Žyma: Religija ir tikėjimai

Rojaus vartai

Rojaus vartai (angl. Heaven's Gate ) - eklektiška krikščioniškos kilmės sekta, įkurta 1975. Įkūrėjas - Marshall H. Applewhite. Sekta priskiriama žudikiškoms, apie veiklą Lietuvoje žinių nėra. Pasaulyje gali būti išlikę keli ar keliolika sektos narių. 1997 sektos 39 nariai (21 moteris ir 18 vyrų, nuo 26 iki 72 metų amžiaus) nusižudė, nusinuodydami sektos išlaikomoje viloje, Sante Fe. Savižudybės vyko tris dienas, pirmą ir antrą dieną nusinuodijo po 15 žmonių, likusieji 9 nusinuodijo trečią dieną. Policija įvykio vietoje prievartos pėdsakų nerado. Visi nusižudę sektos...

Kas yra sekta?

Tereikia žodžiui "sekta" atsidurti pavadinime ir bemat kokio nors laikraščio skaitytojų padaugėja. Vargu ar rastume kitą sąvoką, kuri spaudoje būtų taip mielai vartojama ir taip miglotai apibrėžiama. Sektos – tai tos "pavojingos organizacijos, viliojančios mūsų vaikus"; tos religiniu požiūriu kažkaip mums svetimos; tos, kurių misionieriai naujus narius pritraukia hipnoze bei smegenų plovimu; tai visos tos netradicinės, neoficialios, nelegalios... Sektos – tai tos, apie kurias niekas dorai nieko nežino. Tiesa, apie didžiąsias – katalikų, ortodoksų, liuteronų Bažnyčias – nedaug, bet žino. Prieš keletą dešimtmečių...

Sektos Rusijoje

Vakar vakare su žmona viešėjom pas mano mamą. „Bevartydamas" TV kanalus (ieškojau History Channel kanalo, kuriame tuo metu buvo rodoma laida „Įvykiai, sudrebinę pasaulį) užkliuvau už ukrainiečių CTB kanalo laidos apie Scientologiją ir kitas „sektas" Rusijoje. Ir likau žiūrėti... Negalima praleisti tokių puikių dabartinės demagogijos pavyzdžių. Čia nupaišyčiau šypsenėlę, jei nebūtų liūdna kažkiek. Pagrindinės laidos mintys tokios: „sektos visiškai užvaldo žmogų, padaro jį bevaliu vergu", „faktiškai visi sektantai vartoja narkotikus", „sektos - pagrindinė pinigų plovimo vieta", „Sektos labai labai baisios" Ir visiškai jokio...

Kodėl atsiranda religinės sektos?

Kapitalistinė formacija, kurioje dabar atsidūrėme prieš savo valią, turi ne tik savo ekonominius, politinius, bet ir ideologinius egzistavimo principus, kur ypatingą vietą užima religija. Ji aktyviai tarnauja kapitalistinei santvarkai ir formuoja jos ideologiją. Ieškant naivuolių, neretai nusišnekama iki to, kad religijos egzistavimą mėginama susieti su lietuvio genais. Kvailiau nieko nesugalvosi. Tačiau atsiranda naivuolių, kurie tuo patiki. Todėl dar egzistuoja Bažnyčia ir katalikų tikėjimas.Tačiau nežiūrint visų Bažnyčios pastangų ir buržuazinės Vyriausybės palaikymo, religingumas mūsų visuomenėje nuolat blėsta. Žmonės vis dažniau nusivilia religiniu tikėjimu. Nors...

A. Dvorkino „Sektos”: apžvalga ir kritika

Aleksandro Dvorkino knyga "Sektos: totalitarinių sektų apžvalga" yra neabejotinai didžiausios apimties pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išleista knyga naujųjų religinių judėjimų (NRJ) tematika. Iš anksčiau šia tematika lietuvių kalba išleistų knygų galima paminėti tokias kaip Antano Paškaus "Dievai, dvasios ir žmonės "Naujajame amžiuje" (1993), Alano Gomeso "Sektos, kultai ir Biblija" (2000), Arūno Peškaičio ir Donato Glodenio "Šiuolaikinis religingumas" (2000). Visų šių knygų pozicija NRJ atžvilgiu yra kritiška, visos parašytos remiantis vienu ar kitu krikščionišku požiūriu. Tačiau A. Dvorkino knyga neilgame lietuviškos literatūros šia tematika sąraše...

