Žemės grobstymai

Kauno rajono apylinkės teismas atmetė parlamentaro Vytauto Landsbergio ieškinį, kuriuo jis bandė prisiteisti prieš karą jo motinos įsigytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą bei tvartą.
1996 metais V.Landsbergis Kauno rajone, Gaižėnėlių kaime, atsiėmė motinos žemę, ant kurios yra ten gyvenančios Reginos Dargužienės namas ir tvartas. R.Dargužienės teigimu, V.Landsbergio motinai leidus, jos tėvai minėtoje žemėje apsigyveno dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Politiko motina Ona Jablonskytė - Landsbergienė 1939 metais priėmė Reginos Dargužienės tėvus Antaną ir Budrius gyventi ir prižiūrėti jos ūkį Gaižėnėlių kaime. Po karo ši šeima liko ten gyventi ir sovietmečiu tapo O.Jablonskytės - Landsbergienės namų savininkais. Tuo tarpu Seimo nario įsitikinimu, R.Dargužienė po savo motinos Marijonos Budrienės mirties namą ir tvartą kaip savo nuosavybę įteisino neteisėtai, nes pastatai stovi ant jo paveldėtos 9,5 ha žemės. Vėliau V.Landsbergis žemę pardavė savo sesers sūnui Konstantinui Algimantui Karazijai, kuris dabar gyvena Australijoje. Teismas panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl 24 arų, kur yra R.Dargužienės pastatai, nuosavybės teisių atstatymo V.Landsbergiui ir K.A.Karazijos įsigytą nuosavybės teisę į šį plotą. Teismo sprendimu, politikas savo giminaičiui turės grąžinti 9,5 tūkst. už litų.

Ona Butkienė, senelio Jono Medeckio žemės Baltramiejiškių kaime paveldėtoja, gyvenanti senoje jo sodyboje, su liūdesiu žvelgia į ant kalvelės įsikūrusią buvusią pionierių stovyklą. Kadaise ant senelio žemės pastatytoje pionierių stovykloje ji dirbdavo, o dukros ilsėdavosi. Tuomet niekas iš giminės nesitikėjo, kad žemė (16 hektarų) kada nors grįš jo palikuonims. Dabar ji grąžinta, tačiau beveik pusšimtį metų paveldėtojai ja naudotis negalės. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna padėties, kurioje atsidūrė Jono Medeckio žemės paveldėtojai, nedramatizuoja, tačiau pripažįsta, kad priverstinai išnuomotos žemės nuomininkai neretai iš tiesų nenori skaitytis su žemės savininkais, tačiau gyvenimas juos privers tai daryti. Iki 1997 metų kaime bet kokiais pastatais užstatyta žemė savininkams nebuvo grąžinama, ji buvo atiduodama kitoje vietoje arba už ją kompensuojama įvairiais būdais.

Plačiai nuskambėjęs žemės sklypų dalybų tyrimas - bent jau Klaipėdoje - pasiekė finišo tiesiąją. Šiomis dienomis uostamiesčio teisėtvarkos pareigūnai baigia derinti pavardes žmonių, kuriems artimiausiu metu bus pareikšti oficialūs įtarimai dalyvavus neteisėtai skirstant žemės sklypus pajūryje. Tyrimą koordinavusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo Sigito Jasevičiaus nuomone, visa surinkta medžiaga teismą turėtų pasiekti šio mėnesio pabaigoje. Negalutiniais duomenimis, į kaltinamųjų suolą turėtų sėsti penki Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnai. Tvirtinančius parašus ant netvarkingai parengtų žemėtvarkos projektų dėjusių buvusio ir dabartinės apskrities vadovų - Laisvūno Kavaliausko ir Virginijos Lukošienės - įtariamųjų sąraše nėra. Teisėtvarkininkai nenustatė, kad šie pareigūnai būtų nusižengę įstatymams.

Dabar, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba purto žemėtvarkininkus ir žemėvaldžius, o Prezidentas jau net su papykiu skubina praskaidrinti šitą tamsų reikalą ir reikalauja rezultato, čia, Karklės pajūryje, lyg niekur nieko teka ramus gyvenimas ir vyksta statybos darbai. Antai keli statybininkai rudenio saulutėje sukiojasi prie kažkieno būsimo namo pamatų. Ne kitaip bus, ne kitaip ir yra – čia žmogidę renčia buvusio Pajūrio regioninio parko direktoriaus Arvydo Urbio brolis. Tolėliau, arčiau jūros, kažkas plaktuku kaukši jau pastatytuose bankininko trobesiuose. Čia, būtent šioje vietoje, paveldėtą žemę turėjo atgauti Audra Čepienė, kurios seneliai buvo Karklės gyventojai. Tiesą pasakius, senelių trobikė stovėjo dabartinėje “Žilvičio” vaikų stovykloje, prie pat jūros ant kopos, kaip kad glaudėsi ir kitų pajūrio žvejų nameliai. Todėl ir tos žemės buvo tik sprindis – 15 arų. Žvejai juk nei bulvių, nei puplaiškių smėly nesodino...

Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius pasirūpino uošve nusižengdamas etikai. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad trijų šalies apskričių viršininkai bei vieno jų pavaduotojas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą VTEK priėmė sprendimus sausio 30 dieną, apsvarsčiusi premjero Algirdo Brazausko sudarytos Darbo grupės valstybės tarnautojų žemės įsigijimo nuosavybėn ir sprendimų priėmimo teisėtumui patikrinti prašymus. Už įstatymo reikalavimų pažeidimą VTEK rekomendavo ministrui pirmininkui skirti tarnybines nuobaudas Kauno apskrities viršininkui Valentinui Kalinauskui, Šiaulių apskrities viršininkui Alvydui Šedžiui, Marijampolės apskrities viršininkui Albinui Mitrulevičiui ir jo pavaduotojui Jonui Ščeponiui. Visiems turėtų būti taikomi įstatymo nustatyti apribojimai ir draudimai.

Žemgrobių, arba, kitaip tariant, Seimo ir Vyriausybės narių, galimai įtariamų žemių grobstymais, sąrašas jau tapo ne tik aštriadančių “Dviračio žynių”, bet ir rimtų pareigūnų pajuokos objektu. Prieš savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas jį įteikė Seimo Pirmininkui kaip šviežią, nesubrandintą ir slaptą dokumentą. Tačiau vakar paaiškėjo, kad STT šį, dabar nuo visų saugomą sąrašėlį turėjo dar praėjusių metų rugpjūtį. Tai žiniasklaidai patvirtino ir Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, ir Valstybės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė. Ką visa tai galėtų reikšti? Atspėti nelabai sunku. Kol žmonės piktinosi reikalaudami kuo griežčiau nubausti į korupcijos tinklus įsipainiojusius žemėtvarkininkus bei jų paslaugomis pasinaudojusius kitus aukštus pareigūnus, tie “švieži” vadinamųjų žemgrobių sąrašai ramiausiai sau gulėjo STT seifuose ir, matyt, laukė savo valandos. Tai vakar patvirtino ir Seimo kontrolierė R. Šalaševičiūtė. Dar praėjusią vasarą STT vadovas Valentinas Junokas kreipėsi į ją, kaip į darbo grupės, tyrusios žemių grobstymus, narę, prašydamas padėti “išgryninti” galimai įtariamų neteisėtu žemių įsigijimu Seimo narių sąrašą. Pati STT tuo metu tikino neturėjusi pakankamai savų pajėgumų minėtą darbą atlikti.

Seimo ir Vyriausybės narių, galimai įtariamų žemių grobstymais, sąrašą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) turėjo dar praėjusių metų rugpjūtį. Tai patvirtino Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė. Į jas dar praėjusią vasarą pagalbos kreipėsi STT vadovas Valentinas Junokas. Abi pareigūnės tirtinų Seimo bei Vyriausybės narių sąrašus pateikė rugpjūtį. Junokas minėtą sąrašą Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui įteikė tik praėjusią savaitę. Jis sakė kategoriškai atmetąs "galimas spekuliacijas, esą STT sąmoningai, neva laukdama Seimo rinkimų, galėjo vilkinti tyrimą ir sąrašų pateikimą". Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė stebėjosi, kodėl sąrašas beveik pusmetį keliavo pas Seimo pirmininką. "Jei tie tikrintini sąrašai buvo sudaryti dar rugpjūčio mėnesį, kas galėtų paneigti, kad jie buvo koreguojami", - svarstė Steiblienė.

Pajūryje išrinkti žemių turintys parlamentarai vieningai tvirtina esą ramūs dėl galimo Seimo narių - žemvaldžių sąrašo paviešinimo. Anot jų, turto deklaracijos nevisuomet atitinka realią parlamentarų turtinę padėtį, nes kai kurie sklypai yra jau parduoti arba nekainuoja tiek daug, kiek kai kas gali įsivaizduoti. STT vadovo Valentino Junoko Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui perduotas žemės sklypų turinčių parlamentarų sąrašas sukėlė politikų aistras. Jei anksčiau V. Junokas teigė, kad sąraše esantys 45 praeitos ir 45 dabratinės kadencijos parlamentarai ir jų giminaičiai žemes įsigijo neteisėtai, tai dabar STT vadovas tikina, jog neteisėtumą reikia įrodyti išsamiu tyrimu. Galų gale užvakar parlamentarai nusprendė sąrašą grąžinti STT tolesniam tyrimui.

