Laida “Be tabu” atsisveikina su TV3 televizija ir žiūrovais
| |

Laida “Be tabu” atsisveikina su TV3 televizija ir žiūrovais

“Laikas žengti į priekį, nesidairyti praeities šlovės ir laimėjimų”, – sako prodiuserinės kompanijos “Be tabu ir Co” prodiuseris Saulius Bartkus. Aštuonis sezonus TV3 televizijos eteryje gyvavęs populiarus kasdienis “Be tabu”, o vėliau savaitinis “Be tabu savaitė” info šou projektas parodė per 800 laidų, per 6000 šmaikščių, kandžių siužetų. Turėjo per pusšimtį dirbusių talentingų darbuotojų, tris karūnuotus “Be tabu” žmones – senjoritą Ireną, dainininkę Vitaliją Katunskytę ir Tomą Balaišį-Sėklą, – šešis nuotykiams į Gran Kanariją išsiųstus Lietuvos piliečius, “Be tabu” žmogaus rinkimų nugalėtojus ir finalininkus – senjoritą Ireną, Sidoniją ir Aliną, “dangaus” Antaną, Tomą Balaišį-Sėklą ir Brigitą, – Lietuvai su TV3 televizija iškovojo laisvas Jonines ir patyrė vos du teismo ieškinius – vieną laimėjo, kitą pralaimėjo. “Ko gero, tai reiškia, kad, nors ir buvome giežti, ironiški ir visus tuos aštuonerius metus vaikščiojome skustuvo ašmenimis, išlikome profesionalūs ir neperžengėme ribos. Norime tikėti, kad šis projektas atliko savo misiją – seimūnai rečiau bėgioja iš posėdžių salės, mažiau girtaujama, kyšininkaujama, lietuviai tapo linksmesni. Didžiuojamės šiuo projektu ir visa jam dirbusia komanda”, – sako S. Bartkus.

Nuo liepos 2-osios BTV eteryje – vasariškai papildytas ir dar įdomesnis
| |

Nuo liepos 2-osios BTV eteryje – vasariškai papildytas ir dar įdomesnis

Sveikinimų koncertas”. Visą vasarą BTV „Sveikinimų koncerto” metu galėsite ne tik pasiklausyti sveikinimų artimiesiems ar draugams, bet ir išvysti gyvenimo draugo ieškančių žiūrovų veidus. Jau šį sekmadinį, birželio 25-ą dieną, Laima Kybartienė pristatys naują rubriką “Sveikinimai + Pažintys”. Ieškantys gyvenimo draugo ar draugės žiūrovai čia galės paskelbti informaciją apie save. “Į mūsų laidą kreipiasi daug vienišų žmonių, ieškančių galimybės pasiskelbti apie save, susirasti tą vienintelį ar vienintelę. Iš tikrųjų Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie dėl įvairiausių priežasčių tebėra vienišiai, nors rimtai svajoja susirasti žmogų, su kuriuo galėtų pabendrauti, kartu praleisti dienas ar netgi sukurti šeimą. Ne visiems yra priimtini „greitų” pažinčių skelbimai interneto portaluose ar interaktyviuose televizijų skelbimuose. Apie tokius žmones ir pasakosime „Sveikinimų koncerte”, jiems skirsime ir dainą” – apie šį vasarišką projektą pasakoja L. Kybartienė. Norintiems laidoje paskelbti informaciją apie save taikomi minimalūs reikalavimai – šie žmonės turėtų būti ne jaunesni nei trisdešimties metų, jų prašoma atsiųsti trumpą informaciją apie save bei kokybišką nuotrauką. „Sveikinimų koncerte” bus parodomi tik besiskelbiančiųjų vardai ir nuotraukos. Kita informacija apie užsakovus saugoma ir neviešinama, ją bus galima gauti tik paskambinus „Sveikinimų koncerto” kūrybinei grupei.

