Spaudos atgavimo diena – žurnalistų profesinė šventė

Spaudos atgavimo diena – žurnalistų profesinė šventė

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. 1864 metais Lietuvoje uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, lietuvių visuomenė buvo atribota nuo visų atvirų ryšių su Europos kultūra, su jos pažinimu. Spaudos draudimas 1864-1904 metais buvo lietuvių pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl raidės, spausdinto lietuviško žodžio. Caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą. Spaudos draudimui lietuviai pasipriešino organizuodami slaptą draudžiamųjų raštų leidybą, gabenimą ir platinimą ir taip sukūrė naują tautinę spaudą. Ir kai po 40-ties metų, aktyviausių lietuvių visuomenės veikėjų pastangomis, caro valdžia sutiko grąžinti Lietuvai spaudos lotyniškais rašmenimis teises, prasidėjo tikras kultūrinis sąjūdis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmonėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir apskritai kultūros istorijoje bei nulėmė gilių lietuviškų tradicijų
atgimimą.

Per BTV – dokumentinių filmų ciklas „Aistros dėl Gorbačiovo“
| |

Per BTV – dokumentinių filmų ciklas „Aistros dėl Gorbačiovo“

Kodėl viskas įvyko taip, kaip įvyko? Kodėl niekam nežinomas ir niekuo neišsiskiriantis Stavropolio krašto partijos komiteto pirmasis sekretorius netikėtai ėmė kalbėti apie demokratiją ir reformas? Kodėl jį taip myli Vokietijoje ir skeptiškai vertina buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje? Kodėl iš letargo miego pažadinta šalis išsprūdo iš jo rankų? Dokumentinių filmų ciklas mėgina atsakyti į šiuos ir dar daugelį kitų intriguojančių klausimų ir atskleisti dar nematytą vieno garsiausio XX amžiaus politiko gyvenimo ir karjeros pusę. 2005 metais rusų režisieriaus Vasilijaus Pičiulo sukurtą filmų ciklą sudaro keturi filmai. Pirmasis – “Didžioji pradžia” – tai Tai pirmojo ir paskutiniojo TSRS Prezidento ir Generalinio komunistų partijos sekretoriaus karjeros istorija, gyvenimas lyderio, kuris jau nuo 18 – kos kas ketveri metai pakildavo karjeros laiptais. Jam padėjo žmonės, pastebėję neeilinius šio jauno provincialo, kuriam bus lemta tapti šalies komunistų partijos vadovu, gabumus. Kažkas jam padėjo pasirinkti teisingą kelią į viršūnes. Apie ką galvojo ir ką jautė Gorbačiovas, kai vienas po kito šį pasaulį paliko Brežnevas, Andropovas ir Černenka? 39 – nerių jis tapo jauniausiu šalyje rajkomo partijos sekretoriumi.

Mitų gaubiamam verslui prognozuojama gera ateitis
|

Mitų gaubiamam verslui prognozuojama gera ateitis

Sąvoka “viešieji ryšiai” per paskutiniuosius kelerius metus tapo itin madinga, tačiau ryšių su visuomene specialistai pastebi, kad anaiptol ne visi, net ir tokiomis paslaugomis pasinaudojusieji, žino, kas tai yra. Šiai verslo sričiai prognozuojamas spartus augimas, tačiau kai kurių agentūrų vadovai teigia, jog nepaisant gerų perspektyvų niša dar nėra užpildyta, ir pasigenda konkurencijos. Ryšių su visuomene veikla pasaulyje skaičiuoja antrą šimtmetį. Pasak Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos tarybos pirmininkės Laimos Kasparavičienės, pirmoji agentūra buvo įkurta 1901-aisiais JAV. Lietuvoje pirmoji buvo įregistruota 1994-aisiais, tačiau iki šių dienų neišliko. Tiesa, jau nemaža dalis įmonių, ypač didžiųjų, turi viešųjų ryšių specialistų ar net departamentų savo viduje, tačiau, pasak agentūrų vadovų, tai nesumažina poreikio samdytis kompanijų iš išorės. “Kad ir koks principingas būtų įmonės atstovas spaudai, anksčiau ar vėliau jis pradeda kalbėti viršininko kalba – sako tai, ką šis nori girdėti”, – pastebi UAB “Publicum” direktorius Ričardas Jarmalavičius.

