Žvejojame dugnine: Trečia dalis – populiariausios sistemėlės

Įsigijote reikiamus įrankius dugninei žvejybai, bet dar nežinote, kokias sistemėles naudosite žvejyboje? Tada šis straipsnis kaip tik jums! 

Populiariausios dugninės žvejybos sistemėlės, jų ypatumai. Trilogijos “Žvejojame dugnine” III dalis.

Pirmoje žvejybos dugnine meškere dalyje apžvelgėme žvejojimo dugnine meškere pagrindus ir pristatėme meškerės galūnėlę, kuri informuoja apie žuvies kibimą.

Antroje žvejybos dugnine meškere dalyje aptarėme, kaip pasidaryti paprastą, jautrios galūnėlės sistemą gaudyti smulkesnę žuvį stovinčiame vandenyje – raudes, plakius ir pan.

III dalis – populiariausios sistemėlės

Pirma sistemėlė – Paprastoji

Sistemėlė naudojama ten, kur daug žuvų, kai žvejojama netoli kranto. Tai paprasčiausi sistemėlė, kurią, turbūt, visi naudojome vaikystėje (o gal ir dabar) – prie valo galo rišamas svarelis (svoris priklauso nuo žvejojimo vietos), kiek aukščiau rišami 1-3 pavadėliai su kabliukais (pav. 1). Sistemėlė labai primityvi, kad net nereikalauja tolesnio nagrinėjimo. Jeigu pakeistume svarelį šeriklėle, tada gautume jau tikrą fyderio sistemėlę. Vienintelis tokios sistemėlės minusas – didelis atstumas tarp šeryklėlės (jaukinimo vieta) ir kabliukų (gaudymo vieta). Atrodo, smulmena, kiek ten – pusė metro nedaugiau, bet neskubėkite su savo išvadomis. Būtent tas pusmetris jums pridarys žalos, nes jei prie šeryklėlės yra viena žuvis, o ant kabliuko kimba kita – greičiausiai ta kita yra žymiai smulkesnė už pirmąją prie šeryklėlės. Dabar jau galime daryti išvadą – šeryklėlė turi būti netoli kabliukų. Va čia jau bėda – kuo arčiau šeryklėlės ar svarelio rišime pavadėlius su kabliukais, tuo daugiau turėsime tuščių kibimų, nes žuvis, ypač didesnė, pradeda anksčiau jausti sistemėlės pasipriešinimą ir meta masalą. 

1 pav.

Pabandykime apeiti tokios sistemėlės trūkumus

Pririškime kabliuką prie slenkančio pavadėlio (pav. 2). Aišku, kabliukas dabar gali būti naudojamas tik vienas. Tai kur čia privalumai? Metimo metu plevesuojantis oro priešpriešoje pavadėlis su kabliuku slinks pagrindiniu valu link stabdžio/mazgo. Atsirenkus šeryklėlei į dugną pakanka pusmetrį susukti valą ant ritės ir kabliukas su masalu atsidurs netoli šeryklėlės – tikimybė sugauti stambią žuvį padidėja. Tiesa, dalis kibimų naudojant šią sistemėlę vistiek bus tušti. Tai gali įvykti kai žuvis, pagriebusi masalą, plaukia nuo žvejo ir pajaučia šeryklėlės svorį anksčiau, nei kibimo signalas perduodamas jūsų fyderio viršūnėlei.

2 pav.

Ką daryti?

