Humanistinė psichologija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1940 – 1950 m. atsirado Amerikoje. Atstovai: K. Rodžersas, A. Maslai. Pagrindinis humanistinio požiūrio į asmenybę bruožas yra prielaida, kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. Būtent individualus realybės suvokimas, o ne instinktai. Bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį, be to asmenybė pati yra aktyvi, planuojanti ir kurianti, atsakanti už savo veiksmus, orientuota į augimą ir tobulėjimą. Idėja apie individualų pasaulio suvokimą perimta iš egzistencinės filosofijos. K. Rodžersas pagrindine asmenybės veiklos ir vystymosi jėga laikė poreikį savirealizacijai. Jis teigė, kad žmogui įgimta siekti panaudoti savo sugebėjimus, praturtinti savo asmenybę, vystytis. Taip pat įgimtas yra gėrio ir blogio suvokimas, kuriuo žmogus ir vadovaujasi.

Hipnozė

family-therapy-psychologist-office_23-2149175164
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Hipnozė sena kaip pati žmonija. Aptikta įrodymų, kad šį reiškinį žinojo dar šumerai prieš 4000 m. pr. Kr. Tačiau iki šiol dar nėra moksliškai pagrįsto paaiškinimo, kokia gi tikrojo hipnozės prigimtis. Beveik kiekvienas, kuriam teko patirti hipnozės poveikį ar bent skaityti apie jį, žiūri į ją skeptiškai ar su baime. Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną. Niekas negali Jums hipnozės būsenoje efektyviai įteigti ar net priversti padaryti ką nors tokio, kas neatitinka Jūsų asmenybės struktūros. Dažnai manoma, jog hipnozės būsenoje gali būti išplepėti tokie dalykai, kurie jokiu būdu nėra skirti kitiems. Tačiau iš tikrųjų niekas ir niekada negali Jūsų priversti tai padaryti, nes sąmonė vis dėlto visą laiką budi. Užhipnotizuotasis visą laiką žino, ką sako ir ką daro.

IX paskaita. Motyvai ir emocijos

businesswoman-talking-her-psychologist_1098-1824
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Motyvai ir emocijos. Motyvacijos teorijos. Alkis, seksualinis elgesys, socialiniai ir pasiekimo motyvai. Emocijų apibrėžimas. Emocijų teorijos. Emocinės išraiškos. Motyvacija - tai, kas "judina" mus, lemia mūsų aktyvumą. Motyvacija nurodo veiksnius (motyvus), kurie inicijuoja mūsų elgesį, suteikia jam kryptį, intensyvumą ir palaiko tą elgesį. Sužinoję motyvus, mes galime suprasti absurdiškiausią elgesį. Žmogaus motyvaciją veikia biologiniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai faktoriai.

VIII paskaita. Kalba ir mąstymas

candid-shot-young-man-glasses-talking-about-his-problems-during-psychological-therapy-session-sitting-coach-while-mature-female-psychologist-with-copybook-listening-him-making-notes_344912-1939
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalba ir mąstymas. Informacijos perdirbimo modelis. Sąvokos, jų išsidėstymas, hierarchija, sudarymas. Induktyvusis ir deduktyvusis mąstymas. Vaizdinis mąstymas ir kūrybiškumas. Problemų sprendimas. Kalba ir komunikavimas. Kalbos lygiai. Kalbos vystymasis. Mąstymas - tai problemų sprendimas, apibendrinimai, išvadų darymas, filosofavimas ir kt. Kognityvistai - kognityvinės psichologijos specialistai daugiausiai nagrinėja šį psichinį procesą, kurdami įvairius informacinius veikimo modelius. Tokių tyrimų pagalba bandoma sukurti ir dirbtinį intelektą, gerinti kompiuterių problemų sprendimo galimybes.

