali būti visai smagus, jei tik jums nekliudo tai, kad jį nuolat pertrauks dar vienas šypsnis.

VĖŽYS
Bučiniai šilti ir meilūs – taip ir siekia niekada nepaleisti ir laikyti glėbyje. Dažnai lėti, ilgi, bet nelabai įmantrūs.

LIŪTAS
Liūtai, tikri džiunglių karaliai, bučiuojasi kaip laukiniai: kančžiojasi, braižosi, o be to – tikisi už bučinį mažų mažiausiai aplodismentų. Puiku, jei aistra išreiškiama nepavojingai.

Bučiniai naudingi sveikatai
| |

Bučiniai naudingi sveikatai

Bučinius apdainuoja poetai, išaukština rašytojai, vaizduoja dailininkai. Skirtingais laikotarpiais bučiniai buvo traktuojami skirtingai, tačiau bučinys – dviejų susijungimo akimirka – turi begalę reikšmių, tad šį fenomeną jau daugelį metų tyrinėja psichologai ir net medikai. Pastarieji, atlikę tyrimus, pateikė išvadas, jog bučiniai gali būti itin naudingi sveikatai. Bučinai balina dantis geriau nei bet kokia balinamoji dantų pasta ir tai ne pokštas. Bučiuojantis burnoje išsiskiria daugiau seilių, kurios nuplauna nuo dantų bakterijas. Bučinai – puiki mankšta veido raumenims. Jei draugiškai pabučiuojate ką į lūpas, dirba tik du veido raumenys, tačiau jei bučiuojatės prancūzišku bučiniu, dirba visi veido raumenys. Bučiniai gali padėti atsikratyti svorio. Per vieną aistringo bučinio minutę sudeginate 23 kcal. Žinoma, gal dėl to nevertėtų atsisakyti abonemento į sporto klubą, bet bučiuotis taip pat nepakenks. Bučiniai padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą. Jie nukreipia mintis ir leidžia pamedituoti. Bučiniai skatina imunitetą. Bučiuojantis apsikeičiama mažomis dozėmis bakterijomis, tad organizmas gali įgyti imunitetą tam tikroms ligoms.

Bučiuok, bučiuok…
| |

Bučiuok, bučiuok…

Įdomūs faktai apie bučinius:

1. Vidutiniškai moterys pasibučiuoja su 7-9 vyrais, prieš tapdama kurio nors žmona.

2. Iš visų gyvūnų, šimpanzių bučiniai yra labiausiai panašūs į žmogaus bučinius. Taip pat bučiuojasi į lūpas ir šunys bei arkliai.

3. Senovės Egipte apie bučinius nieko nebuvo žinoma. Gali būti, kad garsioji Kleopatra, vyrų širdžių užkariautoja, niekada nėra iš tiesų pasibučiavusi. Nebent, Cezaris ją to išmokė…

4. Viduramžiais Italijoje vyras, pabučiavęs merginą viešumoje, turėjo būtinai ją vesti. Neapolio mieste įstatymai buvo dar griežtesni: pasibučiavus prie žmonių gatvėje, galima buvo supūti kalėjime, arba ir visai netekti galvos, jei bučinį matė aukščiausio rango dvasininkijos atstovai.

5. 1979 m. David Bowie išrado „lipografą“, kuris gali nuimti lūpų atspaudą, kuris identifikuoja žmogaus asmenybę. JAV buvo surengtas garsenybių „lipogramų“ aukcionas. Visos surinktos jame lėšos (16 tūkst. dolerių) paaukotos Pagalbos vaikams fondui. Micko Jaggerio lūpų atspaudas buvo parduotas už 1600 dolerių! Deja, „lipografas“ taip ir nebuvo pritaikytas kriminalistų darbe.

