10 000 straipsnių
Kiekvienas žino, kaip galima pasiekti budos būseną medituojant,
Vienok aš žinau kelią be meditacijos.
Guru Rinpočė
Devynios angos veda į samsarą,
Bet viena į Mahamudrą.
Uždaryk devynis vartus ir atverk tuos vienus,
Neabejok, jie veda į išlaisvinimą.
Mūsų protas - kaip nuo sąmonės neatskirta atvira erdvė, jis neturi spalvos, kvapo, jis nėra daiktas. Proto rasti neįmanoma, t.y. neįmanoma į jį parodyti pirštu, todėl sakome, kad jis kaip atvira erdvė. Erdvė - tai galimybė, joje viskas gali vykti. Sakome, kad protas kaip aiški šviesa - viskas aišku, viską galime patirti. Mums reikia išbandyti, kad proto galimybės pasireiškia kaip stebėjimas, vystymas, žinojimas, kad jis nėra juoda skylė, nors proto surasti ir neįmanoma. Nėra jokios sielos, nes nėra nieko, kas egzistuotų atskirai nuo visumos. Prašvitimas visą laiką mumyse. Ta proto būsena niekada negimė ir niekada nemirs, taigi mes esame nemirtingi. Bet dėl nežinojimo protas projektuoja įvairius sapnus, pavyzdžiui, dabar sapnuojame, kad esame žmonėmis. Bet tai tik sapnas. Jeigu mes atpažįstame, kad tai sapnas, tada prisirišimas prie kūno ir prie mąstymo, kad esame žmonėmis, dingsta. Tada save ir kitus patiriame ne kaip žmones, bet kaip spinduliuojančią aiškią šviesą. Nesakau, kad tai šviečiančios lempos šviesa, bet kad ta šviesa yra kaip erdvė, vibruojanti, švytinti, kad tai yra proto sąmoningumas. Budizmas sako, kad tai ir yra džiaugsmo būsena, kurią reikia atpažinti.
Angkor – IX - XV a. Khmerų imperijos (dab. Kambodža), Indokinijos pusiasalyje, sostinė, išsidėsčiusi šalies šiaurės-vakaruose. Joje senovės valdovai pastatė vieną didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksą, kurio žymiausios dalies, Angkor Wat, skirtos Višnu dievybei ir statytos apie 30 metų, su penkiais įspūdingais bokštais atvaizdas, galiausiai tapo pačios Kambodžos simboliu. 802 m. po Kr. khmerų valdovas Jayavarman II suvienijo atskiras gentis ir įkūrė Khmerų imperiją. Kitas valdovas, Yasovarman I, perkėlė sostinę į Angkoro regioną, kuris beveik 500 metų buvo viso regiono kultūriniu ir politiniu centru. Khmerų kultūra suvienijo savyje dvi galingas to meto religijas: induizmą ir budizmą. Galiausiai, to pasekoje, Khmerų imperijoje įsivyravo labai sudėtingas karingojo “dievo-valdovo”, deva-radja, kultas. Čia susipynė ne tik budizmas, induizmas, bet ir višnuizmas, tantrinių dievybių išpažinimas.
Hinayana - (sanskr.”Mažasis kelias, Mažoji Važiuoklė”). Taip buvo vadinamos tradicinės pietų Azijos budistinės mokyklos, paplitusios Tailande, Šri Lankoje, Mjanmoje, Kambodžoje, Laose išlaikiusios senojo budizmo dvasią. Theravda skrupulingo tikslumo dėka, šiandien galime tvirtinti, kad dabartinė Theravados vienuolių bendrija, Sangha, yra tiksli Budos laikų bendruomenės kopija, besilaikanti lygiai tų pačių taisyklių ir pareigų, užrašytų Tipitakoje.
JAV Jutos valstijos Vasačo kalnuose esančiame granito bunkeryje yra saugoma labai neįprasta kolekcija. Čia mikrofilmuose yra sukaupti duomenys apie ne mažiau kaip du milijardus asmenų. Bet šis rinkinys priklauso ne Centrinei žvalgybos valdybai, o mormonais vadinamiems Paskutinių dienų šventųjų bažnyčios tikintiesiems, ieškantiems savo protėvių religiniais sumetimais. Duomenyse yra aprašyti ne tik dabar gyvenantys, bet ir prieš 100 ar 400 metų gyvenę žmonės. Dabar mormonams nutarė padėti ir genetikas James L.Sorensonas, turintis savo firmą tos pačios valstijos Salt Lake City mieste. Jo firma ieškos protėvių pasitelkdama 140 000 genų, kurie yra kiekvieno žmogaus DNR molekulėse. DNR molekulė ne tik Leidžia suprasti daugelio susirgimų priežastis; ji yra savotiškas mūsų asmenybės žemėlapis. Lyginant genų seką atskirų žmonių DNR molekulėse galima nustatyti ne tik tokius požymius, kaip "rasė" ar "tauta", bet netgi ir giminystės ryšius. Sorensonas pasiryžo panaudoti genų analizę genealogijos tyrimuose. Jis padės iš įvairių Europos vietų kilusiems amerikiečiams rasti savo šeimos šaknis. Idealiu atveju jie gali Senajame žemyne rasti gimines, kurie jau turi dokumentais besiremiančią genealogiją.