Lietuvos įvaizdžio formavimo ašis
|

Lietuvos įvaizdžio formavimo ašis

Apie tai, kad Lietuva privalo turėti keletą kertinių idėjų, į kurias galėtų atsiremti formuodama savo įvaizdį užsienyje, kalbama jau ne pirmi metai. Skirtingai nuo geriau apskaičiuojamų disciplinų – tokių kaip reklama, viešieji ryšiai, tai iš esmės parazitavimas viešojoje erdvėje pasinaudojant jau egzistuojančiais komunikacijos kanalais ir tikrais bei sukurtais įvykiais, kad būtų išplatintos teigiamos žinios apie save. Kitaip tariant, ten, kur reklama siekia patraukti dėmesį įdomia žinute, viešieji ryšiai naudojasi trečiųjų šalių patvirtinimu ir realiais įvykiais, kad patrauktų žmonių dėmesį. Įdomu tai, kad viena iš pirmųjų viešųjų ryšių pradininko E. Bernays klienčių trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo geresnio Lietuvos įvaizdžio siekusi lietuvių bendruomenė. JAV gyventojų palankumo buvo siekiama pristatant lietuvius ne tik politine, bet ir laisvalaikio žiniasklaida. Nuo to laiko panašios kryptingos visuomenės informavimo kampanijos apie atskirus produktus, idėjas ar ištisas šalis – dažnos tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Vykdant kryptingą valstybės vykdomą šalies įvaizdžio formavimo kampaniją paprastai išskiriamos keturios kryptys: viešoji diplomatija, eksporto skatinimas, investicijų pritraukimas ir turizmo plėtra. Visos šios sritys turi turėti aiškiai išmatuojamus tikslus ir veiklos programas, antra, privalu, kad jos ir derėtų tarpusavyje. Akivaizdu, kad šį bendrą darbą turi kontroliuoti gana didelius įgaliojimus turintis centras. Įprastinės vienakryptės ryšių su visuomene programos ar pavieniai veiksmai vargu ar gali tapti gerus rezultatus garantuojančiomis priemonėmis.

IPRA prezidentė: Viešųjų ryšių vaidmuo, kuriant įmonės įvaizdį, stiprės
|

IPRA prezidentė: Viešųjų ryšių vaidmuo, kuriant įmonės įvaizdį, stiprės

Pastarąjį dešimtmetį viešieji ryšiai vystėsi iš reaktyvaus nacionalinio lygmens į globalinį proaktyvųjį. Komunikacijų ir kompiuterinių technologijų raida, žiniasklaidos plėtra, tarptautinio verslo ir ekonomikos augimas – visa tai didina viešųjų ryšių svarbą. Verslo pasaulyje viešųjų ryšių strategijų kūrimas ir įgyvendinimas neišvengiamai taps pagrindine korporatyvinių viešųjų ryšių departamentų užduotimi. Aukščiausio lygio vadovai vis daugiau reikalaus iš savo darbuotojų. Tik ar šie departamentai yra pajėgūs susidoroti su sudėtingomis situacijomis, su kuriomis susiduria šiuolaikinis verslas? Be to, iš viešųjų ryšių departamentų bus tikimasi įgyvendinti sudėtingas reaktyvias pasaulines programas, kurių tikslas užtikrinti korporacijų, kaip globalių lyderių įvaizdį socialinės atsakomybės kontekste. Viešieji ryšiai tapo svarbiu įrankiu, kuriant ir palaikant bet kokios įmonės patikimą įvaizdį. Nesvarbu, ar tai privati įmonė, mokykla, ligoninė, valstybinė įstaiga ar pelno nesiekianti organizacija. Iš tiesų viešieji ryšiai įgijo svarbų vaidmenį, siūlydami strateginę informaciją kaip sprendimų priėmimo mechanizmą aukšto lygio vadovams. Manoma, kad ir ateityje viešųjų ryšių vaidmuo išliks toks pat. Per ateinančius penkerius metus šios srities specialistai turėtų užimti aukštesnį laiptelį įmonių hierarchijoje. Aukščiausio lygio vadovai turėtų pasinaudoti šia galimybe ir įvertinti viešųjų ryšių svarbą rinkodarai ir įmonės reputacijai.

