Švietimas

Briard (briaras)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kilmės šalis: Prancūzija. Veislės paskirtis: bandšunis, sargšunis. Dydis: patino aukštis ties gogu - 62*68cm, kalės - 56*64. Kailis: briaro plaukai ilgi, sausi ir banguoti, pavilnė reta. Būna įvairių spalvų, išskirus baltą ir kaštoninę, vienspalvis. Dažniausiai juodi arba gelsvai rudi briarai. Priežiūra: briarą reikia kas savaitę šukuoti šukomis ir šepečiu. Valykite ausis, iškarpykite iš jų plaukus, patrumpinkite plaukus tarpupirščiuose. Budas: nuovokus, sumanus, ištvermingas, valyvas, narsus, budrus, ištikimas, šiek tiek užsispyręs. Neturi humoro jausmo, todėl geriau neerzinti. NETINKAMAS LAIKYTI BŪDOJE! Dresūra: briarą auklėti reikia nuosekliai ir kantriai, meiliai ir griežtai. Šuo laimingiausias namie su jį mylinčiais šeimininkais. Dresūros pasekmės: neteisingai ir šiurkščiai dresuojamas šuo neišmoks nieko. Netinkamai auklėjamas ir dresuojamas briaras tampa baikštus ir net agresyvus. Elgesys su kitais gyvūnais: tinkamai išauklėtas brianas - fantastiškas šeimos šuo! Puikiai sutaria su kambariniais gyvūnėliais. Nepažįstamais nepasitiki. Kitų šunų nelabai mėgsta, bijodamas, kad jį pakeis. Mankšta: briaras turi daug mankštintis. Gali pakakti pasivaikščiojimų po apylinkę, bet plaukimas ir bėgimas šalia dviračio jam labai patinka. Puikiai pasirodo tarnybinių šunelių parodose. Pastabos: visose šalyse, išskyrus Prancūziją, briaras naujovė. Jus ir jūsų šeimą jis pasiaukojamai gins.

Veislė iš arti: Lietuvių skalikas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 metais. Antrasis Lietuvos Statutas mini 11 šunų grupių, iš jų - kelias skalikų veisles. Viduramžiais kiekvienas laikė garbe auginti savo dvare gaują skalikų, o dvarų Lietuvos ir Lenkijos karalystėje buvo gausybė. Pomėgį medžioti su skalikais didkai perėmė iš Prancūzijos, su kuria jie glaudžiai bendravo nuo XVI amžiaus. Iš jų ir įsigijo šv. Huberto šunų. Skalikų atsiveždavo ir iš Vokietijos. Lietuvių ir lenkų skalikų aprašymus aptinkame tik rusų mdžiotojų leidiniuose. Nemažai duomenų galima rasti praėjusiame šimtmetyje išleistoje L.P.Sabanejevo knygoje "Medžiokliniai šunys. Kurtai ir skalikai". Jis cituoja 1875 metų Imperatoriškosios medžioklės draugijos žurnalo (Nr. 12) straipsnį "Apybraižos apie medžioklę Pietvakarių krašte": "Skalikų veislių (…) yra dvi: viena stambi, kita mažesnė. Pirmoji veislė dar vadinama lietuvišku ogaru. Tai dideli, stiprūs šunys, labai tinka medžioti stambius žvėris lygumose. Kalnuose netinka - per stambūs… Mūsų skalikai daugiausia juodi su įrūdžiu". 1876 m. to pačio žurnalo dešimtajame numeryje D.Vilinskis rašo: "Medžioklė su skalikais Pietvakarių krašte labai paplitusi ir skalikų yra daugiau nei paukštinių šunų. Daugelis medžiotojų laiko skalikų poras arba gaujas, todėl mišrūnai sutinkami retai". Jis teigia, kad Pietvakarių krašte auginamos trys skalikų veislės: didžioji, vidutinė ir mažoji. Visų spalva - juoda su įrūdžiu.