Kas yra sektos ir ar jos tikrai kelia grėsmę Lietuvai?

Žiniasklaida labai mėgsta švaistytis sektos sąvoka. Labai dažnai tampa neaišku, kuria prasme ji vartojama. Dažniausiai sektomis pavadinamos visos mažiau žinomos ar mažiau patinkančios religinės organizacijos. Toks „pravardžiavimas" vargu ar naudingas, jei mes siekiame iš tiesų puoselėti kiekvieno žmogaus religinę laisvę, taip pat ir laisvę nuo kvazireligini manipuliacijų. Mokslinėje kalbėsenoje sektos sąvoka nurodo į nuo kurios nors tradicinės religinės srovės atskilusią grupę. Nei religijos sociologijoje, nei religijotyroje ši sąvoka neturi neigiamos prasmės. Ar tai reiškia, kad visos religinės organizacijos vienodai vertingos ir nekelia jokio...

Sektos gyvuoja įstatymų sudarytose spragose

Jau kurį laiką žiniasklaidoje netyla diskusijos apie netradicines religines bendruomenes (NRB), jų veiklą bei poveikį visuomenei. Šias kalbas skatina gana spartus tokių bendruomenių, dar vadinamų sektomis, plitimas. Dauguma sektų yra negausios, tad žymesnė jų įtaka visuomeniniam gyvenimui nepastebima. Šalia jų egzistuoja ir tokios bendruomenės, kaip "Tikėjimo žodis" ar "Jehovos liudytojai", kurios vienija gausų pasekėjų būrį. Dalį jo dažnai sudaro ir jaunimas. Tokios bendruomenės disponuoja pakankamai dideliais resursais, kurių dėka gali sėkmingai vystyti veiklą. Daugelis priežasčių skatina žmones nusigręžti nuo tradicinių religijų ir įsitraukti...

Stačiatikiai

Stačiatikiai priklauso vienai iš trijų pagrindinių (greta katalikybės ir protestantizmo) krikščionybės krypčių. Pirmoji Stačiatikių Bažnyčia (dar vadinama Rytų arba Graikų ortodoksų) atsirado apie IV a. Bizantijoje. Nuo Vakarų (Romos) Bažnyčios ji skyrėsi savo apeigomis, liturgija, kalba. 1054 m. įvyko oficialus Romos (katalikų) ir Bizantijos (stačiatikių) Bažnyčių išsiskyrimas. Šiuo metu yra 15 autokefalinių ir 3 autonominės Stačiatikių Bažnyčios. Tarp jų didžiausia ir įtakingiausia yra Maskvos ir visos Rusijos patriarchija. Lietuva su Stačiatikių Bažnyčia susidūrė dar prieš krikštą. Pagonys Lietuvos kunigaikščiai, valdę rytuose stačiatikių slavų...

Laukaitytė, Regina. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje

Politiniai XX amžiaus kataklizmai (pasauliniai karai, okupaciniai režimai) neatpažįstamai pakeitė Lietuvos konfesinį žemėlapį. Vienos religijos sunyko, kitos buvo priverstos išgyventi neįtikėtino masto „eksperimentus“. Visas jas palietė globalūs sekuliarėjimo procesai. Kita vertus, konfesines permainas lėmė ir pačios Bažnyčios, naudodamosi palankia politine situacija. Prerogatyva čia, žinoma, priklausė valstybinėms religijoms, kurių XX a. Lietuvoje būta dviejų, – katalikybei ir stačiatikybei. Ilgaamžė permaininga jų kova XX a. galutinai išblėso, palikdama gilų pėdsaką abiejų religijų istorijoje ir tautų sąmonėje. Būdama ne tik agresyvių imperijų, skirtingų politinių sistemų, bet...

Judaizmas

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų "etninis žydiškumas". Sąvoka "žydas" yra kilusi iš hebrajų tautos ir, pirmiausiai, Judo genties, kuri sugrįžo į Izraelį iš Babilono nelaisvės. Pirmasis hebrajus arba žydas buvo...