Labas, turiu gerą naujieną!
|

Labas, turiu gerą naujieną!

“Tai žodžiai, kuriais vertėtų pradėti bet kurį pokalbį su žurnalistais”, – sako Andrius Baranauskas, ryšių su visuomene agentūros “Komunikacijos tiltai” projektų vadovas. Tačiau čia pat priduria, kad vien naujienos neužtenka, kad bendrovės pranešimas atsidurtų laikraščių puslapiuose ar televizijų bei radijo stočių eteryje. Kas lemia sėkmę bendradarbiaujant su žiniasklaidos atstovais? Svarbiausia – naujiena turi būti įdomi tiems, kam žurnalistas skiria savo darbą. Juk žurnalistai dirba ne sau, o savo auditorijai – skaitytojams, klausytojams ar žiūrovams. Rašydami straipsnius, kurdami TV ar radijo reportažus, jie galvoja ne apie tai, ar jų darbas patiks jums – bet kuri naujienas pateikusi įmonė jiems tėra informacijos šaltinis. Žinios turi būti įdomios ir aktualios visuomenei. Informacija, kuri sudomins žurnalisto auditoriją, taps tiesiausiu keliu į jo širdį. Kaip sužinoti, ar kompanijos naujiena sudomins žiniasklaidos atstovus? Na, galima tiesiog pasiklausti žurnalisto, ar naujiena įdomi. Tačiau geriausia iš anksto įvertinti, ar naujiena bus įdomi žiniasklaidos auditorijai.

Ką reikėtų žinoti norint reklamuotis spaudoje
|

Ką reikėtų žinoti norint reklamuotis spaudoje

Reklaminės publikacijos spaudoje gana populiari ir dažnai naudojama reklamos forma. Daugelis klientų, reklamos užsakovų pastebi, jog kokybiškos ir originalios reklamos vis mažėja. Reklaminiai straipsniai kepami lyg tortai. Paviršutiniškai pristatomos organizacijos, įkyriai liaupsinami parduodami produktai. Kokį veiksmų planą reikia naudoti, kad pasiektumėte reikalingas auditorijas ir originaliai bei efektyviai prisistatytumėte visuomenei? Kaip pasiekti, jog išleidę nemažai lėšų savo organizacijai reklamuoti, sulauktumėte skaitytojo, galbūt būsimo jūsų kliento dėmesio? Ką reikia daryti, jog organizaciją reklamuojanti žiniasklaidos priemonė suteiktų efektyvią informaciją. Keletas patarimų, palengvinančių jūsų bendradarbiavimą su spauda. Daugelis verslininkų reklamines kampanijas spaudoje ( ypatingai dienraščiuose) vertina gana skeptiškai. Reklaminės publikacijos, skelbimai – spaudoje viešinami iš inercijos, siekiant neatsilikti nuo konkurentų ir pan. Deja, užmirštama, kad spauda yra itin vartojamas produktas, kurį skaito įvairūs visuomenės sluoksniai.Tad prieš pradėdami reklaminę kampaniją ar tiesiog planuodami išsipirkti plotą užsakomajam straipsniui – nuosekliai apgalvokite savo veiklos pristatymą. Juk gerai apgalvoti veiksmai gali duoti efektyvių rezultatų.

