Skinheadai

Neformalios jaunimo organizacijos „Skinhead" atstovai, meilę Tėvynei suprantantys kaip agresyvią nepagarbą kitataučiams, ne juokais susirūpino įvaizdžiu. Bene pirmą kartą skustagalviai kreipėsi į žiniasklaidą ir ryžosi dienraščiui L.T. papasakoti, į kokią nepavydėtiną padėtį yra įstumti. Skustagalvių vadai su žiauriomis detalėmis išklojo pastarojo meto kruvinų gatvės mūšių užkulisius ir retoriškai klausė: kodėl kaskart tik jie dėl visko lieka kalti? Prisistatymą dienraščio L.T. žurnalistams skustagalvių ketvertas - Vitalijus, Keršis, Benas ir Marius - surengė sostinės Subačiaus gatvėje, aludėje „Apuokas". Santūriai pasisveikinę vaikinai ilsėjosi - vienas gurkšnojo alų, kitas kavą, dar du tiesiog rymojo. „Perpjovė 15 sausgyslių, visas apatines venas. Trauma gera, linksma", - rodydamas sugipsuotą ranką, sakė 21 metų Marius. Šis sužalojimas - iš neseniai vykusių muštynių sostinės stoties rajone. Keliems juodaodžiams užkliuvo lietuvių skustagalvių bičiulis latvis, vilkintis raudonus marškinėlius su svastika. Prasidėjo susistumdymas. „Gal per penkias minutes susirinko 8-9 juodukai, teko kautis. Peiliu kėsintasi į pilvą, tačiau pasitraukiau, tada gyniausi ranka ir ją perrėžė", - pasakojo šįmet vidurinę baigęs ir į kolegiją ketinantis stoti Marius. Gilus pjūvis vaikinui padarytas maketavimo peiliuku - tokių policija net nelaiko ginklais ir nekonfiskuoja. „Kitam draugui sužalojo nugarą, bet nestipriai, nes peiliukas netinkamas dūriui", - pridūrė pašnekovas.

Skinhead`ai (skustagalviai) atsirado Didžiojoje Britanijoje 7 dešimtm. viduryje tarp darbininkų klasės jaunimo. Iš pradžių tai buvo tiesiog draugų būreliai, kartu praleisdavę laisvalaikį ir dalyvaudavę gatvės muštynėse. 8 dešimtm. veikiami skirtingų įtakų skinhead`ai suskilo į rasistus ir antirasistus. Nuo 9 dešimtm. judėjimas išplito po pasaulį, didžiausio populiarumo sulaukdamas JAV, Vokietijoje, o pastaruoju metu ir Rusijoje. Pagrindinė skinhead`ų įvaizdžio detalė yra plika arba labai trumpai kirpta galva. Ši mada atsirado dėl to, kad gatvės muštynėse priešininkai negalėtų pešti plaukų. Ilgainiui judėjimui vis labiau krypstant į militarizmą, skusta galva pradėjo sietis ir su kariška disciplina. Kadangi skinhead`ai didžiuodavosi savo darbininkiška kilme, jie pradėjo rengtis panašiai kaip namie, akcentuodami garderobo paprastumą. Šiuo metu populiariausi tarp skustagalvių drabužiai yra sunkūs, dažnai kareiviški batai, siauri džinsai arba kamufliažinės kelnės ir tamsių spalvų striukės su nacionaline ar nacistine atributika (tarp rasistų). Taip pat skinhead`ai rasistai mėgsta keltišką simboliką, ypač keltišką kryžių. Iš pradžių tarp skinhead`ų judėjimo ir rasizmo nebuvo jokio ryšio. Dalis skinhead`ų buvo ne baltieji, didelę įtaką judėjimui turėjo išeiviai iš Jamaikos, kurių atliekamą muziką mėgo skinheadai 7 dešimtmetyje. Į dvi tarpusavyje dažnai konfliktuojančias sroves skustagalviai suskilo 8 dešimtm. viduryje.

