|

Ekskursija į seną smuklę, kurioje filmuotas filmas “Tadas Blinda”

“Išlikimas gamtoje” – stovykla tiems, kas nori keturiolikai dienų susilieti su gamta, pamiršti jaukų gyvenimą namuose ir patirti kasdieninius nuotykius ir netikėtumus. Stovykla vyks Asvejos regioniniame parke, greta žavingo Arino ežero. Ji vyks birželio 25 – liepos 8 dienomis, gyvensime palapinėse. Visi vaikai gaus pakankamai čiužinių, antklodžių, kas norės, galės atsivežti savo miegmaišį. Maistą gaminsime ant laužo patys. Stovyklavietė bus įrengta prie puikaus ežero su plačiu atabradu, jaukiame pušyne. Stovyklos metu pažinsime apylinkių gamtą ir kultūros paveldą. Aplankysime ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą, Dubingius, seną smuklę, kurioje filmuotas filmas “Tadas Blinda”, vieną įspūdingiausių Purvino pelkę, Arnionių dvarą ir kitas apylinkių įžymybes. Vietovė gerai ištirta gamtininkų, todėl turėsite progą pamatyti daug retų gyvūnų ir augalų.

|

Eksursija po etnografinį Salų kaimą kuriame buvo filmuojamas filmas „Tadas Blinda“

110 km nuo Vilniaus įkurtame parke puikiai pailsės aktyvaus poilsio megėjai. Aplankysime senovės Bitininkystės muziejų, Ginučių vandens malūną, užkopsime į Ladakalnį, nuo kurio matyti net 7 vaizdingojo parko ežerai, pasiūlysime užsukti į etnografinį Salų kaimą, kuriame buvo filmuojamas „Tadas Blinda“. Miškais ir ežerais padabintame parke siūlomos ne tik puikios galimybės aktyvaus poilsio megėjams (vandens turizmo maršrutai, buriavimas, žvejyba), bet galima surengti ir konferenciją, paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų.

|

„Aukštaičio sakmės“

Knyga išleista 1999 m. Ją sudaro dvi dalys: „Anykščių sakmės“ ir „Alantos salmės“.Joje yra sudėti romantiški pasakojimai, mitologizuoti pasakojimai apie gamtos reiškinius ir paminklus, apie žymius žmones ir istorinius įvykius. Kūrinyje „Du broliai akmeniniai“ yra paties autoriaus sukurta sakmė apie didžiulio akmens, esančio netoli Anykščių kilmę. Pasakojimas „Sekminių berželis“ yra skirtas poetui A.Baranauskui, o „Paparčio žiedas“ – rašytojui A.Vienuoliui. Sakmėje „Verpeto kalnas“ pasakojama apie didžiausią Alantos apylinkių kalną, kurio vaizdą matome garsiame filme „Tadas Blinda“. „Aluntos sakmėse“ yra pasakojimai, skirti visuomenės veikėjui ir rašytojui Jonui Gaidžiui–Gaidamavičiui, mokytojui Mykolui Šeduikiui, kitiems alantiškiams, jos gamtai. Tikras įvykis yra užfiksuotas apsakyme „Alantos gandrai“.

|

Ekskursija prie Tado Blindos “priesaikos pušies”

Verpeto kalnas – tai vienas įspūdingiausių Lietuvos kalnų! Jis turi keliatą vardų: Nusiraminimo kalnas, Tado Blindos kalnas, Vastapų kalnas. Tai aukščiausia apylinkės vieta, nuo kurios atsiveria nuostabūs Aukštaitijos kraštovaizdžiai. Jis apipintas legendomis, turintis ypatingą energetiką, svarbi senovės tikėjimų apeigų ir amžino poilsio vieta. Aukštai ant jo šlaitų veržiasi trys šaltiniai, nuo jo matosi iki 18 km atstumu. Tai svarbi vidinio nusiraminimo vieta sudėtingais žmogaus gyvenimo periodais. Prieš priimant lemtingus sprendimus, puiki poilsio vieta, mėgstama ir pastoviai lankoma. Tai metinių kalendorinių ir apeiginių švenčių vieta. Didžioji pušis (Susitikimų, Priesaikos, Tado Blindos pušis). Tai apie 200 metų turinti pušis taip pat apipinta legendomis ir prietarais. Esą ją apglėbus, prigludus, užmezgus su ja ryšį, karšti ir nuoširdūs norai, priesaikos išsipildys. Esą čia Tadas Blinda davęs santuokos priesaiką. Visi svieto lygintojai irgi davę priesaiką prie jos.

|

Norbertas Gedgaudas (1827-1901)

Kunigas, rašytojas. Baigė Varnių kunigų seminariją, 1850 įšventintas kunigu, paskiriamas Kėdainių vikaru. 1852-53 Pušaloto administratorius, 1856-1860 Obelių vikaras, 1861-62 Kriaunių administratorius, 1862-63 Kaunatavo filialistas, 1864-90 Žemalės klebonas, nuo 1891 Plungės altaristas. Išspausdino “Deszyms uvogų” ir “Antonevičiaus Trumpi pamokinimai”.

|

Įžymūs Utenos žmonės

Juozas Barisa – gim. 1929 m.Trečialaukio kaime. Buvęs partizanas, rašytojas. Vytautas Bernotas – gim. 1930 m. Radžiūnų kaime. Socialinių mokslų daktaras, docentas. Jonas Bareišis – gim. 1942 m. Puodžių kaime. Inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas, profesorius. Romualdas Dapkus – gim. 1931 m. Andreikėnų kaime. Filosofijos mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras. Antanas Dikinis – (1863-1926), gim. Degučių kaime. Knygnešys. Genovaitė Driukienė – (1937-1996), gim. Puodžių kaime. Bibliotekininkė, nusipelniusi kultūros, švietimo darbuotoja. Povilas Gasiulis – gim. 1944 m. Medenių kaime. Mokytojas, vertėjas. Irena Gudavičienė (Gansiniauskaitė) – gim. 1950 m. Gedimino kaime. Rašytoja. Antanas Valdas Gurskis – gim. 1936 m. Klovinių kaime. Dailininkas.

