Žemės grobstymai

Sklypų skandalą tirianti darbo grupė jau parengė pirmąją pažymą. Joje suregistruoti apskričių viršininkai bei jų pavaduotojai, kurie ne tik patys susižėrė žemės sklypus, bet ir apdalijo jais giminaičius. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Algirdo Astrausko vadovaujama darbo grupė apie apskričių viršininkų bei jų pavaduotojų piktnaudžiavimą parengtą pažymą išsiuntė premjerui Algirdui Brazauskui. Tikimasi, jog premjeras su darbo grupe aptarti šį sąrašą susitiks ketvirtadienį. Darbo grupės atstovai tvirtino negalintys atskleisti prasižengusių valdininkų pavardžių, kol sąrašo neperžiūrėjo premjeras.

Artūras Paulauskas ragino kolegas ketvirtuosius darbo metus baigti garbingai, gerbiant oponentus ir rinkėjus. Tačiau po kelių valandų daugelis parlamentarų jau buvo pamiršę Seimo vadovo žodžius. Tik 26 Seimo nariai rado reikalą dalyvauti balsavime priiminėjant rezoliuciją dėl tūkstančiams šalies gyventojų rūpimos nesugrąžintos žemės. Tokio dokumento tikslas – pagelbėti žmonėms atgauti žemę ir panaikinti šioje srityje esančią netvarką. Rezoliucijai „Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir žemės reformos teisėtumo“ pritarė 22 Seimo nariai, 2 buvo prieš ir 2 susilaikė. Iš viso šiuo metu yra 137 parlamentarai.

Privačios žemės pardavimas bus išlaisvintas nuo daugybės draudimų ir įpareigojimų – Vyriausybės strateginio planavimo komitete nuspręsta keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą bei anuliuoti pagal šį įstatymą parengtą Vyriausybės nutarimą. Pasak žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio, įstatymas bus tobulinamas, atskiriant valstybinės ir privačios žemės įsigijimą. Kadangi galiojančiame įstatyme bus keičiami septyni iš dešimties įstatymo straipsnių, numatyta rengti naujos redakcijos įstatymą. Premjeras patikino, kad naujos redakcijos įstatyme išliks vienintelis reikalavimas – žemė privalės būti naudojama pagal paskirtį.

Buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis nutarė parduoti sklypą Vilniaus centre, kurį jis lengvatine tvarka už 87 968 litus buvo pirkęs iš valstybės. Šios žemės savininke netrukus turėtų tapti Kauno statybos bendrovė “Kausta”. Kalbama, kad sportininkas sklypą parduoda už 12 mln. litų. Be to, paminklosaugininkai, iš pradžių nepalankiai sutikę ketinimus sklype įkurti daugiaaukščių namų kvartalą, rengiasi uždegti jam žalią šviesą. Vilniaus Žirmūnų rajone, tarp Šeimyniškių gatvės ir Neries, esantį sklypą Š.Marčiulionis valdo jau aštuonerius metus. Tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė išimties tvarka leido krepšininkui sklypą išsinuomoti arba pirkti. Teritorija buvo skirta sporto ir sveikatingumo kompleksui statyti, šalia galėjo iškilti ne didesnis kaip 200 vietų viešbutis. Tačiau sveikatingumo kompleksas iki šiol nepastatytas.

Speciali premjero sudaryta darbo grupė, patikrinusi dešimties apskričių viršininkų administracijų pareigūnus, nustatė 1026 tarnautojus, kurie toliau bus tikrinami dėl žemės sklypų įsigijimo teisėtumo.
Tai po antradienį vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Brazausku pranešė grupės vadovas Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas. Darbo grupės vadovo teigimu, iš viso apskrityse dirba apie 3 tūkst. valdininkų, todėl dėl sklypų įsigijimo teisėtumo bus tikrinamas maždaug kas trečias darbuotojas. Jų tarpe dominuoja neypatingai aukštose pareigose dirbantys asmenys – vyriausieji ir vyresnieji specialistai, skyrių vedėjai.

Vilniaus apskrities viršininko teigimu, teisėsauga nustatė 65 tūkst. sklypų, kurių savininkų asmens kodai suklastoti. Teigiama, jog tokiu būdu nesąžiningi asmenys nuosavybę į tą patį sklypą galėjo atkurti keliose skirtingose apskrityse. F.Kolosauskas sakė, jog tarp galimų pažeidėjų yra žmonių, kuriems nuosavybė buvo atkurta, nors trūko reikiamų dokumentų. Kitiems žemės sklypai abejonių keliančiomis aplinkybėmis perkelti į prestižiškesnes vietas. Pavyzdžiui, iš visų Lietuvos rajonų prie Vilniaus atsikelta apie 30 tūkst. hektarų. Buvo piktnaudžiaujama ir nuosavybės teisių perleidimo sutartimis. Pasak F.Kolosausko, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) visoje šalyje nustatė 65 tūkst. sklypų, kurių savininkų asmens kodai suklastoti. “Tai signalas mums, jog reikia akylai tikrinti bet kokius duomenis”, – sakė jis.

Nuo teisėsaugos institucijų, tiriančių neteisėtas žemės dalybas Vilniaus apskrityje, greičiausiai itin nukentės Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Vėželis. Seimo kontrolierių, vakar baigusių šio pareigūno ir jo artimųjų turimų žemės sklypų įsigijimo tyrimą, išvados griežtos – jose minimi net tokie nusižengimai kaip dokumentų klastojimas. Kontrolieriai savo išvadas artimiausiu metu pateiks žemės dalybas tiriančiai specialiai Vyriausybės komisijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Antikorupcijos komisijai, taip pat Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Kontrolieriai siūlo atleisti V.Vėželį iš pareigų, o kai kuriuos pareigūno ir jo šeimos narių turimus sklypus atimti.

Žemės grąžinimo nuoskaudos, matyt, dar ilgai kiršins kaimyną su kaimynu: Lietuvoje yra per 200 000 žmonių, kuriems dar nesutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai aiškina, kad tolesnei žemės reformai trūksta pinigų. Bet ši situacija nesutrukdė pralobti patiems valdininkams: rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai per metus suskubo privatizuoti sklypus regioniniuose draustiniuose, vaizdingose paežerėse ir – juos išparduoti. Ši korupcijos atmaina puikiai suvešėjo ežerais nusagstytoje Utenos apskrityje. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus istorija kaip ežeras atspindi visos Lietuvos žemės reformą, kurią galima laikyti tobulu sisteminės korupcijos pavyzdžiu. 1995-1997 metais Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio skyrių darbuotojai nieko nedarė ištisais mėnesiais, vilkino žemės reformą. Todėl reforma užsitęsė ligi šiol. Tarnautojų atlyginimams išleista šimtai milijonų litų, o jie vis skundžiasi, kad žemei tvarkyti trūksta pinigų ir nežinia, kada jų užteks. Tarnautojai ir nenori reformos baigti, nes tada bus atleisti ir iš tarnybos. Tokios viešos tinginystės galima pamatyti ir daugelyje kitų įstaigų. Beveik niekad nesusirinkdavo į posėdžius visi Seimo nariai, kartais ir gana svarbius įstatymus priimdavo tik trečdalis ir dar mažesnė dalis Seimo narių.