Kubanės kraštas - Rusijos pietuose. Vilnių ir Kubanę skiria keli tūkstančiai kilometrų. Tačiau šiame straipsnyje būtent pasakosime apie Kubanės sritį. Taigi kas dedasi šiame mieste? Ogi nieko naujo. Tiesiog čia kaip niekur kitur Rusijoje įsitvirtino rusų šovinistai - fašistuojantis jaunimas. Kubanėje ne rusų tautybės žmonėms gyventi tampa itin pavojinga. Fašistuojantys jaunuoliai, kurių niekaip nesutramdo vietinė milicija (o gal nenori pažaboti?) čia organizuoja viduramžiškus etninius valymus - kurdai, turkai, čečėnai, totoriai, armėnai, čigonai vejami iš krašto, jų turtas niokojamas arba pasisavinamas. Jeigu kitataučiai atsisako skustagalvių įsakymui nešdintis lauk, tokius rusai dažniausiai nužudo arba bent jau smarkiai sumuša. Milicija, žinoma, bejėgė išsiaiškinti, kas, kodėl ir kada sumušė vargšą čečėną ar totorių. Net ir mirusiems nėra ramybės. Štai Krasnodaro mieste skustagalviai neseniai išniekino kitataučių kapines. Iš viso buvo sugriauta 19 armėnų kapų, po vieną azerbaidžaniečio ir edigėjo kapą. Tiesa, Krasnodaro miesto prokuroras Andrėjus Snežko pasidžiaugė, kad milicijai pavyko sulaikyti 14 pogromo dalyvių. 11 iš jų sulaikyti, kiti trys raštiškai pasižadėjo neišvykti. Apklausos metu milicija išsiaiškino, jog Krasnodare veikia maždaug 300 skustagalvių, niekinančių kitataučius. Dauguma iš jų - jaunimas nuo 14 iki 21 metų. Vadovauja jiems kažkoks vyras, pravarde Seržantas.

Fašistinius simbolius pamėgę skustagalviai klaipėdiečiai sako, kad Adolfas Hitleris jiems nėra idealas, bet savo tautą laiko aukštesne už kitas ir leidžia laikraštį „4 reichas". Apie juos nieko nežino jaunimo reikalais šalies Prezidentui patarinėjantis Gintaras Šurkus. Fašistuojančio jaunimo veiklos nenori komentuoti ir Valstybės saugumo departamentas. O visuomenė pastebi, kad pastaruoju metu visoje šalyje, taip pat ir Klaipėdoje, aktyviai ima reikštis įvairios profašistinės jėgos. Ryžtingi skustagalvių veidai. Svastikomis ir kitokiais ženklais išpieštos striukės. Baltais batraiščiais suvarstyti sunkūs aukštaauliai batai. Tokią jaunuolių grupę pamatęs, ne vienas vyresnio amžiaus žmogus stengiasi ją apeiti ratu. Skustagalvius Klaipėdoje galima pamatyti vakarais besibūriuojančius Teatro aikštėje. „Skinhead", išvertus iš anglų kalbos, reikštų skustagalviai", - pasakojo 27-erių metų klaipėdietis Kostas, draugų vadinamas Pufu. Klaipėdos "skinai" kasmet išleidžia po keturis penkis savo laikraštukus "4 reichas". Jame - keletas sakinių apie "skinų" gyvenimą, šis tas apie keliones, koncertus. Galima aptikti ir riebokų keiksmažodžių. Laikraščio pavadinimas siejasi su Trečiuoju reichu ir jo įkūrėju Adolfu Hitleriu. Bet tai, anot Pufo, neturėtų gąsdinti visuomenės ar valstybės saugumo darbuotojų, nes fiureris nesąs "skinhedų" idealas.

Skustagalvių, save vadinančių skinais, siautėjimas suaktyvėjo. Jie ne tik užgaulioja kitataučius, bet ir ėmė plėšikauti bei smurtauti. Policija kol kas stengiasi šio reiškinio nepastebėti. Pirmadienį apie 20 valandą prie Senosios turgavietės iš autobuso išlipo trys paaugliai. Stotelėje stovėjo penki skustagalviai. Jie iškart pažino vieną išlipusį paauglį, nes anksčiau tarp jų yra vykęs žodinis konfliktas. Skustagalviai telefonu pasikvietė draugų. Netrukus prie skinų prisijungė dar du draugai. Jie čiupo už rankų penkiolikmetį skeiterį ir nusitempė į senojo tabako fabriko pusę. Tamsiuose kiemuose prasidėjo egzekucija. Skustagalviai mušė paauglį grandinėmis, spardė auliniais batais. Taikė į galvą. Mušamas paauglys spėjo iš lūpos išsiverti auskarą. Dangstėsi veidą rankomis, movėsi gobtuvą. Netrukus gauja per visą senamiestį nusitempė auką prie „Baltijos" laivų statyklos. Skinai išsilakstė tada, kai kažkuris pamatė ateinant žmones. Kruvinas paauglys per senamiestį patraukė prie gatvės, sėdo į mikroautobusą, tačiau nė vienas žmogus nepaklausė, kas atsitiko paaugliui, ir nepasiūlė pagalbos. Nusikaltėliai atėmė paauglio mobilųjį telefoną ir dujų balionėlį.

