Žiniasklaida

Valdžios vyrai, užsakantys publikacijas dienraščiuose, turi ir kitų būdų paveikti skaitytojų sąmonę. Jau keleri metai laikraščiuose galima rasti etatinių žurnalistų interviu su politikais, kuriuose pateikiami pastariesiems patogūs klausimai ir leidžiama girtis savo „pasiekimais“. Demokratiniame Vakarų pasaulyje tai būtų netoleruotina ir kiltų triukšmas dėl paslėptos reklamos. Prieš pusmetį Vilniaus meras Artūras Zuokas po išteisinančio nuosprendžio Vilniaus mero balsų pirkimo byloje gyrėsi savo pasiekimais „Lietuvos ryte“. Ne tik gyrėsi. Pats didžiausias šalies dienraštis vedamajame „Laiko ženklai“ auklėjo teisėsaugininkus ir tarsi užstojo Vilniaus merą. Jo žmona Agnė netgi tapo nuolatine „Stiliaus“ žurnalo pašnekove ir pozuotoja. Bet galvos skausmas A. Zuokui buvo numalšintas laikinai. Kaip žinia, jis yra vėl įsivęlęs į neaiškias istorija, kurių finalas dar toli gražu nėra aiškus. Prieš kelis mėnesius spausdintame minėtame interviu „Lietuvos ryte“, Vilniaus meras gyrėsi, esą jis pirmasis pareiškęs, kad naujoje koalicinėje Vyriausybėje negali būti dviejų verslo ryšiais susijusių ministrų. A.Zuokas čia pat įvardija galvoje turėjęs ūkio ministrą Viktorą Uspaksichą ir į vidaus reikalų ministrus neprasmukusį Viktorą Muntianą.

Vasarą Lietuvos televizijos žiūrovai pamatys Ameriką tokią, kokios dar neregėjo. LTV laidos "Pinigų karta" vedėjas Andrius Tapinas, grįžęs iš vienuolika dienų trukusios kelionės po JAV, rengia keturių laidų ciklą "Amerika nematytoji", kuriame parodys kitokį nei įprasta Amerikos veidą ir papasakos apie ten gyvenančius lietuvius. Kodėl ciklą apie Ameriką žiūrovai pamatys tik vasarą? Tai - pats nežiūrimiausias TV sezonas. LTV programų tinklelis labai griežtas. Kad parodytume keturias valandos trukmės laidas, kai kurias transliacijas reikėtų nutraukti. Kita alternatyva - laidų ciklą apie Ameriką rodyti blogu laiku. Bet televizija nori, kad "Amerika nematytoji" būtų šio vasaros sezono akcentas. Todėl jai bus skirtas geriausias laikas, ji nepasimes tarp kitų laidų. Kodėl patraukėte už Atlanto? Sulaukėte pageidavimų, prašymų ar nusiskundimų? Laidų ciklas apie Ameriką - mūsų pačių idėja, brandinta metus laiko. Televizija šį sumanymą palaikė. Idėjai pritarė ir net padėjo Amerikos ambasada. Turėdami garantuotą finansavimą, pradėjome veikti.

Maskvoje kelia nuostabą spekuliacijos Lenkijos spaudoje dėl Rusijos delegacijos lygio Europos Tarybos viršūnių susitikime Varšuvoje. "Visi šie spėliojimai neturi jokio pagrindo", - pareiškė antradienį oficialus Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Aleksandras Jakovenka. Sprendžiant iš publikacijų Lenkijos spaudoje, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, o ne prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas "yra vos ne Lenkijos ignoravimas, atspindintis norą nubausti Varšuvą už antirusišką kampaniją Lenkijos žiniasklaidoje", sakė A. Jakovenka. "Maskvoje, - pabrėžė jis, - tokie tvirtinimai laikomi mėginimu apnuodyti atmosferą santykiuose su draugiška lenkų tauta". Anot diplomato, Maskva "iš pradžių informavo partnerius Europos Taryboje ir kolegas lenkus apie Rusijos prezidento grafiko intensyvumą šiuo laikotarpiu".

Gegužės 15 dieną sukako lygiai dešimt metų, kai TV3 Žinių vedėju pradėjo dirbti Marius Veselis. Pasak paties M. Veselio, jau dešimties metų istorija prasidėjo visai netyčia nuo skelbimo laikraštyje 95-ųjų pavasarį. "1995-ieji buvo unikalus laikas: televizijos tik kūrėsi ir galimybės buvo beribės. Skelbimas, kad TV3 televizija ieško žinių žurnalisto, man buvo kaip šansas išbandyti save, o šansų praleisti nemėgstu. Pamenu, tada konkurso metu studijoje man teko skaityti įvairiausius žinių tekstus. Matyt, padariau tai geriau nei kiti. Manau, kad dabar tokia karjeros pradžia aštuoniolikmečiui vaikinui būtų beveik neįmanoma", - šypsosi M. Veselis. Pasak TV3 žinių vedėjo, per dešimt metų jam tekę išmokti visko - nuo naujienų redagavimo ir laidos planavimo, tokių projektų, kaip "Lietuvos garbė" ir "Išankstiniai Seimo rinkimai" vedimo, iki streso slopinimo ir darbo komandoje.