Maskvos sarginis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ši veislinė grupė išvesta „Raudonosios žvagždės“ veislyne, kryžminant senbernarus su Kaukazo aviganiais.Pirmoji šios veislės šunų karta buvo artimesnė Kaukazo aviganių tipui- jie buvo stambesni už sembernarą, ryškios gynybinės reakcijos.Vėliau, kergiami su senbernarais, vėl priartėjo prie pastarojo išvaizdos. Maskvos sarginis stambus, grubaus konstitucijos tipo šuo.Patinų aukštis ties ketera – 68 – 75 cm, patelių – 66 – 70 cm.Stipraus, pusiausvyro, ramaus aukštosios nervinės veiklos tipo, vyrauja aktyvi gynybinė reakcija. Maskvos sarginiai naudojami apsaugos tarnyboje. Kaulai ir raumenys stambūs. Oda prigludusi, elastinga, gali būti nedidelės raukšlės ties gerkle.Plaukas ilgas, tankus, tankus ir poplaukis, ir dekoratyviniai plaukai, kurie ant kaklo sudaro karčiukus.Kojų užpakalinėje dalyje auga ilgi puošnūs plaukai. Maskvos sarginiai būna dėmėti (balti su rausvomis ir tamsiomis dėmėmis), palši su tamsiu pavidalu apvadu. Galva plati, masyvi, ryškiai pereinanti iš aktos į snukį. Ausys nedidelės, nukarusios, aukščiau akių linijos. Akys nedidelės, apvalios, plačios, tamsios. Dantys stambūs, balti, sukandimas žirklių principo. Ketera ryški. Nugara plati, tiesi, raumeninga. Juosmuo trumpas, platus, truputį iškilus. Strėnos plačios, muskulingos, beveik horizontalios. Uodega sunki, ilga, iki kulnų sąnarių. Krūtinė plati, gili, ilga, su truputį iškiliais šokkauliais, platėjančiais į pilvo pusę. Pilvas įtrauktas.

Mažasis šnauceris

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grynaveisliai mažieji šnauceriai pradėti veisti pradėjusio amžiaus pabaigoje. Dabartinis mažasis šnauceris – kresno sudėjimo, kvadrato formos, pailga masyvia galva, būdinga šnauceriams. Mažasis šnauceris labai temperamentingas, nuovokus, lengvai dresiruojamas, draugiškas su savais ir nepasitikintis svetimaisiais. Todėl jis ne tik puikus kambarinis šunelis, bet ir geras sargas. Mažasis šnauceris šiurkščiaplaukis, vidutinio ūgio, tvirtas, raumeningas. Patinų aukštis ties ketera pageidautinas pagal standartą – 42 – 50 cm, patelių - apie 42 cm. Galva paprastai atitinka šunelio svorį. Perėjimas iš kaktos į snukį dėl didelių antakių atrodo ryškus. Tiesi nosies nugarėlė lygiagreti kaktos linijai. Nosies veidrodėlis juodas. Lūpos prigludusios prie kaktos linijai. Dantys tvirti, normalaus dydžio, sveiki, balti, sukandimas žirklių principo. Ausys aukštai, simetriškai apkerpamos. Akys ovalo formos, tamsios, tiesios. Apatiniai vokai prigludę, sausi. Kaklas vidutinio ilgio, proporcingas svoriui, elegantiškas. Krūtinė normalaus pločio, truputį žemiau alkūnių. Pilvas pereinamai įtrauktas. Visas liemens ilgis maždaug lygus aukščiui ties ketera. Trumpa ir stipri nugara bei juosmuo nesudaro absoliučiai tiesios linijos, o nuolaidžiai pereina į truputį palinkusias strėnas. Priekinių kojų įstrižai pasuktos mentės ir petikaulis sudaro ryškius kampus. Užpakalinių kojų šlaunys įstrižos, raumenys gerai išvystyti. Labai ryškus kulno sąnariai. Letenos apvalios formos, suspaustais pirštais.