LTV „Pinigų karta“ keliauja po regionus
| |

LTV „Pinigų karta“ keliauja po regionus

Darbščioji Lietuvos televizijos laidos „Pinigų karta“ komanda dirba ir vasarą. Nuo birželio 26-osios keturis pirmadienio vakarus Lietuvos televizija rodys specialų Andriaus Tapino projektą “Pinigų karta pristato. Vasarą….”. Kiekvienoje laidoje matysime pasakojimus iš vieno Lietuvos regiono. Kitą pirmadienį „Pinigų kartos“ komanda lankysis Aukštaitijoje, liepos 3 d. – Suvalkijoje, liepos 10 d. – Dzūkijoje. Paskutinioji ciklo dalis bus rodoma liepos 17-ąją. Ji pristatys Žemaitiją. „Tai ne kelionių žurnalas, kur viskas nublizginta, sterilu ir prikišta paslėptos reklamos, o turizmo vadybininkai neriasi iš kailio girdami savo produktą“, – sako laidos vedėjas Andrius Tapinas, – „ir ne dar vienas mėginimas parodyti, kiek kainuoja alus Palangoje. Tai tarsi vasaros nuotykis, kuriame susipina mūsų krašto grožis, įdomūs keistuoliai, nesprendžiamos problemos, netradiciniai verslai ir netikėti eksperimentai“. Pirmoji ciklo laida „Pinigų karta pristato. Vasarą Aukštaitijoje” – jau ateinantį pirmadienį, birželio 26 d. 21.10 val. per Lietuvos televiziją.

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą
|

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą

Seimo nario kėdė vertinama labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – Seimo paleisti praktiškai neįmanoma,- tikina Indrė Kumpikevičiūtė. Skaitytojų dėmesiui – antroji niekur nepublikuotų, autentiškų prisiminimų apie Laikinosios Vyriausybės veiklą „rudųjų“ okupacijos akivaizdoje, dalis. Archyvinę medžiagą komentuoja istorikas Arvydas Anušauskas. Lietuvos įvaizdis užsienio investuotojų akyse smunka dėl to, kad nesugebėjome įsivesti euro, bet labiausiai – dėl mūšių ir griūčių Lietuvos Vyriausybėje. Džina Donauskaitė aiškinasi, ar neįsivedus euro Lietuvai gresia ekonomikos perkaitimas. Mūsų šalies padangę saugo „akli“ – gendantys arba sugedę – radarai, – pasakoja Ieva Baubinaitė. Žiniasklaidos įtaka pervertinama. Politikai į žiniasklaidos pranešimus dažniau reaguoja žodžiais nei veiksmais – atlikusi mokslinį tyrimą išsiaiškino Jurgita Kuzmickaitė. Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentu neseniai tapo Rusijos magnatas Kirsanas Iliumžinovas. Apie rinkimų peripetijas bei lietuvių nesėkmes Turino olimpiadoje Ričardas Čekutis kalbasi su Lietuvos šachmatų čempionu Vidmantu Mališausku.

Lietuviai laimėjo prestižiniame Kijevo reklamos festivalyje
|

Lietuviai laimėjo prestižiniame Kijevo reklamos festivalyje

Kijeve pasibaigė 7-asis tarptautinis reklamos festivalis, į kurio nugalėtojų sąrašą pateko ir Lietuvos reklamos agentūros “Leo Burnett Vilnius”, “Y&R|Garage4x4 Vilnius” bei “DDB Vilnius”. Šiais metais festivalyje dalyvavo 424 agentūros iš 12 šalių, o konkursui buvo pristatyti 2109 darbai, kuriuos vertino solidi 7 narių komisija iš Lietuvos, Latvijos, Šveicarijos, Ukrainos, Maskvos ir Vengrijos. Lietuvos reklamos agentūrai “Leo Burnett Vilnius” profesionali tarptautinė žiuri skyrė tris apdovanojimus: geriausio konkurso prizą spaudos kategorijoje, sidabrą už spaudos reklamą “Monstras” ir bronzą už “Omni Surfport” klipą “Kino personažai”. Spaudos reklamos kategorijoje, kurioje į apdovanojimus pretendavo daugiausiai darbų, “Leo Burnett Vilnius” nurungė didžiąsias Maskvos ir Kijevo agentūras bei gavo pagrindinį prizą už “Magne B6” spaudos reklamą “Pikta”. Kategorijoje reklama per TV ir kino teatruose “Omni Surfport” klipas “Kino personažai” laimėjo bronzą. Šis reklaminis klipas gauna jau antrą apdovanojimą – lietuviškos reklamos festivalyje “Adrenalinas” buvo įvertintas bronzine strėle.