Prancūziškas bučinys
| |

Prancūziškas bučinys

Tai pats populiariausias bučinys visame pasaulyje. Ar tai tiesa? Pradėkime iš pradžių. Prancūziško bučinio pagrindas – liežuvio kontaktas. Būna, kad pradeda vaikinas, o prisijungia mergina, bet jei partnerės liežuvis pradės „maltis“ pirmas, nieko čia baisaus. Sutrikai? Kai žiaumoji maistą, tavo liežuvis juda ir atlieka darbą kuo puikiausiai. Juk liežuvis pats vikriausias žmogaus organas. Šiuo „daikčiuku“ galima išdarinėti tokius stebuklus. O… jo…joi!!! Paprasčiausiai išsižiok bučinio metu ir lauk, kas bus toliau. Įsivaizduok, partnerės burna – tavo burna. Daryk ten tą patį, ką ir savojoje. Ištirk teritoriją, liežuviu pereik per merginos dantukus – pasilinksminkite. Gink Dieve neišdarinėk nieko tokio, kas pačiam šlykštu ar nemalonu. Gal tau padės, jei apie šį prancūzišką bučinį galvosi kaip apie gerą maistą. Tik nepraryk savo partnerės! Kodėl šis „laižiakas“ vadinamas prancūzišku? Pačioje Prancūzijoje šitas meilės veiksmas įvardijamas sielų bučiniu. Kaltas šios šalies literatūrinis meilės kultas.

Tarptautinė bučinių diena
| |

Tarptautinė bučinių diena

Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Pirmasis bučinys ekrane: 1896 m. Mey Irvin ir Džonas S. Raye 30 sekundžių Tomo Edisono filme „Bučinys“. Filmas, kuriame užfiksuota daugiausia bučinių: „Don Žuanas“ (1926 m.). Jame suskaičiuotas 191 bučinys. Ilgiausias bučinys: Redžis Tumi ir Džeinė Vaimer bučiavosi 185 sekundes filme „Dabar tu armijoj“ (You’re in the Army Now, 1940 m.). Įžymūs bučiniai: Kazanovos bučiniai, Judo bučinys, Drakulos bučinys, Džeimso Bondo bučiniai, Merlin Monro oro bučiniai. Bučinių rekordas: Amerikietis А. Volframas 1990 m. rugsėjo 15 d. Minesotoje festivalio metu per 8 val. pabučiavo 8001 žmogų. Kiekvieną žmogų jis bučiavo kas 3,6 sekundės.

Prancūziškasis bučinys
| |

Prancūziškasis bučinys

Prancūziškasis bučinys – tai romantiškas ir seksualus bučinys, kuomet vienas iš partnerių liežuviu liečia kito lūpas, jas laižo ir kiša liežuvį į partnerio burną. Bučinio metu paprastai abudu partneriai tai daro pakaitomis. Toks bučinys yra vertinamas kaip labai intymus, kadangi jis labai dažnai praktikuojamas kaip meilės žaismo dalis, labai stiprinanti aistrą ir geidulį. Taip yra dėl to, kad partneriai prisiliečia ir stimuliuoja didelę lūpų ir burnos dalį, be to, toks bučinys yra „labai šlapias“. Bučinys toks geidulingas, kad beveik visada abu partneriai būna užsimerkę. Greta liežuvių žaismo, tokio aistringo bučinio metu kartais vienas partneris gali čiulpti kito partnerio kurią nors lūpą. Dėl visų šių savybių toks bučinys visada vertinamas kaip seksualumo apraiška, nors kitokie bučiniai ne visuomet reiškia lytinį potraukį (pvz., svetingumą arba atsisveikinimą).

Bučinys
| |

Bučinys

Bučinys – prisilietimas lūpomis prie ko nors, siekiant parodyti palankumą, pagarbą, pasisveikinimą ar atsisveikinimą, simpatiją, meilę ir pan. Atitinkamai, bučiniai būna įvairūs: draugystės, susitaikymo, džiaugsmo, giminiški, meilūs, erotiški ir kt. Tai yra visuomenėje išmokstamas elgesys. Dažniausiai yra bučiuojami žmonės (rankos, kojos, kakta, pečiai, lytiniai organai ir kt.), tačiau taip pat ir negyvi daiktai – žvaigždė, kryžius, altorius, knyga, ikonos, amuletai, nuotraukos, laiškai, kortos, kulto objektai, fetišai ir kt. Bučiuojama vieta iš dalies yra susijusi su jausmu, kurį bučiuojantis asmuo nori parodyti: bučiuojamos rankos reiškia pagarbą, kojos – paklusnumą, kakta – rūpestį, žandai – geranoriškumą ir svetingumą, lūpos – meilę ir prisirišimą. Bučiuojami daiktai dažniausiai reiškia pagarbą jiems, jų brangumą. Jau nuo senovės bučinys turi seksualinę prasmę – jis yra realus ir simboliškas meilės ar įsimylėjimo ženklas. Dar ir šiandien santuokos ceremonijoje iškilmingai leidžiama jaunavedžiams pasibučiuoti. Tačiau nors ir daugelyje, bet ne visose kultūrose bučinys yra įprastas dalykas, pvz., senovės Japonijoje nebuvo net žodžio bučiniui nusakyti, o pas eskimus ir lapius labiau priimta pasisveikinti pasitrinant vienas kito nosį.