VII paskaita. Atmintis

close-up-blurry-people-therapy_23-2148928875
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė - aktyvioji, trunka keletą sekundžių; ilgalaikė - pasyvioji, trunka nuo kelių minučių iki ištisų metų. Kai kuriuose vadovėliuose dar nurodoma, kad yra ir sensorinė atmintis - momentinė atmintis, išsauganti patį pojūtį (kol jį suvokiame). Kartais ši sensorinė atmintis tapatinama su dėmesiu, selektyviu dėmesiu. Nors trumpalaikė atmintis trunka tik keletą sekundžių, ji irgi apima visas tas tris stadijas. Įsiminimas (užkodavimas) gali būti akustinis arba vizualinis. Kai kurie žmonės, dažniausiai vaikai, turi "fotografinę" atmintį (eidetic). Vaizdas fotografiškai užfiksuojamas atmintyje ir išlieka toksai keletą minučių. Paauglystėje tokia atmintis paprastai išnyksta. Laikymas trumpalaikėje atmintyje yra ribotas. Vidutiniškai trumpalaikėje atmintyje vienu metu galima laikyti apie 7 dalykus (žodžius ar skaičius). Universali trumpalaikės atminties apimties formulė - 7+- 2. Tai atrado jau 1885 metais H.Ebbinghaus' as (vienas didžiausių atminties tyrinėtojų).

Vadovo darbo laiko tvarkymas

concentrated-business-woman-writing-notes-notebook
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuolaikinio vadybos mokslo teoretiko Tomo Peterso manymu, galima išskirti du ryškius vadovų tipus – vieni veikia labai greitai, o kiti per daug lėtai. Tokia klasifikacija gali pasirodyti banali, bet ji turi racionalų grūdą. „Management Today” paskelbtos apklausos duomenimis, vadovai – ir vyrai, ir moterys – vis labiau apkraunami darbais. Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų skundėsi aukštesnių viršininkų nekompetencija, blogai suderinta vidaus ryšių sistema, nepakeliamais krūviais, dejavo, kad jie nuolat atitraukiami nuo pagrindinio darbo dėl beprasmių reikalų, bet svarbiausia dėl to, kad dažnai keliami neįvykdomi uždaviniai. Kadangi šiandien visos kompanijos stengiasi atlikti kuo didesnį darbą esant mažesniam darbuotojų skaičiui, vadovas figūra vis dažniau tampa streso priežastimi (kaip, beje, ir pasitenkinimo). Tuo būdu labai svarbu vadovui efektingai paskirstyti savo bei kitų savo pavaldinių laiką.

Gyvenimas “čia ir dabar”

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Visada ir visur stengiuosi prisiminti psichologų įteigtą ir propaguojamą nuostatą – “gyvenk čia ir dabar”. Tikrai, kaip teigė Edmundas “Klubo žinių” 2003 m. Nr.4, galime gyvenime rasti daug gerų ir džiaugsmingų dalykų, galime išreikšti ir vienos valandos, ir netgi vienos minutės savo būseną, tik reikia to mokytis. Yra daugybė džiaugsmingų akimirkų, kurios kartais tetrunka keletą minučių, kartais - keletą sekundžių. Man labai maloni akimirka – saulėlydis. Mėgstu sėdėti ir žiūrėti į jūrą, stengdamasi nieko negalvoti. Patinka žiūrėti į bet kokiu oru besimaudančius žmones ir džiaugtis kartu su jais. Per vyro atostogas turėjau progą pasidžiaugti Palanga, Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, Baltijos jūra. Daug kas juokiasi, kad lietuvių tautinis bruožas – bambėjimas, jog viskas blogai, ir nuolatinis aimanavimas. Su psichikos sveikatos paslaugų vartotojų draugijos nariais dalyvavau seminare Kelmės raj. Šaukėnų psichiatrijos ligoninėje. Gyvenome Kurtuvėnų miestelyje, garsėjančiame kaimo turizmu. Grožėjausi nuostabia gamta, idealiai sutvarkytomis sodybomis, puikiu žirgynu, nuoširdžiais žmonėmis.

Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas

happy-friends-with-bowling-balls-bowling-club
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose - gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt. Vadovo darbas ir pats valdymo procesas priklauso nuo organizacijos dydžio, gaminamos produkcijos ar atliekamų paslaugų pobūdžio, dirbančiųjų kolektyvo, žmonių išsilavinimo, kultūros lygio ir kitų veiksnių. Vadovo darbas visur labai įvairus ir sunku nusakyti jo bendrus bruožus ir skirtumus. Vadovų darbui bendra tai, kad jų veiksmai visuomet yra trumpalaikiai, įvairialypiai, skirtingi ir fragmentiški. Jų nebūna visiškai vienodų. Be to kiekvienas vadovas atlieka savo vaidmenį savaip. Tas darbas priklauso nuo jo būdo bruožų, sugebėjimo bendrauti, kvalifikacijos ir pan. Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės valdymo struktūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan. Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė, valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efektyvus yra atliekamas darbo pasidalijimas - horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos ir vertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, cechų viršininkai, meistrai, darbų vykdytojai ir atlikėjai. Kad organizacija optimaliai veiktų būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir atliekamas funkcijas.