Žurnalistikos studentai uostamiesčio žiniasklaidoje dirbančius žurnalistus privertė prisiminti mokyklos laikus. Į renginį „Žurnalistika žaliems“ pakviesti žurnalistai prieš studentų auditoriją vaidino, šoko, dainavo, kūrė eilėraščius ir ėmėsi dar neįprastesnių užduočių. Žurnalistikos studentų surengtas renginys buvo skirtas Komunikacijos katedros 5 metų jubiliejui ir žurnalistų profesinei šventei paminėti. „Balticum TV“ žurnalistė Giedrė Vaičekauskienė po renginio stebėjosi, kaip studentai privertė ją sugrįžti į mokyklos laikus ir prisiminti renginiuose, žiburėliuose, „LIK’uose“ reikalingą kūrybiškumą bei išradingumą. Televizijos žurnalistė nesidrovėjo vaidinti lesbietės, kaip Dmitrijaus Nagijevo laidos „Langai“ herojė, improvizavo laikraščio reklamos tema, dainavo žurnalistų himną ir šoko studentų parodytą meškų šokį. Į panašias avantiūras įsivėlė ir kiti renginyje dalyvavę žurnalistai - dienraščio „Klaipėda“ žurnalistė Reda Baltinaitė, radijos stoties „9“ laidų vedėjas Aleksandras Burovas, „Vakarų ekspreso“ žurnalistė Giedrė Norvilaitė ir „Balticum TV“ žinių redaktorė bei televizijos laidos „Rezonansas“ vedėja Dalia Grikšaitė.

Žurnalistikos instituto studentai gegužės 19 dieną, ketvirtadienį Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute įkurs Žurnalistų respubliką. Tai pagrindinis akcentas tradicinių žurnalistų dienų "LeŽudi", kurias šiemet net dvi dienas - gegužės 18 ir 19 - švęs "ketvirtosios valdžios" atstovai, politikai, žinomi visuomenės veikėjai, dėstytojai bei studentai. Žurnalistų dienų, šiais metais globojamų žurnalisto, Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės, tikslai - paminėti antrojo spaudos laisvės šimtmečio pradžią bei atkreipti visuomenės dėmesį į naujajame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse nustatytas normas. Bus skatinamas žurnalistų ir jų būsimųjų kolegų studentų bendradarbiavimas, taip pat glaudinami ryšiai tarp skirtinguose VU fakultetuose studijuojančio jaunimo. Svarbiausias įvykis - Žurnalistų respublikos įkūrimas, savotiškai paženklinsiantis 101-uosius spaudos atgavimo metus. Užimsianti mažą Žurnalistikos instituto kiemelį, Respublika taps rimta valstybe: bus priimta Konstitucija, renkamas žurnalistų Prezidentas, lankytojus pasitiks ir kruopščiai patikrins muitinė, vietiniai amatininkai kvies į mugę, veiks karčema, susirinkusiuosius linksmins gyvą muziką atliksiantis Artūro Noviko džiazo mokyklos kolektyvas "Jazz Island". Svarbus įvykis Žurnalistų respublikoje - naujojo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pristatymas.

Reklamos davėjams labai dosnus vieno Dzūkijos laikraščio bendrovės direktorius: „Turim porą žurnalistų, kurie rašo draudimo temomis, tai ir pavardę parduodam“. Prieš parduodamas žurnalistų pavardę direktorius pageidauja susipažinti su tekstu. Vienintelė sąlyga reklaminiam straipsniui be užsakymo numerio – reklamoje nepeikti kitų draudimo bendrovių. Daugumoje rajoninių laikraščių redakcijų „reklamos agentams“ tereikia nurodyti, jog užsakovas nenori dėti užsakymo numerio. Vidurio Lietuvos laikraščio redakcijoje dėl žurnalisto pavardės reikia tartis su redaktore, o dėl reklamos be užsakymo numerio mane užtikrina šimtu procentų. Vakarų Lietuvos laikraštyje „dar nebuvo taip, kad su žurnalisto pavarde būtų spausdinamas reklamos tekstas“, tačiau dėl to man vėlgi pasiūlo kalbėti su redaktore. Aš į tokias kalbas nebesileidžiu. Suvalkijos laikraščio buhalteris nebėga pasitarti su redaktoriumi ir iš karto man atsako, kad galima įdėti reklamą be užsakymo numerio ir su žurnalisto pavarde. Matyt, tokia praktika šiame leidinyje dažna…

„Kai kurie žurnalistai pagal darbo sutartis gauna „minimumą“, tačiau daugelis, dirbantys jau po 6–7 metus, dirba tik pagal autorines sutartis“, – sako TV3 televizijoje dirbęs žurnalistas. Pasak jo, darbuotojai prašo darbo sutarčių, bet vadovai atsisako jas pasirašyti. Tačiau žurnalistas priduria, kad atlyginimai televizijoje konkurencingi. „Techninė bazė TV3 televizijoje tragiška: kompiuteriai seni, būdavo, kad grįžę iš filmavimo žurnalistai stumdydavosi, kuris pirmas rašys tekstą, nėra archyvų, veikia ne visos kameros, trūksta mašinų, juostų. Ta pačia juosta filmuojama tol, kol ją „suvalgo“ kamera. Nemanau, kad taip yra kitose televizijose. Turtingiausia televizija į techninę bazę neinvestuoja“, – pasakoja žurnalistas. TV3 generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas neigia žurnalisto žodžius ir tvirtina, kad pastarieji dirba pagal darbo sutartis, kartais pagal autorines, o televizijos techninė bazė – viena geriausių Baltijos šalyse. Anot R. Šaučikovo, jos rezultatą žiūrovas mato ekrane. Užsiminus, kad žurnalistas teigia kitaip, generalinis direktorius atsakė, kad nenori komentuoti nuomonės.