Visuomenės teisė žinoti – bendras žurnalistų ir leidėjų rūpestis

Visuomenės teisė žinoti – bendras žurnalistų ir leidėjų rūpestis

Birželio 8 d., 12 val., Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija organizuoja spaudos konferenciją, skirtą naujų Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų dėl visuomenės teisės į informaciją ir privataus gyvenimo apsaugos bei žurnalistų ir jų darbdavių santykių vystymo aptarti. Konferencijoje, kuri vyks BNS Konferencijų salėje (Jogailos g. 9/1, Vilnius) dalyvaus Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas Rimantas Šukys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Kaip žinia, birželio pradžioje Seime po svarstymų buvo pritarta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai kartu su viešosios informacijos rengėjais aptarė šio projekto nuostatų praktinio ir sklandaus įgyvendinimo galimybes. Tačiau žurnalistams ir leidėjams nerimą kelia nuostatos, susijusios su visuomenės teise į informaciją ir šios teisės ribojimas nepamatuotai ginant net ir viešų asmenų teisę į privatumą. Be to, šiuo metu Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, atstovaujanti darbdavius, ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, atstovaujanti darbuotojus, yra pasirengę ir po derybų ketina pasirašyti tarpusavio susitarimą (kolektyvinę sutartį), kuriame bus aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos.

Viešieji ryšiai ir mąstymo formų įvairovė
|

Viešieji ryšiai ir mąstymo formų įvairovė

Viešieji ryšiai yra organizuota įtikinėjimo veikla, užtikrinanti palankias sąlygas organizacijos ar asmens raidai. Ši veikla yra ypač svarbi, kai visuomenė stebi ir kontroliuoja su organizacijos raida susijusius procesus. Tačiau visuomenė nėra vienalytė, ji yra daugelio mąstymo formų, elgesio tipų, kultūrų ir tikėjimų sąveikų rezultatas. Dar daugiau, dėl globalizacijos poveikio ši mąstymo ir elgesio, vertybių ir pasaulėjautos formų įvairovė turi tendenciją sparčiai plėstis ir kisti. Visuomenė vertina viešą informaciją ir siekia kontroliuoti procesus, atsižvelgdama į savo mitinius, religinius, estetinius, moralinius, mokslinius ir kitokius įsitikinimus. Viešųjų ryšių ir mąstymo formų konflikto pavyzdys yra karikatūrų skandalas ir riaušės islamo šalyse. Karikatūros, išspausdintos Danijos žiniasklaidoje, buvo nesėkminga viešoji akcija, įvykdyta neatsižvelgiant į islamo žmonių tikėjimo ir religinio mąstymo ypatumus. Šiandien, kai klesti diskursų gausa ir nediferencijuotas simbolinis daugelio piliečių mąstymas, būtina atsižvelgti į mąstymo formų įvairovę, t. y. ir į ritualinius reikalavimus, ir į stereotipinius vartotojiškus lūkesčius, ir į mokslinius argumentus vienu metu, net jei tai šiandieninės demokratijos požiūriu atrodo nepriimtina.