Erotiniai bučiniai
| |

Erotiniai bučiniai

Ypatingas vaidmuo bučiniui tenka tarp įsimylėjusių, vienas kitą mylinčių žmonių – jis turi erotinę, seksualinę prasmę. Tai yra tam tikra intymumo ir lytinio aktyvumo forma. Dviejų anksčiau nepažįstamų žmonių santykiuose pirmasis bučinys yra ypatingas įvykis, turintis didžiulį erotinį poveikį ir suteikiantis porai bendrumo jausmą. Ypač jaudinantis yra prancūziškasis bučinys, kurio metu aktyviai dalyvauja ne tik lūpos, bet ir liežuviai. Ilgalaikiuose poros santykiuose švelnus bučinys reiškia palankumą, supratimą ar tiesiog gerą nuotaiką, o pereinantis į aistringą prancūziškąjį bučinį reiškia pasiruošimą lytiniams santykiams – seksui. Gana dažnai besimylintys bučiuojasi net ir sueities metu. Apskritai, lytinių santykių metu labai dažnai yra bučiuojama ir laižoma ne tik burna, bet ir visas mylimojo kūnas, ypač – erogeninės zonos: akys, ausų lezgeliai, krūtinė (ypač krūtų speneliai), lytiniai organai. Manoma, kad dviejų žmonių bučinys į lūpas yra ypatingo intymumo išraiška, rodanti netgi didesnį dvasinį artumą nei sueitis: pavyzdžiui, prostitutės paprastai nebučiuoja klientų į lūpas, nors atlieka daugybę kitų erotinių paslaugų; pašlijus santykiams šeimoje, sutuoktiniai pirmiau atsisako intymių bučinių, o tik esant didesnėms problemoms ar nesutarimams atsisako ir sueities.

P.S.: Dar tikintiems meile

P.S.: Dar tikintiems meile

Nežinau, ar mūsų, tų, kurie tikrai nuoširdžiai tiki meile, iš tikrųjų liko taip mažai, ar mylėti (na, bent jau tikėti, kad meilė yra) pasidarė taip absurdiškai gėdinga, kad mes paprasčiausiai nebedrįstame prisipažinti mylį. Meilės romanus perdėtu inteligentiškumu besipuikuojantys žmonės laiko dėmesio nevertomis knygomis, muilo operas bežiūri siauras namų šeimininkių ratelis, santuoka iš meilės tapo atgyvena, o šv. Valentino diena, ne taip jau seniai pasiekusi ir mus, vis dažniau pavadinama Vakarų prasimanymu. Taigi kovo 8-oji – komunistams, vasario 14-oji – kapitalistams. Oi, kaip meluojame patys sau. Visi širdies gilumoje norime mylėti ir būti mylimi, norime švęsti visas su meile susijusias šventes, nors akies krašteliu pažiūrėti begaliniu saldumu dvelkiančią melodramą, o šv. Valentino dieną iš ryškiai raudono popieriaus karpyti širdeles ir koketiškai paslaptingai išsiųsti jas tam, kurį nors truputį mylime. Šv. Valentinas yra laikomas įsimylėjusiųjų globėju. Buvo tikima, kad tą dieną paukščiai renkasi sau porą. Laikai ir papročiai pasikeitė, tačiau visuotinis romantikos troškimas šv. Valentino dieną pasireiškia su visa jo pirmaprade jėga. Nuo seno tikima, kad pirmasis viengungis, kurį šv. Valentino dieną sutiks netekėjusi moteris, taps jos “Valentinu”. Todėl merginos įsigudrindavo šį rytą sutikti būtent savo pasirinktąjį. XIX a. mergina sutiktajam deklamuodavo specialų eiliuotų posmą. Paviliotasis turėdavo Velykų rytą padovanoti jai pirštines, kurios laikytos nekaltybės simboliu. XVIII amžiuje pirštines išrinktajai dovanodavo tas, kuris norėdavo pasipiršti.