Septyniolikmetę šiaulietę užpuolė skustagalviai. Skinais save vadinantiems vaikinams įtūžį sukėlė moksleivės kuprinė su Dovydo žvaigžde. Skinai kuprinę sudegino, o merginą apipylė smūgiais. Tai - ne vienintelis kareivišką aprangą mėgstančių, kerziniais batais avinčių, murzininkais ir smogikais pravardžiuojamų vaikinų siautėjimo pavyzdys. Jie jau ir dieną muša žmones. Pačiame Šiaulių centre. Smūgis iš nugaros Asta (vardas pakeistas) su dviem draugais sėdėjo kavinėje "Elitas". Šalia alų gurkšnojo moksleivei pažįstami skinai: Lauras, jo brolis Alius ir Evaldas su dviem merginomis.
"Turėjau kuprinę, ant kurios buvau nusipiešusi Dovydo žvaigždę. Kaip ženklą, kad man visi lygūs, kad nesu rasistė", aiškina moksleivė. Taip negalima. Mums nepatinka. Mes to netoleruojame tokiais priekaištais skustagalviai apipylė Astą, išvydę žvaigždę. Tu juk žinai, kad mums nepatinka - kodėl taip darai? "Gerai, sakau, nebebus tos žvaigždės - bet jie neklausė. Vienas atsikėlė ir išėmė iš kuprinės mano daiktus. Tada išsinešė kuprinę į lauką ir sudegino", - sako Asta. Ji su draugais patraukė namo. Skustagalviai su merginomis - iš paskos. Vilniaus ir Draugystės prospekto gatvių sankryžoje, visai šalia namų, Asta pajuto smūgį į veidą. Iš nugaros. Smogė viena iš skinų merginų. "Davė taip, kad net "miela" pasidarė. Nukritau ant žemės, vos begalėjau kvėpuoti. Skinai tuo metu "užsiiminėjo" mano draugais. Paskui vienas priėjo prie manęs ir keliskart spyrė į šonkaulius", - sako moksleivė.

Iš esmės tai yra nacionalistinis ar net nacistinis judėjimas, neretai galintis pasitelkti netgi smurto veiksmus kitataučių atžvilgiu. "Kiekvienas žmogus turi būti savo "vietoj", ir nelįsti ten, kur jam nedera. Pavyzdžiui, indai atvažiuoja, apsivagia ir išsinešdina. To neturėtų būti. Kinai taip pat... visokiausių nelegalų privažiuoja. Vilnius, visados buvo lietuvių miestas, išskyrus okupacijos metus. Mums nepatinka, jei atsiras Vilniuje rajonai etininėms grupėms: čia indusų rajonas, čia kinų, čia žydų... Argi gražu, kad lietuvis, vilnietis, į tą rajoną užėjęs, gaus į "snukį", peilį į pašonę, nes yra baltaodis?" - kalbėjo "skinai". Vis tik galima teigti, kad Lietuvos "skinhedai" yra nuosaikesni nuosaikesni nei pasaulyje, jų tradicijos nesenos. Jie, kaip neformali jaunimo grupė pradėjo formuotis kartu su Sąjūdžiu ir nepriklausomybės pradžia. Nors jų istorijos ištakos siekia tuos metus, kai Lietuva buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje. Mitinguose gimės šūkis "Lietuva lietuviams", o taip pat "Tėvynė, Kraujas, Žemė" ir tapo pamatine "skinhedų" idėja. "Skinhedų" pagrindinė išpažįstama idėja - tai patriotizmas: "Patriotizmas nuo senų laikų išliko, dar komunizmo laikais. Jau tada kiemuose vaikai skirstydavosi: čia rusai, čia lenkai, čia lietuviai... Ir kariaudavo tarpusavy. Anksčiau ir pankai kitokie buvo, tai ne dabar, tie su skiauterėm. Jie buvo nacionalistai. Paišydavo svastikas, Gedimino stulpus."