|

Jurgis Tiškevičius

Žemaičių vyskupas. Garsios Tiškevičių giminės atstovas, gimęs Vištyčio dvare. Mokėsi Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Buvo žinomas kaip itin veiklus vyskupas. Jo laikais Žemaitijoje įvyko net 4 vyskupijos sinodai-kunigų suvažiavimai. Jų nutarimus vysk. K. Pacas išleido atskiroje knygutėje. J. Tiškevičius Garduose, Raseiniuose, Virbalyje įkūrė domininkonus, Žemaičių Kalvarijoje-Kryžiaus kelius. Daug dirbo su kotrynietėmis, karmelitais. Jo rūpesčiu vyskupijoje buvo išplėsta kunigų seminarija. J. Tiškevičius skatino kunigus steigti prie parapijų pradžios mokyklas. Jo rūpesčiu vyskupija buvo suskirstyta į 6 dekanatus. Karaliaus nurodymu pirmininkavo katalikų ir protestantų suvažiavimui Torunėje, kur buvo siekiama suvienyti katalikus su protestantais. Valdydamas vyskupiją, daugiausia gyveno Alsėdžiuose. Mirė 1656 m.

|

Pranas Genys

Pranas Genys – žmogus, kurio vardas gerai žinomas ne tik Telšiuose, bet ir visoje Žemaitijoje. Žinomas jis ir kaip poetas, publicistas, didelis kultūros veikėjas, didžiausio Žemaitijoje „Alkos” muziejaus įkūrėjas bei statytojas. Tai tragiško likimo, bet nepaprastai tvirtos, užgrūdintos valios žmogus. Kartu jis ir svajotojas, romantikas, palikęs po savęs ryškius, nenykstančius pėdsakus, įmintus Žemaitijos, o ypač Telšių kultūriniame gyvenime. Pranas Genys gimė 1902 metais kovo 1 d. Kalnėnų kaime, netoli Telšių. Ši gimimo data nurodyta remiantis 1940 m. išleista „Lietuviškąja enciklopedija”, nors Žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologijoje „Žemaičiai”73 nurodoma kita gimimo data – 1902 m. vasario 15 d. P. Genio tėvai Kalnėnuose turėjo stambų ūkį su 50 ha žemės, kildino save iš bajorų. Šeimoje augo 5 vaikai, iš kurių Pranas – vyriausias. Jis iš pat mažens buvo jautrus, pastabus, romantiškas. Daug įtakos būsimam poetui darė gimtojo kaimo aplinka. Tai vėliau ryškiai atsispindėjo P. Genio eilėraščiuose.

|

Antanas Juozapavičius (1872-1940)

Kunigas visuomenininkas, istorikas, publicistas. Pradžios mokyklą lankė Pakruojyje, mokėsi Šiaulių gimnazijoje, paskui Kauno dvasinėje seminarijoje. Praėjus metams po kunigo šventimų, buvo paskirtas Raseinių mokyklos kapeliono ir vikaro pareigoms. Čia pradėjo savo visuomeninę veiklą, puikiai gretindamas tiesiogines pareigas su pasaulietiniais reikalais. Raseinių apylinkėse susitikdamas su daugybe dvarininkų, laikiusių save nelietuviais, jais susidomėjo, ėmė studijuoti jų dokumentus. Surinko A. Fromo-Gužučio rankraščius, išgarsino jį kaip rašytoją, įteikė sukauptus raštus J. Tumui-Vaižgantui. Pagal Raseiniuose surinktą medžiagą, vikaraudamas Laukuvoje, parašė veikalą “Žemaičių bajorai”, kurį, profesoriui L. Kšivickiui tarpininkaujant, lietuvių kalba norėjo išleisti Krokuvos universitetas. Rusų istorikų-filologų suvažiavime sutiko skaityti referatą “Bojarin gospodarskij žomoitskoj zemli”, bet dėl Rusų-Japonų karo suvažiavimas neįvyko. Kunigavo įvairiose vietose, nuo 1909 Varnių klebonas.

|

Įžymūs Šiaulių žmonės

Kęstutis Balčiūnas (gimęs 1958 m.) – skulptorius, Žeimelio vidurinėje mokykloje baigė 8 klases. Gervydas Dienys – chemijos mokslų daktaras, 1952 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą. Vincentas Dienys – fizikas ir gamtos mokslų daktaras, 1954 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą. Alfonsas Gučas- psichologas, mokėsi Žemelio pradžios mokykloje 1929 m. Julius Juzeliūnas (1916-2001 m.m.)- kompozitorius. Vytautas Kalinauskas (1929-2001m.m.) – dailininkas, Žeimelyje baigė 5 kl. Marcė Katiliūtė (1912-1937m.m.)- dailininkė, mokėsi Žeimelio pradžios mokykloje 1922-1923m.m. Stasys Kripas – pirmasis Lietuvos miškininkystės daktaras (gimęs 1903 m.), baigė Žeimelio pradžios mokyklą. Adolis-Jonas Krištopaitis (1925-2000 m.m.)- dailininkas, Žeimelio progimnazijoje mokėsi 1942-1943m.m.