BVS informuoja rinkėjus: Rusijos kunigaikštienės K. D. Prunskienės Valstiečių liaudininkų partija praktiškai įgyvendino ir savo rinkiminę programą ir vieną iš esminių savo programos nuostatų - "viskas galima, kas neuždrausta".

Valstiečių liaudininkų vedlė Rusijos kunigaikštienė K.D. Prunskienė teigia: "Per dvejus metus Valstiečiams liaudininkams, iškovojusiems 10 mandatų per Seimo rinkimus, savo darbo efektyvumu ir rinkėjams duotų pažadų įgyvendinimu pavyko aplenkti kitas, daug daugiau Seimo narių turinčias partijas. Valstiečiai liaudininkai kitas politines partijas aplenkė ir priimtų įstatymų projektų (59), įgyvendinančių rinkimines nuostatas, skaičiumi. " Demokratinės politikos bei Strateginių tyrimų institutų atlikto rinkimų pažadų vykdymo monitoringo duomenimis, prieš Seimo rinkimus LVLS savo rinkimų programoje, palyginus su kitomis partijomis, rinkėjams įsipareigojo įgyvendinti daugiausia nuostatų – net 52. Pusę rinkimų programos nuostatų partija jau yra įgyvendinusi. Buitinių vartotojų sąjunga neskaičiavo, kiek šios partijos priešrinkiminėje programoje yra iš viso nuostatų ir kiek jų įgyvendinta, tačiau jos nuomone Demokratinės politikos bei Strateginių tyrimų institutai aiškiai pasikuklino. Programa ištisai susideda iš nuostatų: sieksime, prisidėsime, raginsime, rūpinsimės, didinsime, palaikysime, remsime ir t.t. Taip, kad ji ko gero įgyvendino ~ 99 % rinkiminės programos nuostatų. Tiesa Buitinių vartotojų sąjungai nepavyko aptikti, kad ši partija būtų paruošusi ir pateikusi Seimui svarstyti bent vieną įstatymo projektą , juo labiau kad Seimas būtų jį priėmęs. Tikriausiai partija neskiria įstatymo projekto nuo įstatymo papildymo, pakeitimo projekto.

Siemens arenoje startuos LiCS rinkimų maratonininkai

Šių metų sausio 11 d. Vilniuje vykusioje Liberalų ir centro sąjungos spaudos konferencijoje, LiCS centrinio rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis bei LiCS atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis pareiškė, jog partija penktadienį iškilmingu renginiu "Siemens" arenoje viešai deklaruoja dalyvavimą savivaldybių tarybų rinkimuose. Pasak atsakingojo sekretorius K. Rimšelio, partija iškelia kandidatus į visų 60 – ties savivaldybių tarybas - viso virš 1760 kandidatų. LiCS tikisi, kad naujoje savivaldybių tarybų kadencijoje jos atstovai merais bus išrinkti 15 - je savivaldybių, taip pat daug kur tikimasi dalyvauti valdančiosiose daugumose. "Beveik 5000 narių turinti Liberalų ir centro sąjunga yra tradicinė savivaldybių partija, darbais įrodžiusi savo vertę, per būsimus vasario 25 d. rinkimus planuoja gerokai išplėsti turimas pozicijas savivaldybių tarybose. Besibaigiančioje kadencijoje LiCS atstovai vadovauja 12 - ai savivaldybių, tarp jų - didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms. Daugelyje savivaldybių tarybų liberalcentristai įeina į valdančiąsias koalicijas", - sakė Žilvinas Šilgalis. Pasak centrinio rinkimų štabo vadovo, į kandidatų sąrašus pirmaisiais įrašyti dabar dirbantys savivaldybių merai bei žinomi vietos lyderiai, taip pat į sąrašus įtraukti vietos bendruomenėms gerai pažįstami žmones, kurie yra pelnę gyventojų pasitikėjimą.

Liberalcentristai prašė Prezidento paramos dėl esminių permainų partijų finansavimo sistemoje

Šiandien susitikę su Prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai dar kartą kreipėsi į šalies vadovą prašydami paramos kompleksiniam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo projektui. Liberalcentristų su partneriais pateiktų pataisų tikslas – maksimaliai išskaidrinti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą. Šio tikslo siekiama panaikinant galimybę juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, sumažinant fizinių asmenų paramos partijoms dydį bei visiškai uždraudžiant politinę reklamą per televiziją, kartu suteikiant galimybę gyventojams pasirinktai partijai skirti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. "Vieša paslaptis, kad daugiau nei 2/3 partijos rinkimų kampanijos lėšų "suvalgo" TV reklamų gamyba ir transliavimas. Kasmet vis labiau didėjančios išlaidos TV reklamoms, skatina populistines, vienadienes partijas slėpti realius transliacijų kaštus, o tai rodo, kad politinė reklama tampa tiesiogiai susijusi su korupcija.", - susitikime su šalies vadovu pastebėjo Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Raimundas Palaitis. Liberalcentristų įsitikinimu, uždraudus daugiausia išlaidų partijoms kainuojančią TV reklamą, būtų galima atsisakyti ir paramos iš verslo, paliekant vien tik biudžetinį partijų finansavimą.