Vyriausybės sudaryta komisija artimiausiu metu ketina pateikti išvadas, ar Utenos apskrities viršininkas Vilius Cibulskas padarė tarnybinį nusižengimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apskrities vadovą kaltina abejingai reagavus į pateiktus kaltinimus žemėtvarkininkams, susijusiems su skandalingomis žemės sklypų dalybomis sau ir artimiems giminaičiams. Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti pirmininkė, Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja Renata Sadzevičiūtė žiniasklaidai sakė: “STT teigia, kad V.Cibulskas pažeidė Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas pareigas ir principus”. R.Sadzevičiūtė “Anykštai” pridūrė, kad “Ministro pirmininko potvarkis dėl Utenos apskrities viršininko turėtų būti jau penktadienį…” Utenos apskrities sekretorė Zita Ringelevičienė “Anykštai” paaiškino, jog viršininkas V.Cibulskas STT nemalonę užsitraukė dėl netinkamo Molėtų rajono Arnionių kadastro vietovės projekto autoriaus Aleksandro Kanavino veiksmų, suformuojant žemės sklypus sau ir Marijonai Kanavinai.

Dėl galimų pažeidimų, vykdant žemės reformą, Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dainius Petrauskas ir specialistė Romualda Širvinskaitė Utenos apskrities viršininkui rašo pasiaiškinimus. Utenos apskrities viršininkas Vilius Cibulskas aktyvių veiksmų prieš apskrities žemėtvarkininkus, galimai susijusius su žemės sklypų dalybų skandalais, ėmėsi po to, kai Vyriausybės komisija ėmėsi tirti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skundą, jog V.Cibulskas padarė tarnybinį nusižengimą, tai yra “abejingai reagavo į pateiktus kaltinimus žemėtvarkininkams (Arvydas LINGAITIS “Apskrities viršininkui gresia tarnybinė nuobauda”, “Anykšta, 2004 02 12). Minėtame straipsnyje, be kita ko, pateikėme Utenos apskrities sekretorės Zitos Ringelevičienės atsakymą į “Anykštos” klausimą, kokius pažeidimus padarė Anykščių žemėtvarkininkai. “Medžiaga dėl didelės jos apimties dar nebaigta tirti. Pažeidimai bus įvertinti, o pareigūnai, viršiję savo įgaliojimus ir supainioję viešuosius ir privačius interesus, bus atitinkamai nubausti”, - tikino Z.Ringelevičienė.

Šioje Vyriausybėje stambiausias "žemvaldys", 2002 metų duomenimis, yra premjeras Algirdas Brazauskas. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui Valentinui Junokui kategoriškai atsisakius viešinti Seimo bei Vyriausybės narių, kurie gali būti neteisėtai įsigiję žemės, sąrašą, LŽ domisi, kam iš šios Vyriausybės ministrų priklauso žemės sklypai. Vakar opozicinė Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcija Seime pradėjo rinkti parašus parlamentarų, pasisakančių už tai, kad būtų paviešintos Seimo narių, įtariamų neteisėtai įsigijus žemės sklypų, pavardės. STT vadovas Junokas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui pateikė riboto naudojimo duomenis, kuriuose minimos 45 šios bei 45 praėjusios kadencijos Seimo narių pavardės. Anksčiau Junokas teigė, kad galimų įtariamųjų sąraše yra ir dabartinės bei buvusių Vyriausybių nariai. Tiesa, Junokas, prieš kurį laiką teigęs, kad šie parlamentarai ar jų giminaičiai žemę įsigijo neteisėtai, dabar laikosi nuosaikesnės pozicijos - esą šiuos sąrašus dar reikia pateikti ekspertams, kurie, atlikę išsamų tyrimą, pateiktų įrodymus. Junokas ekspertams samdyti iš Vyriausybės paprašė papildomų lėšų. Tokiu STT vadovo delsimu pasipiktino ir opozicinė Liberalų ir centro frakcija Seime. Pasak jos seniūno Eligijaus Masiulio, "tokie Junoko paaiškinimai nėra pateisinami", nes parlamentas STT vadovą dar praėjusių metų vasarą įpareigojo atlikti nuodugnų tyrimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Valentinas Junokas teigia, kad tarnyba atskleis Seimo narių, galėjusių dalyvauti žemės sklypų grobstyme, pavardes parlamentui nurodžius tai padaryti. "Jeigu Seimas imsis spręsti kokiu nors norminiu aktu, kad būtina tuos sąrašus paviešinti, jie bus paviešinti", - teigė V.Junokas po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu pirmadienį. Vėliau V.Junokas patikslino, kad Seimas turi priimti politinį sprendimą, nes STT baiminasi galimų teisminių procesų, jei nepasitvirtintų įtarimai dėl galimo parlamentarų dalyvavimo žemės sklypų grobstyme. STT vadovas tikisi, kad visos bylos, susijusios su sklypų grobstymu, bus baigtos dar šiemet. Apie galimą kai kurių parlamentarų įsipainiojimą į žemės sklypų skandalą STT vadovas užsiminė dar vasarą, vos jam kilus. Kiek anksčiau V.Junokas yra teigęs negalintis įvardinti Seimo narių pavardžių, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija ir siekdamas užkirsti kelią galimam nusikaltimo pėdsakų paslėpimui.