Nykštukinis pinčeris

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai vieni mažiausių šunelių. Veisti juos pradėta Vokietijoje šio šimtmečio pradžioje. Šio mažo šunelio stipri kaulų, raumenų sistema, jie labai judrūs, gracingi, stiprios nervų sistemos ir ištvermingi. Labai vertinami jo charakterio bruožai – ištikimybė ir drąsa bei agresyvumas ginant šeimininkui priklausantį daiktą ar jį patį. Nykštukinius pinčerius galima auginti net mažiausiuose butuose, nes užima mažai vietos ir nareikia didelės priežiūros. Kai kuriose šalyse juos naudoja žiurkėms ir pelėms gaudyti. Šios veislės šunys bijo šalčio ir nemyli vaikų, jei augdami nebendravo su jais. Patinų ir patelių aukštis ties ketera – 25 – 30 cm. Galva siaura, pleišto formos, skruostai silpnai išvystyti. Kaukolė plokščia. Perėjimas iš kaktos į snukį neryškus. Snukio ir kaktos linijos lygiagrečios. Snukis sausas, stiprus, proporcingas kaukolės daliai. Nosies veidrodėlis dažniausiai juodas, bet šviesaus atspalvio šunų gali būti ir šviesesnis, panašus į kūno spalvą. Dantys balti, sukandimas žirklių principo. Ausys aukščiau akių linijos, simetriškos. Akys tamsios, ovalo formos. Kaklas aukštai iškilęs, normalioje padėtyje, sausas, normalaus ilgio. Kaklo oda, ypač gerklės srityje, nenukarusi. Liemuo raumeningas. Nugara trumpa, juosmuo stiprus. Krūtinės ląstos šonkauliai plokšti. Pilvas iškilęs, strėnos apvalios. Priekinių kojų mentės įstrižos, galūnės vertikalios, užpakalinių sujungimo kampai gerai suderinti tarpusavyje. Letenos apvalios, suspaustos. Judesiai elegantiški, lengvi, gracingi.

Pietų Rusijos aviganis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Veislė Taurijos avių augintojų išvesta XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kryžminant atvežtus iš Ispanijos Astūrijos aviganius su azijietiškos kilmės vietiniais bei Krymo kurtais, naudojamais avių kaimenėms ganyti bei apsaugoti. Šios veislės šunys gerai dresiruojami ir lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Tai tvirto ir tvirto sauso konstitucijos tipo šuo. Patinų aukštis ties ketera – ne mažiau kaip 65 cm, patelių – ne mažiau kaip 62 cm. Formato indeksas: 108 – 110. Kaulėtumo indeksas: patinų – 17 – 19, patelių – 16 – 18. Šie šunys stipraus, pusiausvyro, judraus nervinės veiklos tipo, aktyvios gynybinės reakcijos. Lytinis dimorfizmas ryškus. Kaulai stambūs, raumenys stiprūs. Oda laisva, elastinga be raukšlių ir nenukarusi. Plaukai ilgi, šiurkštūs, tankūs, truputį garbanoti, vienodo ilgio ant galvos, liemens, galūnių ir uodegos, poplaukis tankus, vešlus. Pietų Rusijos aviganiai dažniausiai būna balti, balti su gelsvu atspalviu, palši, įvairių atspalvių pilki, balti ir pilki su neryškiomis dėmėmis, pilkai dėmėti. Galva ilgoka, kaktos dalyje normalaus pločio, su ryškiu pakaušio gumburu ir žandikaulių įdubomis. Perėjimas iš kaktos į snukį neryškus, palaipsnis. Nosies veidrodėlis stambus, juodas. Ausys nedidelės, trikampio formos, nukarusios. Akys ovalios formos, tiesiog, tamsios, su sausais prigludusiais vokais. Dantys balti, stambūs, sukandimas žirklių principo. Kaklas sausas, raumeningas, normalaus ilgio, aukštoje padėtyje.

Veislė iš arti: Rusų kurtas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu greihaundai laikomi Didžiosios Britanijos karalių palydovais, tai rusų kurtai – Rusijos carų ir kunigaikščių numylėtiniais. Kai rusų didikai išsiruošdavo į medžioklę, su savimi pasiimdavo ne keletą, o šimtus rusų kurtų. Juos šaukė Jermolovo, Karejevo, Mačevarianovo ir kitų dvarininkų kurtais. Kinologai mano, kad kurtai Rusijoje atsirado XIII-XV amžiuje, mongolų-totorių antplūdžio metais. Kai mongolų-totorių ordos užkariavo Artimuosius Rytus ir Vidurinę Aziją, atsigabeno į šiuos kraštus Azijos bei persų kurtų. O paskui caro Ivano Rūsčiojo kariai XVI amžiuje užėmė Kazanę bei Astrachanę ir išstūmė totorių kunigaikščius į Rusijos šiaurę. Totoriai, nors ir skubiai traukėsi, bet nepamiršo kurtų. Persikėlę į naujas vietas, mišrino savo kurtus su šiauriečių laikomis. Tačiau XI a. Prancūzijos kronika mini: atvykusi į Prancūziją tekėti už Henriko I, Kijevo didžiojo kunigaikščio duktė Ana Jaroslavna kartu su kraičiu atsivežė tris rusų kurtus. Daug vėliau, caro Petro I laikais, didikai kurtus šiek tiek primiršo, bet XVIII amžiaus pabaigoje jais vėl susidomėjo. Kurtų veislė tuo metu buvo labai marga. Štai rašytojas V.Levšinas leidinyje „Knyga medžiotojams“ mini net keturias veisles: rusų, grynakraujus, ilgaplaukius ir kuršių kurtus. Kiekvienas dvarininkas stengėsi išvesti kurtų veislę ir suteikti šunims savo vardą. Tačiau jų paskirtis buvo viena - medžioti. Ir ne šiaip zuikelius ar lapes, o vilkus.

