Žyma: Žemės grobstymai

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių
Jau greit bus 20 metų kaip Lietuvoje „atstatomas teisingumas", atsieit grąžinamas okupantų iki 1940m. jos piliečių nacionalizuotas ar priklausantis įpėdiniams nekilnojamas turtas - žemė. To „grąžinimo" grimasos seniai šiurpina žemės savininkus ir teisių į ją paveldėtojus. Sakau „šiurpina", nes tik Lietuvoje įmanomi tokie iš mokslinės fantastikos literatūros atėję terminai - „žemės neliko", „žemės perkėlimas" ir nusikaltėlių pasaulio vis labiau įsigalėjantis teisinis nihilizmas - visiškas LR Konstitucijos nepaisymas. Bet pradėkime iš pradžių. Normaliose valstybėse nė vienas įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, o iš to išplaukia,...

Žemgrobiai ruošiasi dar vienam šuoliui

Šalies žiniasklaida pastarosiomis dienomis išplatino žinią apie Lietuvoje kylančią naują žemgrobystės bangą, galinčią ne tik dar labiau suskaldyti visuomenę, bet ir sukrauti didžiulį kapitalą ūkininkavimą tik imituojančių apsišaukėlių armijai. Žemdirbiams atstovaujantys politikai ragina Vyriausybę kuo greičiau pradėti pusvelčiui pardavinėti žemę ūkininkams. Tokio sprendimo laukia 39 tūkst. tikrųjų ir apsišaukėlių ūkininkų, pateikusių paraiškas nerealiai mažomis kainomis įsigyti 700 tūkst. hektarų žemės. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas įspėja, kad toks žemės pardavinėjimas lengvatinėmis sąlygomis yra susijęs su didžiule korupcijos rizika. Be to, ketinimas vienai...

Lietuvoje prasidėjo nauja žemgrobystės banga

Manoma, kad daugiau nei pusė pretendentų į lengvatą - formalūs ūkininkai, neturintys ketinimų auginti daržoves ar grūdus. Žemės reikalai skaldo Lietuvą. Vienoje pusėje - didžiulė tikrųjų bei apsišaukėlių ūkininkų ir jų politinių gynėjų armija. Remiami Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto jie siekia atnaujinti teisę pusvelčiui pirkti valstybinę žemę. Tačiau STT teigia, jog vienai visuomenės grupei suteikta galimybė pirkti žemę už simbolinę kainą pažeidžia ne tik kitų žmonių, bet ir nacionalinius interesus, rašo „Lietuvos rytas". Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas...

Verda politinės aistros dėl žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2007 m. liepos 13 d. redakcija įpareigojo Vyriausybę paruošti tvarką, pagal kurią būtų galima parduoti žemę ir kada. Šios tvarkos iki šiol dar nėra, nors jau greitai bus metai, skubama pradėti pardavinėti žemę pagal senąjį modelį. Dar kartą pabrėžiame, kad laisvos žemės neliks tiems žmonėms, kuriuos apskritys ir Vyriausybė ragina rašyti pareiškimus į kitas vietoves. O, kaip rodo šie skaičiai, tose kitose vietovėse laisvos žemės neturėsime. Norime atkreipti dėmesį, kad, pagal STT vertinimus, jeigu procesą pabaigsime,...

Žemgrobiškos reklamos pinklės

Per nacionalinę televiziją nuolat transliuojamas raginimas smulkiesiems ūkininkams kuo greičiau parduoti žemę kelia ir politikų, ir žemės savininkų aistras. Vieni juo tiki, kiti stebisi, kodėl reklamos užsakovai skuba supirkti kuo daugiau žemės, nors ji esą pigs. Kol Lietuvoje nerimsta aistros dėl ūkininkų noro lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, apsukruoliai, superkantys privačią žemę iš žmonių, patylomis suka savo versliuką. Žemės vystymo fondo (ŽVF) reklama, dėl kurios balandžio pradžioje kilęs skandaliukas jau primirštas, per nacionalinę televiziją kasdien tiesiog lenda į akis. Du populiarūs aktoriai iš...