Vilniaus centrinėse miesto gatvėse praeiviams į rankas neretai įbrukami pakvietimai apsilankyti “Dianetikos” centre, užpildyti asmenybės testą ir išklausyti paskaitų ciklą. Išklausę šias paskaitas Jūs esą apie save daug ką suprasite, ko iki šiol nežinojote. Iš tikrųjų nieko labai naujo apie save nesužinosite, o štai savo gyvenimą susigadinti galite nepataisomai. Visais paminėtais stebuklais ir naujienomis lengvatikius vilioja scientologai. Pasikvietę pas save jie ragina lankyti paskaitų ciklus, skaityti tam tikrą literatūrą ir per šias atrodo nekaltas priemones, apraizgo savo voratinkliu, iš kurio vėliau ištrūkti labai sunku. Štai trejus metus praleidusi Vilniaus dianetikos centre (Scientologijos bažnyčioje) išėjimą iš šios bendruomenės vilnietė Irina Keizo prisimena kaip didžiausią košmarą. Saugumo departamento duomenimis, Scientologų bažnyčia Lietuvoje veikti pradėjo 1994 m., pritaikius visose šalyse naudojamą schemą. Pradžioje buvo atvežta literatūra. 1995 m., atsiradus scientologija susidomėjusių asmenų grupėms, visuomeninės organizacijos priedangoje įkurtas ir Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruotas “Dianetikos” centras.
”Narconon” grupė, kuri specializuojasi kovoje su priklausomybe nuo narkotikų, nusprendė negaišti laiko savo interneto puslapio kūrimui ir tiesiog nukopijavo visą ”urban75” tinklalapio informaciją, kodus ir dizainą. Ši interneto svetainė yra skirta sportui ir šokių muzikai, praneša ”The Register”. Reikia atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad ”Narconon” finansuoja scientologų sekta. ”Urban75” administracija reagavo gana griežtai, išleisdama pranešimą spaudai, kuriame nepabijojo įrašyti visai tinkamo šiuo atveju žodžio – ”vagys”. ”Narconon” politika intelektualios nuosavybės atžvilgiu visada buvo originali – gydymo nuo narkotikų priklausomybės metodiką jie ”pasisavino” iš stambaus Amerikos tyrimų centro, tačiau visiems skelbia, kad metodikos autorius yra scientologų sektos vyriausias asmuo Ronas Hubbardas.
Dvasinės paramos namų įkūrėjas Kazimieras Andriuškevičius surinkęs gausybę oficialių dokumentų ir kitokios medžiagos, demaskuojančios Habardo tariamą filosofiją, jo įkurtą sektantišką scientologų bažnyčią. Lieka tik stebėtis, kad tuo nepasinaudoja oficialios institucijos ir nesuveda galų, kas yra bendra tarp Dianetikos centro ir scientologų. Pirmiausia K.Andriuškevičius demaskavo Dianetikos centro reklamuojamą Oksfordo asmenybės analizės testą. Pasirodo, kad šis testas nei su Oksfordu, nei su jo universitetu nieko bendra neturi. Jo autorius - buvęs jūrininkas, rašytojas fantastas Ronaldas Habardas (1911-1986 m.): viena vertus, nevykėlis, kita, didžiausios naujos religijos - scientologų bažnyčios - įkūrėjas. Fantastiškas Habardo populiarumas prasidėjo nuo 1950 m., kai jis išleido knygą "Dianetika", kurią dabar norintiems tapti laimingiems ir tobuliems pirmiausia (po atlikto asmenybės analizės testo) siūlo studijuoti Dianetikos centras. K.Andriuškevičius pasakojo, kad Habardo knygos pusiau mistiniai samprotavimai, sudurstyti iš įvairių teiginių, pasiskolintų iš psichologinės, filosofinės, teologinės ir ezoterinės literatūros, plito. Kūrėsi institutai, akademijos, centrai, iš kurių veiklos Habardas susikrovė daugiau kaip 640 mln. dolerių turtą.
“Iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių judėjimų destruktyviais, turinčiais polinkių griauti žmonių psichiką užsienio specialistai laiko scientologiją (Dianetikos centrą), Ošo meditacijos centrą...“ Perskaičiau aš tai ir smegeninė mano atšapo... Na, ir kaip jie gražiai dirba nepriklausomais besivadindami! Jeigu vertiname faktų kalbą, tai ir vertinkime faktus. Visų pirma, kas yra tie užsienio specialistai? Jeigu tie patys, iš bažnyčių, teologai ir teokratai, kurie bet ką puola, kad tik neprarastų savo valdžios, tai man viskas aišku. Beprasmiška, ką nors ir sakyti. Beprasmiška su jais kalbėtis, nes jie - valdžia. Ir jiems patogu ją išlaikyti - tai tipiškas “dėl savųjų nuostatų užmirštate Įstatymą“ dalykas. Taip, kad teiginiai laikraštyje nėra įrodyti. Nėra jokių konkrečių faktų. O kur nėra konkrečių faktų, ten nėra normalaus ir sveiko dialogo. JIE pripažįsta tik savus faktus, pateikus jiems nepatogius (!) faktus, JIE jų nemato, jų negirdi. Taip dėl savųjų nuostatų ir abejotinų subjektyvių tiesų, išduoda Tiesą. Reikėtų patikslinti, kas yra tie “polinkiai griauti žmonių psichiką“? Greičiau gal galima pasakyti “bažnyčia turi polinkių išlaikyti savo valdžią ir ateityje“? Tai kažkoks nesuprantamas teiginys, nes visi mokymai turi kažkokį tikslą, o ne polinkius.