Paaiškėjo, kad prieš savaitę pirmadienį prie senosios turgavietės penkiolikmetį paauglį ir šį sekmadienį Smiltynėje trisdešimt septynerių metų žveją sumušė ta pati grupė agresyvių girtų paauglių. 1-ojo policijos komisariato pareigūnai pasakojo jau buvo nustatę ir pirmadienį ketinę apklausti įtariamuosius paauglio sumušimu. Tačiau sekmadienį paryčiais jie patys įkliuvo. Vyriausiajam jų 17, o jauniausiam 13 metų. Po kelerių metų darbo užsienyje į tėvynę grįžęs klaipėdietis Viktoras šeštadienį vakare susiruošė į naktinę žvejybą prie marių. Naktį sužvarbęs vyras nusprendė grįžti namo ir apie pusę trijų nakties lūkuriavo kelto. Prie jo priėjo šeši apgirtę jaunuoliai. Jie buvo nusiteikę agresyviai. Bet vienas labiau už kitus provokavo konfliktą. „Jis aiškino, kad yra karys, kad nori tarnauti Afganistane ir reikalavo su juo muštis, - pasakojo Viktoras. - Gal po 10 minučių pikto pokalbio to vaikino rankose atsirado ištraukiamas strypas. Juo trenkė man per galvą. Nors buvau su kepuraite, galva pasruvo krauju. Supratau, kad gali baigtis blogai ir išsitraukiau peilį. Kai jie pamatė, ką turiu, truputį atšlijo, ir aš galėjau atsitraukti. Palikau kuprinę ir pats nuėjau iki kiosko." Traukdamasis nuo užpuolikų vyras skambino policijai. Pasirodo, pareigūnus tąnakt jau du kartus kvietė ir kiosko pardavėja. Tie patys jaunuoliai reikalavo alaus, tačiau moteriai pirkėjai pasirodė pernelyg jauni ir ji nepardavė jiems alkoholio. Tai sukėlė skustagalvių įniršį ir jie puolė daužyti kioską.

Skinheadai – subkultūra, kurios neretai prisibijoma. Tačiau ar jie yra tokie, kokius juos mato visuomenė, ar jie tikrai bet kada ir bet kur gali išprovokuoti muštynes, jei pastariesiems nepriimtinas kitų subkultūrų atstovų elgesys, išvaizda? Apie visa tai ir kitus dalykus, pasakojo metalistas - skinas „Robkė”. Girdėjau, kad esi skinas - metalistas. Kaip pats apibūdintumei savo pažiūras? Galima sakyti, kad esu „mišrūnas“. Negalėčiau savęs priskirti nei vieniems, nei kitiems. Tiesiog sutariu su abiejų judėjimų atstovais, kartu švenčiu ir leidžiu laiką, todėl ir vadinu save skinu - metalistu. Kodėl ir nuo kelerių metų pasirinkai būtent šią neformalią grupę? Metalistu tapau būdamas maždaug keturiolikos metų, nes man ši kultūra buvo artimiausia mąstymu. Būdamas šešiolikos aš susipažinau su baikeriais, skinais. Tiesiog pradėjau su jais bendrauti, praleisdavau daug laiko jų draugijoje. Taip ir susidomėjau bei tapau vienu iš jų. Kaip ir kiekviena subkultūra, taip ir skinai turbūt turi vietas, kuriose mėgsta susirinkti. Kokios mėgstamiausios vietos Vilniuje? Skinai yra ramūs žmonės. Jie mėgsta ramias vietas, todėl renkasi atokesniuose baruose, kur žmonių tikrai nėra daug. Dažniausiai nepopuliarūs barai tampa skinų barais. Ten jie renkasi gana dažnai. Na, o konkrečių vietų įvardinti tubūt neišeitų, nes jų daug ir jos dažnokai keičiasi. Vilniuje tokių vietų apstu, nes netrūksta ir pačių skinų, o, tarkim, Panevėžyje, kuriame yra tik keletas skinų, tokių vietų tikrai nerastume.