Skustagalvių išpažintis: gatvės mūšiai – į vienus vartus
Neformalios jaunimo organizacijos „Skinhead” atstovai, meilę Tėvynei suprantantys kaip agresyvią nepagarbą kitataučiams, ne juokais susirūpino įvaizdžiu. Bene pirmą kartą skustagalviai kreipėsi į žiniasklaidą ir ryžosi dienraščiui L.T. papasakoti, į kokią nepavydėtiną padėtį yra įstumti. Skustagalvių vadai su žiauriomis detalėmis išklojo pastarojo meto kruvinų gatvės mūšių užkulisius ir retoriškai klausė: kodėl kaskart tik jie dėl visko lieka kalti?
Interviu – požemyje
Prisistatymą dienraščio L.T. žurnalistams skustagalvių ketvertas – Vitalijus, Keršis, Benas ir Marius – surengė sostinės Subačiaus gatvėje, aludėje „Apuokas”. Santūriai pasisveikinę vaikinai ilsėjosi – vienas gurkšnojo alų, kitas kavą, dar du tiesiog rymojo.
„Perpjovė 15 sausgyslių, visas apatines venas. Trauma gera, linksma”, – rodydamas sugipsuotą ranką, sakė 21 metų Marius.
Šis sužalojimas – iš neseniai vykusių muštynių sostinės stoties rajone. Keliems juodaodžiams užkliuvo lietuvių skustagalvių bičiulis latvis, vilkintis raudonus marškinėlius su svastika. Prasidėjo susistumdymas.
„Gal per penkias minutes susirinko 8-9 juodukai, teko kautis. Peiliu kėsintasi į pilvą, tačiau pasitraukiau, tada gyniausi ranka ir ją perrėžė”, – pasakojo šįmet vidurinę baigęs ir į kolegiją ketinantis stoti Marius.
Gilus pjūvis vaikinui padarytas maketavimo peiliuku – tokių policija net nelaiko ginklais ir nekonfiskuoja.
„Kitam draugui sužalojo nugarą, bet nestipriai, nes peiliukas netinkamas dūriui”, – pridūrė pašnekovas. Didžiausią nuoskaudą Marius jaučia dėl to, kad per TV3 buvo pranešta, jog jis peiliu susižalojo puldamas.
E.Jennings neteisi?
Skustagalvius užrūstino ir kito gatvės mūšio atgarsiai, kuriuos visuomenėje paskleidė Erica Jennings.
Garsi vokalistė piktinosi rasistiniais išpuoliais, kai jos sesuo Anie papasakojo savo akimis matytą vaizdą, kaip Užupyje keliolika skustagalvių sumušė ir apiplėšė afrikietį.
„Subačiovkės” buduliai ką nors užpuolė – o kalti skinai! Užupiniai irgi tokie – jie užsiima vagystėmis, chuliganizmu”, – pasakojo 27 metų Vitalijus.
Jauni vyrai choru įrodinėjo: „Tuos juodaodžius apiplėšinėja eiliniai urlaganai! Niekada neužpuldinėjame dėl pinigų. Jei įsiveliame į konfliktą – visada paliekame priešą neapiplėštą.”
Vaikinai pasakojo ir apie prieš porą savaičių įvykusį susirėmimą Šeškinėje, prie fontano. Esą prie ramiai sėdinčių dviejų skustagalvių priėjo agresyvi kompanija ir paklausė: „Jūs ką, Lietuva – lietuviams?”
Net ir po šio susidorojimo skinai nerašė pareiškimų policijai, nors abiem teko siūti galvas. Benas su nuoskauda pasakojo, kaip per konfliktą dėl arabų nukentėjo nuo lietuvių apsaugininkų kavinėje Gedimino prospekte.
„Mane taip sudaužė, kad tris dienas kraujais šikau, bet likau kaltas – buvau nuteistas”, – nemalonią situaciją prisiminė vaikinas. Anot 21 metų Keršio, per tokius konfliktus valstybė visada gina savo piliečius, bet tik ne Lietuvoje.
Žudynių nepamiršta
Skustagalviai nė nebando vaizduoti nekaltų avinėlių. „Nesakome, kad šiaip sau galvas nusiskutome – kartais gatvėse susimušame”, – atviravo jie. Net jei patys nepelnytai nukenčia – kreiptis į policiją jiems yra silpnumo požymis.
Benas neslėpė – jei pamato ką nors vilkintį drabužį su sovietine atributika, ramiai praeiti jam neleidžia: „Klausyk, durneli, kokią čia maikę užsidėjai?”
Jis pridūrė: „Nepažįstu nė vieno dėdės ar tetos, nes visi buvo iššaudyti sovietmečiu.” Skustagalviai dar nepamiršo ir bičiulio, kurį policininkai prieš trejus metus mirtinai sumušė po futbolo varžybų Klaipėdoje.
„Jie tik atleido pareigūną, kuris buvo nufilmuotas. O mūsų draugas negyvas, iki šiol vaikštome prie jo kapo. Ir tokie plakatai kaip „Policija – žudikai” kasmet bus keliami”, – kalbėjo Vitalijus.
Skustagalviams viskas draudžiama
Skinams niekada neleidžiama rengti viešų akcijų: „Nors viskas legalu, organizatoriai žinomi, leidimų negauname. Kur demokratija?” Skustagalvių nebeįleidžia į populiarius klubus bei barus „Bix”, „Artistai”, „Brodvėjus”. Motyvas – neva kartą skinai jau prisidirbo, gali pridaryti rūpesčių ir ateityje. Dėl Beno išvaizdos ir pažiūrų kenčia ir šeima.
„Turiu žmoną ir vaikų, bet pas mane 6 valandą ryto jie darė kratą, viską sujaukė. Mus vadina fašistais, nors patys elgiasi blogiau nei gestapas. Mūsų valstybė yra ne teisinė, o policinė. Pareigūno parodymai visada bus aukščiau nei mūsų”, – plūdosi Benas.
Auklėja jaunimą
Skustagalvių vadai tikino auklėjantys ir ugdantys prie judėjimo prisidedančius jaunuolius. Net už per dažną išgėrinėjimą vaikinai šalinami iš saviškių gretų.
„Jei mūsų gretose atsiranda linkusių į vagystes ar narkotikus – jis iškart šalinamas. Ir šalinamas su pasekmėmis – jam duodama į snukį”, – kalbėjo Keršis ir Vitalijus.
Skustagalvių aktyvistų yra apie 100, o su prijaučiančiais visoje Lietuvoje – apie 300.
„Skinų daugėja, nes valdžios parsidavėliška politika nervina. Mums nacionalizmas – graži sąvoka. Kodėl negalime didžiuotis savo valstybe? Bet pas mus tai kažkodėl įsivaizduojama primityviai”, – sakė skustagalviai. Jie tikino norintys matyti savo šalį nepriklausomą, jaustis joje saugūs, matyti jos kultūrą nenykstančią.
„Iš maišymo viename katile nieko gero neišeis, skirtingų kultūrų nesuplaksi. Tokie bandymai ir priveda prie konfliktų”, – kalbėjo pašnekovai.
„Tolerancija suvokiama kaip homoseksualų, kosmopolitų palaikymas. O aš jų nepalaikau!” – negražino padėties Benas.
Ambicijų imti valdžią ir įvesti tvarką skustagalviai neturi, o šiaulietį radikalą Mindaugą Murzą vadina juokdariu, pasenusiais šūkiais ginkluotu populistu.