Viešieji ryšiai ir kūrybinės industrijos
|

Viešieji ryšiai ir kūrybinės industrijos

Šiandien labai madinga ir patrauklu būti viešųjų ryšių specialistu, iš esmės – propagandistu, arba bent jau turėti piarinių (public relations) gebėjimų. Sovietinis propagandisto baubas seniai ištirpo politinių intrigų sūkuryje, o reklaminė ir propagandinė veikla tapo pelninga ir šlovinama. Tačiau tokios šlovės nesusilaukia menininkai, kurie taip pat remiasi vaizduote, tik nemeluoja, kad tai yra tikrovė. Kuo skiriasi propagandinė arba viešųjų ryšių, piarinė veikla nuo įprastinės meninės kūrybos – esė, satyrų rašymo, paveikslų tapymo ar vaidybos teatre? Visų šių meno sričių paslaugomis viešųjų ryšių specialistai nuolatos naudojasi, o ir patys yra linkę rašyti apie nebūtus atsitikimus ar lyg gyvenimo režisieriai inscenizuoti įvykius. Kita vertus, propagandinės taisyklės, vienodai galiojančios ir viešiesiems ryšiams, ir reklamai, reikalauja kartojimosi, masiškumo, įtikinamumo, intensyvumo. Šios detalės yra siejamos su monotonija ir įtikėjimo vadyba, su tiksliu apskaičiavimu, bet ne su spontaniškumu, ne su laisva vaizduote. Jei viešųjų ryšių specialistai ką nors vaizduoja kaip nusikaltėlį arba herojų – pageidautina, kad tai nuosekliai kartotųsi, kol žmonės pradės šį teiginį laikyti faktu. Kartojimas yra susijęs su organizacine veikla, su teisingu informacinių ir finansinių resursų paskirstymu ir mažai ką bendra turi su menine kūryba.

Lietuvos įvaizdis nedžiugina užsienyje dirbančių žurnalistų

Lietuvos įvaizdis nedžiugina užsienyje dirbančių žurnalistų

Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi tris asmenybes: kaip save mato jis pats, kokį jį regi kiti ir koks jis yra iš tiesų. Tris įvaizdžius turi ir valstybė. Vienaip ją įsivaizduoja jos gyventojai, visai kitaip – užsieniečiai ir kokia ji yra iš tiesų. Susiformavus tvirtai stereotipiškai nuomonei apie šalį, tikrasis jos veidas gali niekam ir neberūpėti. Žiniasklaida turi nemenkos įtakos visuomenės nuomonės formavimui. Todėl nė vienai šaliai nėra tas pats, kaip apie ją atsiliepia kitų šalių žiniasklaidos priemonės. Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje – dažna diskusijų tema, kurios griebiasi ne tik šalies įvaizdžio specialistai, bet ir svečiose šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai. Tačiau diskusijų išvados paprastai nebūna džiuginančios. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės antrus metus iš eilės užsienyje dirbantiems lietuviams žurnalistams surengė profesinį seminarą. „Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės ir organizacijos neretai vertinamos kaip savotiškos ambasados, nes telkia aplink save tautiečius ir atstovauja Lietuvai, formuoja jos įvaizdį. O mūsų žurnalistai užsienyje yra viena svarbiausių komunikacijos grandžių“, – įsitikinęs departamento Užsienio lietuvių skyriaus Migracijos politikos ir informacijos poskyrio vedėjas Giedrius Šniukas.

Dalyvauk idėjų konkurse ir pakeisk Lietuvą

Dalyvauk idėjų konkurse ir pakeisk Lietuvą

Lietuvoje gyvenantys bendrapiliečiai, o taip pat ir emigrantai iš Lietuvos yra kviečiami galvoti apie Lietuvos ateitį ir siūlyti Lietuvos plėtros vizijas. Politikos savaitraštis “Atgimimas” kartu su partneriais rengia idėjų konkursą “Padovanok Lietuvai viziją”. Geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais. Pirmosios vietos autoriui bus įteikta 15 tūkstančių litų, o antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams atitinkamai bus skiriamos 10 tūkstančių ir 5 tūkstančių litų premijos. Konkurso rengėjai idėjų laukia iki spalio 10 d. Prizus įsteigė bendrovė “Eika”. Konkurso informaciniai partneriai yra interneto portalas “Delfi” ir Lietuvos radijas. Šiuo konkursu siekiama įtraukti visuomenę į diskusiją apie Lietuvos ateitį: kviečiami dalyvauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Ypač laukiama emigrantų idėjų – kas gi galėtų padaryti Lietuvą traukos centru? Organizatorių siūlymu, vizijoje turėtų atsispindėti politiniai ir ekonominiai šalies pokyčiai, ekologijos, švietimo, socialinio saugumo ir pilietinio aktyvumo aspektai. Tačiau konkurso rengėjai tik siūlo į tai atsižvelgti. Svarbiausia šiame konkurse yra pateikti novatorišką idėją, kuri būtų užkrečianti, išsiskirianti, originali ir konstruktyvi.