Jauniesiems mokslininkams tapti pasaulinio lygio mokslininkais patarimais padės Patarėjų taryba

pagal
everyone-knows-right-answear_329181-14229
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šį šeštadienį, lapkričio 25 d., Vilniuje Reval Hotel Lietuva įvyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS), vienijančios mokslinį darbą dirbančius jaunus Lietuvos žmones, Visuotinis susirinkimas, kuris patvirtino sąjungos Patarėjų tarybos narius. Jais tapo prof. Eugenijus Butkus (Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas), kuris šeštadienį savo apsilankymu pagerbė LJMS susirinkimą, prof. Algirdas Galdikas (V.Į. "Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas" (ProTech) direktorius), prof. Egidijus Aleksandravičius (VDU, Lietuvių išeivijos instituto direktorius) bei dr. Darius Kuolys (Pilietinės visuomenės instituto direktorius). Galimybę turėti Patarėjų tarybą, į kurią sąjungos pirmininkas kviečia žymius mokslo, kultūros bei visuomenės veikėjus, LJMS įgijo pagal šiais metais įregistruotą naują sąjungos įstatų redakciją. LJMS tiki, kad patarėjai savo patirtimi ir patarimais labai pasitarnaus stiprinant jaunųjų mokslininkų veiklą. Visuotinis susirinkimas taip pat patvirtino LJMS 2006-2011 m. veiklos strategiją, kurioje iškelta ambicinga vizija: "Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo elitas". Jaunus žmones tapti pasaulinio lygio mokslininkais LJMS skatins kurdama tarpdisciplininę mokslininkų bendruomenę, siekdama palankių mokslo sistemos pokyčių bei populiarindama mokslą. LJMS nariai aptarė naujausią sąjungos vykdomą projektą – "Apdovanojimai už geriausias 2006 m. apgintas disertacijas".

Baigiamasis Socrates II programos renginys: veiklos apžvalga, rezultatai, perspektyvos

pagal
cheerful-student-posing-against-pink-wall-with-glasses_273609-20876
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šventinio renginio metu Socrates paprogramių koordinatoriai pristatys Socrates II etapo veiklos rezultatus, apie dalyvavimo tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose naudą kalbės projektų koordinatoriai, mokytojai, mokiniai, studentai, dėstytojai. Projektas tai ne tik veikla, bet ir rezultatas – susirinkusiems koncertuos Klaipėdos universiteto studentų kamerinis ansamblis, dalyvavęs Erasmus IP projekte, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro ansamblis, vykdantis Grundtvig projektą, Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokiniai vaidins ištrauką iš spektaklio, kuris kartu su partneriais ir kitų Europos šalių kuriamas vykdomo Comenius projekto metu. Europos Sąjungos programa Socrates, kurios vienas pagrindinių tikslų yra plėtoti bendradarbiavimą švietimo srityje jau dvyliktus metus sėkmingai vykdoma trisdešimt vienoje Europos šalyje. Lietuva programoje dalyvauja nuo 1998 metų lapkričio mėnesio. Šiuo metu vyksta Socrates programos II-asis etapas, kuris baigsis 2006 metų pabaigoje. Socrates programa apima visas pagrindines švietimo pakopas: vidurinis išsilavinimas, aukštasis mokslas ir suaugusiųjų švietimas. Ši programa unikali tuo, kad remia veiklas, kuriose gali dalyvauti visų lygių švietimo institucijos nuo vaikų darželių iki suaugusiųjų mokymo centrų.