Norite būti išgirsti? Kalbėkitės
|

Norite būti išgirsti? Kalbėkitės

“Ryšių su visuomene pažanga – įspūdinga. Jei prieš penketą ar daugiau metų ši veikla apėmė vien informacijos žiniasklaidai parengimą, tai šiandien ji suvokiama kur kas plačiau. Ryšiai su visuomene prisideda ugdant vartotojų lojalumą, didinant prekės ženklų žinomumą, keičiant vartotojų požiūrį į įmones – šį sąrašą galima ilgai tęsti”, – sako Saulius Majauskas, ryšių su visuomene agentūros “Komunikacijos tiltai” direktorius. Kaip ryšiai su visuomene gali atlikti visus šiuos darbus? Tiesiog paaiškindami vienokią ar kitokią poziciją. Tarkime, reklama pateikia vieną, daugiausia – kelis argumentus, kodėl verta rinktis vienokį ar kitokį produktą. Dažniausiai tai emociniai argumentai – “madingas”, “skanus”, “patogus”, “pigus”… Ryšiai su visuomene gali pateikti gerokai daugiau faktinių argumentų, plačiai ir išsamiai pristatyti produkto ar įmonės išskirtinumus. Kodėl “madingas”? Kodėl “patogus”? Produkto kūrėjai gali išvardinti daugybę atsakymų į šiuos klausimus, tačiau reklama negali kalbėti apie visus juos vienu metu. O ryšiai su visuomene tai sugeba. Jei reklama – oratorius mitinge, skanduojantis ugningą šūkį, tai ryšiai su visuomene – pašnekovas diskusijoje, pateikiantis argumentus, siekiantis įtikinti priešingos pusės atstovus pakeisti savo nuomonę. Ar ši diskusija vyksta žiniasklaidoje, ar prie apvalaus stalo priklauso tik nuo auditorijos, kurią norima pasiekti, dydžio.

Užsakymai – be užsakymo numerio

Užsakymai – be užsakymo numerio

Valdžios vyrai, užsakantys publikacijas dienraščiuose, turi ir kitų būdų paveikti skaitytojų sąmonę. Jau keleri metai laikraščiuose galima rasti etatinių žurnalistų interviu su politikais, kuriuose pateikiami pastariesiems patogūs klausimai ir leidžiama girtis savo „pasiekimais“. Demokratiniame Vakarų pasaulyje tai būtų netoleruotina ir kiltų triukšmas dėl paslėptos reklamos. Prieš pusmetį Vilniaus meras Artūras Zuokas po išteisinančio nuosprendžio Vilniaus mero balsų pirkimo byloje gyrėsi savo pasiekimais „Lietuvos ryte“. Ne tik gyrėsi. Pats didžiausias šalies dienraštis vedamajame „Laiko ženklai“ auklėjo teisėsaugininkus ir tarsi užstojo Vilniaus merą. Jo žmona Agnė netgi tapo nuolatine „Stiliaus“ žurnalo pašnekove ir pozuotoja. Bet galvos skausmas A. Zuokui buvo numalšintas laikinai. Kaip žinia, jis yra vėl įsivęlęs į neaiškias istorija, kurių finalas dar toli gražu nėra aiškus. Prieš kelis mėnesius spausdintame minėtame interviu „Lietuvos ryte“, Vilniaus meras gyrėsi, esą jis pirmasis pareiškęs, kad naujoje koalicinėje Vyriausybėje negali būti dviejų verslo ryšiais susijusių ministrų. A.Zuokas čia pat įvardija galvoje turėjęs ūkio ministrą Viktorą Uspaksichą ir į vidaus reikalų ministrus neprasmukusį Viktorą Muntianą.

Lietuvis ir Amerikoje lietuvis

Lietuvis ir Amerikoje lietuvis

Vasarą Lietuvos televizijos žiūrovai pamatys Ameriką tokią, kokios dar neregėjo. LTV laidos “Pinigų karta” vedėjas Andrius Tapinas, grįžęs iš vienuolika dienų trukusios kelionės po JAV, rengia keturių laidų ciklą “Amerika nematytoji”, kuriame parodys kitokį nei įprasta Amerikos veidą ir papasakos apie ten gyvenančius lietuvius. Kodėl ciklą apie Ameriką žiūrovai pamatys tik vasarą? Tai – pats nežiūrimiausias TV sezonas. LTV programų tinklelis labai griežtas. Kad parodytume keturias valandos trukmės laidas, kai kurias transliacijas reikėtų nutraukti. Kita alternatyva – laidų ciklą apie Ameriką rodyti blogu laiku. Bet televizija nori, kad “Amerika nematytoji” būtų šio vasaros sezono akcentas. Todėl jai bus skirtas geriausias laikas, ji nepasimes tarp kitų laidų. Kodėl patraukėte už Atlanto? Sulaukėte pageidavimų, prašymų ar nusiskundimų? Laidų ciklas apie Ameriką – mūsų pačių idėja, brandinta metus laiko. Televizija šį sumanymą palaikė. Idėjai pritarė ir net padėjo Amerikos ambasada. Turėdami garantuotą finansavimą, pradėjome veikti.