Liberalcentristai ragina Prezidentą ryžtingai spręsti aplink VSD sukurtas problemas

Nuosekliai laikydamiesi principinės pozicijos, jog svarstant su Valstybės Saugumo departamentu susijusius klausimus reikia vadovautis dalykiškumu ir nacionalinių šalies interesų viršenybe prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus, liberalcentristai ragino panašios pozicijos laikytis ir šalies vadovą. "Nuolat pakurstoma ir vis labiau emociškai kaitinama atmosfera aplink VSD neprisideda prie racionalių problemos sprendimo būdų. Prezidentas turi parodyti visą savo patirtį ir išmintį, kad šios išskirtinės bei ypatingos institucijos veikla kuo skubiau būtų stabilizuota. Metas ryžtingai stabdyti prieš VSD nukreiptą politinę psichozę"- įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. Liberalcentristai mano, kad laikas apmąstymams ir analizei išseko, todėl ragina šalies vadovą kuo skubiau pareikšti aiškią ir tvirtą poziciją bei imtis konkrečių žingsnių sprendžiant šią problemą.

A.Zuokas: Kodėl Seimo nariams "griūva dangus"?

A.Zuokas: Kodėl Seimo nariams "griūva dangus"?

"Mesijų vaidmenį sau jau seniai pasiskyrę konservatoriai, nori visą Seimą paversti įsibaiminusiu pasakų katinėliu, kuriam ant uodegos nukritęs lapas yra paverčiamas griūvančiu dangumi", - teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas, vertindamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias į vietos valdžią negali būti renkamas, apkaltos proceso tvarka pareigų netekęs Prezidentas, Seimo narys ar teisėjas. "Net ir bandant pateisinanti įstatymų spragas neva taisančius pataisų rengėjus, vis tiek niekaip nepaslepiamos, prieš vieną žmogų kyšančios baimės ausys. Niekaip nesuprantu, kam reikia visuomenę sąmoningai klaidinti apie dar vieną menamą, "elito" - įstatymų leidėjų - baimę dėl galimo nušalintojo prezidento kandidatavimo savivaldos rinkimuose. Jeigu įstatymai leidžia į savivaldybę būti išrinktiems Lietuvos pilietybės neturintiems, bet nuolat šalyje gyvenantiems užsieniečiams, tai kodėl tokią teisę norima atimti iš vietinių? Galų gale jeigu šioje situacijoje įžvelgiama problema, dėl jos galima kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant išaiškinimo", - pažymi A.Zuokas. Liberalcentristų lyderio įsitikinimu, konservatorių peršamos pataisos dirbtinai kuria politines aistras ir "štampuoja" galimus "fantominius priešininkus", kuriuos neva tik jie, konservatoriai, vieni ir tegali sustabdyti bei įveikti.

Savivaldos rinkimų vizijos

Įsibėgėjant savivaldos rinkimų batalijoms politologai bei aktyvesni visuomenės veikėjai garsiau kalba apie tai, kad savivalda Lietuvoje yra nustumta į šalį. Pasak politologų ir apžvalgininkų, centrinė šalies valdžia nepasitiki gyventojais, todėl savivalda mūsų šalyje silpna, neturi realios galios ir retai kada atstovauja tikriesiems žmonių interesams. Politinėms partijoms, išsukusioms į savivaldos rinkimų tiesiąją ir jau pradėjusioms keliones po provinciją su raginimais balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, gali skaudžiai kirsti politologo Alvydo Lukošaičio siūlymas leisti piliečiams savivaldos rinkimuose dalyvauti patiems. Politologas, remdamasis kitų šalių pavyzdžiais, siūlo leisti šalies gyventojams burtis į koalicinius rinkimų susivienijimus. Jiems, kaip ir politinėms partijoms, būtų suteikiamos lygios teisės dalyvauti rinkimuose. Piliečiai, susibūrę į rinkimines koalicijas, galėtų drąsiai eiti į savivaldos rinkimus, atstovauti savo kaimo ar bendruomenės interesams. Politologas A. Lukošaitis įsitikinęs, kad tokia idėja būtų patraukli lietuviams, vis aktyviau besiburiantiems į piliečių bendruomenes. Toks pavyzdys puikiai pademonstruotų, kad piliečiai gali ne tik konkuruoti su politinėmis partijomis, bet ir jas nugalėti“, – sakė A. Lukošaitis. Teikdamas šiuos siūlymus politologas tvirtino, kad kaimynų estų pavyzdys – užkrečiamas. 2005 metų Estijos savivaldos rinkimuose piliečių rinkimų sąrašai sudarė apie 20 procentų visų rinkimų sąrašų, pusė – visiškai nepartiniai.