Labai paprasta – reikia fiksuoti  kibimą nepriklausomai nuo žuvis judėjimo krypties.
Tam reikia  montuoti šeryklėlę virš kabliuko, o valą prakišti per šeryklėlę, t.y. naudojame slenkančiąją šeryklėlę (рav. 3). Atrodo, paprasta – užmetėme, luktelėjome (leidome jaukui iš šeryklėlės iškristi ant dugno) patraukėme kabliuką į šeryklėlės vietą ir laukiame kibimo. Iš karto pastebėkime: šios manipuliacijos galioja žvejojant stovinčiame vandenyje.  Gaudant tekančiame vandenyje pavadėlis su kabliuku pateks į jaukinimo vietą automatiškai – plaunama šeryklėlė pasroviui jaukina žuvis, t.y. ten, kur jau guli jūsų kabliukas su masalu, todėl patraukimo nereikia. Tokioje sistemėlėje labai tinka naudoti spyralines šeryklėlės. Bet ir vėl ant nervų – užmetant pavadėlis su kabliuku pradeda pintis su pagrindiniu valu. Tai iš dalies išsprendžiama naudojant taip vadinamus ‚paternosterius‘ – antisusipynėjus. Paprastai slenkančioms šeryklėlėms naudojami sulenkto plastikinio vamzdelio formos paternosterius, per kuriuos prakišamas pagrindinis valas (рav. 3а).

Skaitykite  Jo didenybė upėtakis

3 pav.

3a pav.

Galima elgtis ir kitaip

– prijungti šeryklėlę prie paternosterio atskiru pavadėliu (рav. 4), o pavadėlį su kabliuku padaryti sudėtiniu. Šią sistemėlę paruošti sudėtingiau, tačiau rezultatai labai neblogi – naudojant tokią sistemėlę praktiškai nepasitaiko pavadėlio su kabliuku ir pagrindinio valo susipynimų. Sudėtiniam pavadėliui paruošti imamas nukreipiamasis storo valo galas arba, geriau, prakišti paprastą pavadėlį su kabliuku per ploną guminio arba silikoninio kembriko galą. Viršutinės pavadėlio dalies tvirtumas neleis pintis pavadeliui su pagrindiniu valu metimo metu.

4 pav.

Visai neblogą sistemėlės schemą  siūlo anglų žvejai

Jeigu patalpintumėme slenkančiąją šeryklėlę į kilpą – aštuoniukę pagrindiniame vale, o pavadėlį su kabliuku pririštumėme prie antros aštuoniukės dalies (pav. 5), tada gautumėme labai supaprastintą aukščiau aprašytos sistemėlės variantą. Pats gražumas sistemėlės tame, kad nebereikia terliotis ruošiant sistemėlę su įvairiomis smulkmenomis (karoliukais, stabdžiais, suktukais), o sistemėlės veikimas nė kiek neprastesnis. Tiesam jeigu gerai įkirtote kelmą, teks atsisveikinti su visa sistemėle. Tačiau ne bėda – sistemėlę galite iš naujo pasiruošti neužtruksite.

5 pav.

Skaitykite  Karšių gaudymas dugnine

Pabaigai

Dugninė sistemėlė aktyvios žūklės mėgėjams („vaikščiojantiems“). Tokia sistemėle galite apžvejoti platesnius vandens plotus, ne vien tik stovinčiame vandenyje, bet ir tėkmėje. Sistemėlė nėra sudėtinga, bet labai efektyvi: pagrindinis valas ne storesnis kaip 0,16mm, pavadėlis – 0,12 – 0,14mm, reguliuojamas svarmuo-girlianda iš kelių rutuliukų ant atskiro pavadėlio (pav. 6). Užmetus įtempiamas valas,palaukėme kokias 5min, kelis kartus pasukome ritės būgną (patraukėme arčiau visą sistemėlę) ir vėl laukiam. Patraukimas – pauzė, patraukimas – pauzė. Kibimas kartais būna ir traukiant, todėl reikia atidžiai sekti meškerės viršūnėlę. Žvejojant srovėje naudojama kitokią taktika: parankamas svarmens svoris toks, kad sistemėlė lėtai judėtų dugnu pagal srovę. Tiesa, tokia sistemėlė, kaip nekeista, labai retai užkliūna už dugno kliūvinių: akmenų, šakų, todėl sudėtingose vietose nereikia bijoti išbandyti ir šią sistemėlę.

6 pav.