NEUROLINGVISTINIS PROGRAMAVIMAS (NLP) - KETVIRTOJI DALIS

woman-talking-about-her-problems-group-therapy-session_23-2148752052
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip jau žinote, NLP atskleidžia, kas vyksta mūsų galvose, nagrinėja, kaip tai atsispindi mūsų kalboje ir nevalinguose judesiuose. Taip pat padeda suprasti, kada žmogus stebi sąmonėje "prabėgančius" vaizdelius, kada prisimena garsus, arba įsijaučia į kūno pojūčius. NLP gali susekti, kada žmogus, pats to nežinodamas, susikuria problemas, o kada priima gerus sprendimus. Tačiau tai - tik diagnostika, o NLP išpopuliarėjo, kai matematikai ir lingvistai, įvertinę ir išanalizavę, papildė psichoterapeutų darbą naujais metodais. Psichoterapija - ypatingas bendravimas, jo metu kinta žmogaus psichinė būsena. Kaipgi tai atsitinka? Kai cheminė piliulė patenka į skrandį, o po pusvalandžio pasikeičia jūsų nuotaika, viskas aišku - cheminė medžiaga veikia smegenų ląsteles. Bet juk psichoterapeutas nieko niekam į burną neįkiša. Jis tik bendrauja su savo klientu, o šio būsena keičiasi! NLP bandė išaiškinti šį stebuklą. Vienas iš atsakymų toks: mūsų psichika nuolat ir greitai mokosi sieti vidinius garsus ir vaizdus - pasaulio reprezentacijas - su tam tikromis emocijomis.

Neurolingvistinis programavimas

full-shot-young-girl-talking-therapist_23-2150136608
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas. Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai - nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius - regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti - tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis…

Lieknėjimas, aptemdęs protą

Lieknėjimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

16-metė vilnietė Lina – liekna ir simpatiška. Gal tik liūdnas žvilgsnis išduoda, kad prieš pusmetį jos svajonė patobulinti kūną buvo virtusi beprotiška lieknėjimo manija.
“Rugsėjo mėnesį perėjau į naują mokyklą ir nusprendžiau truputį numesti svorio. Tuo metu mano ūgis buvo 166 cm, svėriau 53 kg, tačiau, atrodė, atsikratysiu 3 kg - ir tapsiu gražesnė. Aptikusi viename žurnale mitybos programą ėmiau skaičiuoti kalorijas. Iš pradžių sekėsi sunkiai – suvalgydavau daugiau nei būdavau numačiusi. Tada ėmiau save įtikinėti, kad reikia susigriebti. Aišku, tikėdamasi greitų rezultatų, perlenkiau lazdą – vietoj man reikalingų 1900 kcal suvartodavau mažiau nei 1500 kcal: visiškai atsisakiau sviesto, aliejaus, cukraus, batono, negerdavau nei pieno, nei kefyro, valgiau tik liesus, virtus produktus. Be to, kas rytą po pusvalandį mankštindavausi. Mane kankino alkis: guldavau ir keldavausi urzgiančiu pilvu, bet netrukus prie to pripratau. Ir... vis mažinau maisto kiekį.”

Grožis reikalauja aukų...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ilgainiui mintis apie operaciją tampa vis įkyresnė. Po velnių, kodėl negaliu turėti gražių kojų? Pasiskambinu į vieną iš privačių klinikų, darančių plastines operacijas, ir mane patikina, kad “tokiai lieknai moteriai” riebalų nusiurbimas turėtų kainuoti apie 2000-2500 Lt. Ką gi, bent jau žinau, kiek man reikia. Kai netrukus visai netikėtai piniginę papildo panaši suma, mintys skrieja žaibiškai: “Nei naujo televizoriaus, nei muzikinio centro nereikia, spinta ir taip pilna skudurų, atostogoms atsidedu jau nuo rudens, o automobilio už tokią sumą vis tiek nenusipirksiu”. Be to, tiksliai žinau, kad šitas apsėdimas manęs neapleis, todėl geriau anksčiau nei vėliau.