Seimas pritarė KGB archyvų paviešinimui

Seimas ketvirtadienį pritarė parlamentaro Petro Gražulio teiktam pasiūlymui, kuriuo numatoma, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų yra neribojamas. Ribojamas būtų priėjimas tik prie dokumentų, kuriuose yra duomenų, susijusių su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusiųjų asmenų sąrašą. Seimas vėliau turės dar kartą balsuoti dėl įstatymo pataisų priėmimo. 2005 m. priimtas Archyvų įstatymas 70 metų apribojo priėjimą prie Ypatingajame archyve saugumų dokumentų. Priėmus įstatymą, į Prezidentą kreipėsi visuomenės atstovai bei mokslininkai, ragindami įteisinti platesnį priėjimą prie KGB bei kai kurių kitų archyvinių dokumentų. Šiai nuomonei pritarė ir pats šalies vadovas, kuris paragino Seimą iš naujo svarstyti Archyvų įstatymą.

A.Čaplikas: mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema kurs prielaidas korupcijai

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nuomone, Seimui pasiūlyti įstatymų projektai, kuriais norima pakeisti šiuo metu veikiančią proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, mišria rinkimų sistema, skatins ne gyventojų aktyvumą ir pilietiškumą, o greičiau politinę korupciją. "Pritarus siūlomiems rinkimų sistemos pakeitimams, mažesnį rinkėjų skaičių turinčiose savivaldybėse, tarybos nariu galėtų būti išrinktas, vos kelias dešimtis balsų gavęs kandidatas. Šiuo atveju, akivaizdžiai kuriamos prielaidos laimėti ne patraukliausių idėjų turinčiam, o turtingiausiam, daugiausiai save išsireklamuoti galinčiam, kandidatui", - teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristo nuomone, siūlomos pataisos be kita ko nestiprina ir taip ne pačius geriausius laikus išgyvenančios partinės sistemos. Be to pagrįstų abejonių kelia rinkimų sistemos keitimas likus mažiau nei pusei metų iki savivaldybių tarybų rinkimų. Nesugebantys būti nuoseklūs politikai vėl painioja ir klaidina rinkėjus. Lengva ranka pamirštama, kad beveik visos partijos, prieš keletą metų žadėjo, kad bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis įsipareigojimas jau pamirštas ir vėl puolama prie naujos panacėjos.

„Žinių radijuje“ – politinių laidų ciklas „Savivaldybių rinkimai 2007“!

Neišvengiamai artėja naujas, atsakingas rinkimų periodas – kitų metų vasarį Lietuva rinks Savivaldybių tarybas. Oficiali rinkimų agitacija netrukus irgi prasidės, tačiau jau ir dabar politikai aktyvesni: daugėja politinių siūlymų, oponentų kritikos, ryškesnis rūpestis rinkėjais, gausiau rodomasi žiniasklaidos renginiuose, dažniau susitinkama su žmonėmis, rengiamos akcijos. Atrodo, viso to reikia. Bet ar visada tai tikra ir nuoširdu? Gal tai tik bandymas pelnyti greitą dėmesį, o vėliau ir papildomus rinkėjų balsus? Ko laukia eilinis Lietuvos pilietis, kas rūpi ir skauda kiekvienam mūsų šalies žmogui, – naujajame „Žinių radijo“ politinių laidų cikle „Savivaldybių rinkimai 2007“. Aktualiais vidaus ir regioninės politikos klausimais diskutuos partijų vadovai ir atstovai, politikos apžvalgininkai, visuomenės veikėjai, svečiai iš visų šalies regionų. Tiesioginės diskusijos savivaldos rinkimams – „Žinių radijo“ laidose „Raktas“ (ved. Audrys Antanaitis), „Apskritas stalas“ (ved. Aurimas Perednis), „Dienos klausimas“ (ved. Lina Luneckienė, Agnė Skamarakaitė). Transliacijos - nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki pat Savivaldybių tarybų rinkimų 2007 m. vasarį.