Seime vyks tarptautinė konferencija "Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos"

pagal
little-girls-doing-online-school-together_23-2149041097
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lapkričio 7–11 d. Seimo rūmuose vyks tarptautinė konferencija informatikos, informacinių technologijų mokymo bendrojo lavinimo mokyklose klausimais. Konferencija skirta informatikos mokymo Lietuvos mokyklose 20-mečiui paminėti. Konferencijoje dalyvaus per 150 žymiausių informacinių technologijų mokslininkų, dirbančių švietimo srityje ir atvykusių iš 39 šalių. Vieną renginio dieną atvyks per 250 Lietuvos pedagogų, besidominčių technologijomis (lapkričio 10 d. vyks Lietuvos pedagogams skirti renginiai). Plenarinius pranešimus skaitys mokslininkai Juraj Hromkovic (Šveicarija), Ivan Kalas (Slovakija), Bernard Cornu (Prancūzija), Bruria Haberman (Izraelis), Peter Hubwieser (Vokietija), Aleksis Semeniovas (Rusija), Fred Martin (JAV), Ken Kahn (Dž. Britanija), David Cavallo (JAV). Kitų mokslininkų pranešimai bus skaitomi lygiagrečiai vykstančiose sekcijose. Konferencijoje vyks 6 seminarai, kuriuos ves specialistai iš įvairių šalių. Konferencijoje veiks knygų ir elektroninių leidinių paroda, kuri atspindės informatikos mokymo Lietuvos mokyklose 20 metų kelią. Taip pat bus eksponuojamos įvairų šalių informacinių technologijų mokomosios knygos.

Tarptautinės mokytojų dienos proga - šventė pedagogams

pagal
school-girl-holding-books-apple-her-head_23-2148764027
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tarptautinę mokytojų dieną, spalio 5 d., 19 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia sostinės mokytojus į iškilmingą jų profesinės šventės paminėjimą "Siemens" arenoje. Sostinės pedagogus sveikins Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, renginio viešnia LR Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Šventės metu Vilniaus mokytojus sveikins žinomi Lietuvos atlikėjai: chorai "Jauna muzika", "Ąžuoliukas", linksmins B. Dvariono muzikos mokyklos bigbendas, koncertuos Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, saksofonu gros Petras Vyšniauskas, šoks Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis "Žuvėdra", šiuolaikinių šokių grupės "Gelmė", "Gama", dainuos Asmik Grigorian, Olegas Ditkovskis, Jurga Šeduikytė su Gintare Olekaite, pasirodys Kretingos teatro studijos "Atžalynas" kojūkininkai. Renginį ves patys mokiniai.

TEO penktą kartą apdovanos geriausius šalies mokytojus

pagal
senior-woman-taking-online-class-her-tablet_23-2149114255
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tęsdama paramą švietimui, jau penktus metus iš eilės TEO LT, AB vykdo projektą "Geriausi mokiniai renka geriausius mokytojus", kurio metu prašo geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų įvardyti, jų nuomone, geriausius mokytojus. Šiemet gabiausi Lietuvos abiturientai įvardijo 107 mokytojus iš 70 švietimo įstaigų. Tradiciškai geriausių pedagogų sąrašas skelbiamas per Mokytojo dieną. 2006 m. geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikė ir surinko maksimumą balų iš daugiau nei vieno egzamino net 169 abiturientai. Daugiausia aukščiausių balų už valstybinius brandos egzaminus, kaip ir praeitais metais, gavo moksleiviai iš Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus, Kauno technologijos universiteto, Panevėžio Juozo Balčikonio ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijų. Projekto organizatorių duomenimis trys mokytojai įvardyti geriausiais jau penktus metus iš eilės. Tai Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus pedagogai – Ričardas Jankauskas, Alyda Daulenskienė ir Vilius Mincevičius iš Vilniaus Licėjaus. Jubiliejinis penktasis projekto "Geriausi mokiniai renka savo geriausius mokytojus" uždarymo renginys, įvyks gruodį Vilniaus Mažajame teatre. Projekto "Geriausi mokiniai renka savo geriausius mokytojus" pagrindinis organizatorius - TEO LT, AB. Projekto partneriai – Švietimo ir mokslo ministerija, leidyklos "Alma Littera" ir "Šviesa" bei Vilniaus Mažasis teatras.