Siūloma neskubėti išparduoti žemės

Tėvynės sąjunga teigia, kad jei bus priimtas siūlymas įteisinti žemės išpardavimą, jis įteisins dabar daugelį galimai korumpuotų sprendimų, kuriuose dalyvauja žemėtvarkininkai ir firmos tarpininkės. Konservatorius Rimantas Dagys sako, kad žemės grąžinimo procesas vyksta neskaidriai, o Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas yra korupcinis. „Mes mėginame atkasti, kur tie galai yra paslėpti, kur tie korumpuoti pareigūnai, kurie priima sprendimus. Jei šis procesas dabar nebus sustabdytas, įteisins visus tuos sandorius. Po kiek laiko pasakysime žmonėms: atsiprašome, neturime iš ko grąžinti, o visa, kas buvo...

Apie perkamus įstatymus, naikinamą Vilniaus senamiestį ir… Raudonąją armiją

Tiek užsienio, tiek Lietuvos sociologai periodiškai mus informuoja, jog mūsų visuomenė yra labai pasyvi (nedalyvaujame visuomeninių organizacijų veikloje, nesidomime įstatymais, neginame savo interesų ir pan.). Teigiama, kad dėl mūsų pasyvumo atsiranda ir visos mūsų valstybės nelaimės. Kas gi belieka tiems, kurie niekada nebuvo pasyvūs, ir tiems, kurie nebenori toliau pasyviai stebėti valstybėje vykstančių negatyvių procesų (žemės grobstymo, valstybės ir visuomenės interesų nepaisymo ir t.t..). Atrodo, tik reikia veikti, ir viskas bus gerai. Štai Pilaitės bendruomenė susitelkė ir „išgrūdo" golfininkus iš savo pamėgto miško,...

Žemgrobiai kompromituoja kaimo turizmo vardą

Paskutinius kelerius metus dalis arčiau valstybės lovio esančių piliečių stengėsi visais įmanomais būdais prisigrobti kuo daugiau žemės sklypų valstybės saugomose teritorijose (daugiausia nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose). Jų nesustabdė net tai, kad tose teritorijose galioja griežti apribojimai naujoms statyboms. Žemgrobiai buvo įsitikinę, jog kada nors vis tiek pasiseks „prastumti" įstatymų pakeitimus ir legalizuoti statybas prisigrobtose žemėse. Ir štai tas metas atėjo. Ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos regioninių tyrimų instituto mokslininkai parengė mokslinę studiją „Kaimo turizmo sodybų statybų reglamentavimo tobulinimas". Trumpiau sakant, parengė studiją, kaip pabaigti...

Žemgrobiai siautėja, o „elitas” žaidžia apkaltą

2003 m. rudenį Lietuvos žaliųjų judėjimas netikėtai gavo šaukimą į Kauno apylinkės teismą del žalos atlyginimo pil. A.Bakutienei, kadangi minėta pilietė civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą ir manė, kad 2003-05-29 vykusio piketo metu, Lietuvos žaliųjų judėjimas kartu su vietinėmis gyventojomis V. Gintautiene (1961 gim.) ir A.Barakūniene (1947 gim.), išvertė jai priklausančią 127 metrų ilgio 2 m aukščio medinę tvorą ir padarė virš 4000 tūkst. litų civilinę žalą. 2004 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teisme (teisėja V. Baškienė) paskelbė sprendimą. Iš surinktos byloje...

Žemgrobiai užlipo ant Konstitucijos grėblio

Šalies gamtosaugininkai ir jų šalininkai su nerimu laukė Konstitucinio Teismo nutarties, kuri turėjo nulemti saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, miško parkų, draustinių) likimą. Įstatymus pažeidę nelegalių statinių savininkai kreipėsi į teismus, o šie - į Konstitucinį Teismą, kad išblaškyti abejones dėl apribojimų, įstatymais numatytų saugomose teritorijose, konstitucingumo. Žemgrobiai naiviai tikėjosi, kad sulauks sau palankaus sprendimo, tačiau Konstitucinis teismas kovo 14 dienos nutartimi aiškiai parodė, kad visų pirma turi būti paisoma didžiosios visuomenės dalies, o ne pavienių asmenų konstitucinių teisių. Dabar saugomose teritorijose...