Savivaldybių rinkimai – geras būdas užsidirbti politinių taškų

Yra manančiųjų, kad visavertės savivaldos nebus, kol Lietuvoje neatsiras stiprių vietos bendruomenių, kol jos netaps reikšmingu savivaldos veiksniu. Žinoma, bendruomenių kūrimasis vyksta gana vangiai, tačiau juk negalima laukti dešimtmečių ir tiktai tada keisti atstovavimo vietiniams interesams mechanizmus. Diskusijos dėl merų tiesioginių rinkimų pakilo į konstitucinį lygmenį, yra žinovų, aiškinančių, kad tokie rinkimai prieštarautų dabartinės politinės santvarkos principams. Gal tai išties kelia problemų, tačiau kas turėtų kam tarnauti: piliečiai principams ar principai piliečiams? Sveiku protu, atrodo, suvokiama, kad tiesioginiai merų rinkimai kai kam apsunkintų įvairių korupcinių schemų įgyvendinimą ir Lietuvos politikos vaiduoklis „Abonentas“ būtų priverstas keisti gyvenimo būdą. Savivaldybių tarybų lygmeniu partijoms reikėtų keisti taktiką, kadangi netektų prasmės kai kurie koaliciniai žaidimai. Matyt, ne vien konstitucinės teisės problemos, bet permainų baimė verčia marinuoti realią savivaldos reformą. Tiesiogiai merų rinkimai buvo vienas iš dabartinės valdančiosios koalicijos pažadų. Ir prezidentas Valdas Adamkus ragina tiesiogiai rinkti merus bei seniūnus. Bet reikalai krypsta link to, kad per šiuos savivaldybių rinkimus tokių dalykų dar nesulauksime.

Tomas Viluckas. Tiesioginiai mero rinkimai kaip grožio karalienės konkursas

Artėjantys savivaldybių rinkimai kelia diskusijas dėl savivaldos ateities. Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo valdančiųjų projektas įgyvendinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Socialdemokratų vizijos esmė yra ta, kad meras būtų renkamas iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius. Tiesa, savivaldybės taryba gyventojų išrinktą merą dar turėtų patvirtinti paprasta balsų dauguma. Jei to nepadarytų, meras slaptu balsavimu būtų renkamas iš tarybos narių, pritarus ne mažiau kaip trims penktadaliams tarybos narių. Liberalų sąjūdis siūlo mišrią rinkimų sistemą, kad viena dalis savivaldybės būtų renkama tiesiogiai, o kita - pagal partijų sąrašus. Akivaizdu, kad savivaldos reforma - pribrendęs reikalas, kaip ir akivaizdu tai, jog apie tai buvo kalbėta daug, o nuveikta mažai. Jau per pirmąją kadenciją prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad sieks tiesioginių mero rinkimų. Tačiau Lietuvą apkrėtęs populizmo virusas, atrodo, ilgam palaidojo šią gražią idėją. Politines partijas tenkina susiklosčiusi padėtis, tad jos pasisako tik už kosmetinius savivaldos sistemos pokyčius.

R.Remeika sieks, kad valstybė kompensuotų realias mokytojų išlaidas

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika yra įsitikinęs, jog būtina kuo skubiau taisyti Švietimo įstatymą, kad ir taip nedidelį atlyginimą uždirbantys mokytojai, nebūtų verčiami už savo pinigus pirkti, normaliam mokymo procesui reikalingų priemonių.
“Vieša paslaptis, kad valstybė šiuo metu mokykloms skiria pinigų tik tiek, kiek reikia vadinamajam “mokinio krepšeliui” finansuoti. Kitoms išlaidoms – popieriui, tušinukams, sąvaržėlėms, kreidai, pinigų nebelieka. Ką jau bekalbėti apie atrodytų akivaizdų dalyką, jog mokytojui būtina paskambinti ir pasikalbėti su mokinių tėvais. Deja, iki šiol valstybė nenumato jokių kompensacijų už realias ir vis didėjančias mokytojų išlaidas”, - teigia parlamentaras R.Remeika. Atsižvelgdamas į egzistuojančią ydingą praktiką, kuomet mokytojai iš savo pinigų faktiškai finansuoja mokymo procesą, liberalcentristas įregistravo pasiūlymus, į šiuo metu Seimo svarstomą Švietimo įstatymą, pagal kuriuos minėtos mokytojų išlaidos yra pripažįstamos mokymo lėšomis ir yra atitinkamai kompensuojamos iš biudžeto.