Jau pačią pirmąją dieną "nulūžo" Interneto tinklapis, kurį Mormonų bažnyčia sukūrė siekdama padėti žmonėms atsekti savo šeimos istoriją. Į tinklapį, kuriame yra sutalpintos 500 metų laikotarpį apimančios žinios apie 400 mln. žmonių, kiekvieną sekundę kreipėsi apie 500 internetinių lankytojų. Mormonų bažnyčia reikalauja iš jai priklausančių tikinčiųjų žinoti savo šeimos šaknis, todėl atitinkamus archyvus kaupia jau virš šimto metų. Iki metų pabaigos mormonai žada į savo kompiuterinę duomenų bazę, pavadintą "FamilySearch" (www.familysearch.org), įtraukti dar 200 mln. pavardžių. Genealogija jau senokai yra viena pačių populiariausių informacijos paieškos Internete temų. Jai yra paskirta daugiau kaip 40 000 įvairių internetinių svetainių.
Kuomet stengiamės rekonstruoti ankstyvųjų medžioklės ir rinkimo visuomenių gyvenimą, pamatome, jog vienas jų bruožas universalaus - tai moterų indėlis į aprūpinimo maistu procesą. Moters svarba šiose visuomenėse buvo tokia pati, o gal net didesnė, nei vyro. Moterų dalyvavimas ir atsakomybė veikloje, kurią šiandien vadiname “religine”, taip pat atitiko vyrų vaidmenį. Tiesa, biologiniai lyties veiksniai lemia, kad tam tikri moterų darbo aspektai skiriasi nuo vyrų darbo, tačiau ankstyvosiose visuomenėse moterų darbas nebuvo laikomas mažiau reikšmingu. Dėl pakartotinių nėštumų, kurie medžioklės ir rinkimo visuomenėse, pasižyminčiose aukštu mirtingumo lygiu, buvo ne tik pageidautini, bet ir būtini, moterų darbas turėjo būti nenutolęs nuo trobelės ar stovyklos, kadangi jos turėjo būti arti vaikų. Moters darbas buvo valgomų augalų - šaknų, vaisių, uogų - rinkimas stovyklos apylinkėse, taip pat rūpinimasis vaikais bei rutiniška namų ruoša. Tuo tarpu vyrai medžiodavo bei klajodavo labiau nuo bendruomenės teritorijos nutolusiose srityse. Tiek vieni, tiek kiti prisidėjo prie aprūpinimo maistu proceso, tačiau moterų indėlis buvo pastovesnis bei patikimesnis, ir todėl - svarbesnis. Taigi, jos statusas iš esmės buvo toks pats, kaip ir vyro. Nustačius priežastinį sėjos ir derliaus ryšį, atsiranda sodininkystės visuomenės. Jose moters vaidmuo kiek sumažėjo. Sodais, kurie paprastai būdavo veisiami kaimo pakraštyje, rūpinosi pagrinde moterys sodai buvo prižiūrimi moterų, tuo tarpu vyrai klajodavo po apylinkes.
“Civilizacija, kurioje nėra beprotybės, nusikalstamumo ir karo, kur gabus žmogus gali klestėti ir kur doras gali turėti teises, kur žmogus laisvai gali pakilti į aukštumas, - tai ir yra Scientologijos tikslai.
Šie tikslai buvo paskelbti šiam neramiam pasauliui prieš 15 metų. Ir mūsų technologija gali padėti jų pasiekti.
Scientologija iš esmės yra nepolitiška, ji džiaugiasi bet kokiu žmogumi, nepriklausomai nuo jo įsitikinimų, rasės ar tautybės.
Mes nesiekiame revoliucijos. Mes norime tik evoliucijos, vedančios į žymiai aukštesnes žmogaus ir visuomenės gyvenimo būsenas.
Mes pasiekiame savo tikslų.
Po nesibaigiančių tūkstantmečių žmogaus nežinojimo apie save, apie savo protą ir apie šią visatą prasiveržėme į priekį.
Kiti žmogaus bandymai buvo pralenkti.
Tiesų visuma, sukurtų žmonijos mąstytojų per paskutiniuosius 50 tūkst. metų, - tiesų, išgrynintų ir išplėstų naujų atradimų apie žmogų, - sukūrė šią sėkmę.