| | |

Istorinį mitingą drabstė purvais

Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams. 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas “Tiesa”. Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją “Tiesa” spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį. “Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją”, – juokėsi V.Bogušis. Įdomu, kad “Tarybinė Klaipėda” iki mitingo ir beveik dvi savaites po jo tylėjo, lyg nieko nebuvo įvykę. 1987-ųjų rugsėjo 5-ąją sugriaudėjo “liaudies” balsas ir Klaipėdos laikraštyje. Štai labai būdinga ištrauka iš vieno pensininko laiško redakcijai. Būdinga todėl, kad žmogus smerkia reiškinį, apie kurį nieko nežino ir žinoti nenori. Jis tiesiog “jautė pareigą” triuškinti tarybų valdžios priešus. “Per televizorių pamačiau ir išgirdau, kad Vilniuje, Rygoje ir Taline įvyko kažkokie susirinkimai – kažkas nori prieškarinių laikų, kažkam nepatinka Tarybų valdžia. Kas tie kažkokie – nežinau ir žinoti nenoriu, bet dėl Tarybų valdžios turiu pasakyti štai ką – ji padarė mane tikru žmogumi, ji davė viską”.

Kodėl prezidentas V.Adamkus gina KGB rezervistus?
| |

Kodėl prezidentas V.Adamkus gina KGB rezervistus?

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Liustracijos komisiją bei LR ypatingąjį archyvą, prašydamas ištirti, ar prezidentas V.Adamkus ir jo aplinkoje dirbantys asmenys neturi sąsajų su KGB rezervu. V.Mazuronio neįtikino prezidento V.Adamkaus argumentai, kuriais jis rėmėsi, vetuodamas Liustracijos įstatymo pakeitimo įstatymą (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas). V.Adamkaus paaiškinimai apie procedūrinius pažeidimus, priimant įstatymą, vertintini kaip dirbtinas kliūčių ieškojimas, siekiant “numarinti” KGB rezervo karininkams pavojų keliantį įstatymą ir taip apsaugoti juos. Tiek prezidento, tiek kitų aukštų valdžios pareigūnų akivaizdus nenoras ginti valstybę nuo užsienio slaptųjų tarnybų įtakos, kelia pagrįstas prielaidas, kad prezidentas V.Adamkus negali laisvai veikti Lietuvos labui arba pats kartu su savo aplinka yra susijęs su KGB rezervu. “Vargu, ar galima laikyti atsitiktinumu tą faktą, kad tai jau antras V.Adamkaus veto, ginantis užsienio slaptųjų tarnybų agentus – anksčiau jis yra vetavęs liustracijos įstatymą dėl kadrinių KGB darbuotojų”, teigė frakcijos seniūnas V.Mazuronis.

| |

Seimo nario V. Mazuronio pranešimas: “Kodėl Prezidentas V. Adamkus gina KGB rezervistus?”

Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)” seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Liustracijos komisiją bei Lietuvos Respublikos ypatingąjį archyvą, prašydamas ištirti, ar Prezidentas Valdas Adamkus ir jo aplinkoje dirbantys asmenys neturi sąsajų su KGB rezervu. V. Mazuronio neįtikino Prezidento V. Adamkaus argumentai, kuriais jis rėmėsi, vetuodamas Liustracijos įstatymo pakeitimo įstatymą (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas). V. Adamkaus paaiškinimai apie procedūrinius pažeidimus, priimant įstatymą, vertintini kaip dirbtinas kliūčių ieškojimas, siekiant “numarinti” KGB rezervo karininkams pavojų keliantį įstatymą ir taip apsaugoti juos. Tiek prezidento, tiek kitų aukštų valdžios pareigūnų akivaizdus nenoras ginti valstybę nuo užsienio slaptųjų tarnybų įtakos, kelia pagrįstas prielaidas, kad Prezidentas V. Adamkus negali laisvai veikti Lietuvos labui arba pats kartu su savo aplinka yra susijęs su KGB rezervu. “Vargu, ar galima laikyti atsitiktinumu tą faktą, kad tai jau antrasis V. Adamkaus veto, ginantis užsienio slaptųjų tarnybų agentus – anksčiau jis yra vetavęs liustracijos įstatymą dėl kadrinių KGB darbuotojų”, – teigė frakcijos seniūnas V. Mazuronis.

A.Čaplikas: Lietuvoje liustracija baigėsi KGB pergale
| |

A.Čaplikas: Lietuvoje liustracija baigėsi KGB pergale

Seimo vicepirmininko Algio Čapliko įsitikinimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybės bei konservatorių lyderių inicijuotas įvairių lygių “karas” su KGB greičiausiai pasibaigs… KGB pergale. “Stebint į ką išvirsta urapatriototų sukurstytas ir nevykusiai įgyvendintas liustracijos procesas Lietuvoje, negaliu atsikratyti įspūdžio, kad garsiai KGB šmėklomis gąsdinantys konservatoriai ir faktiniu jų įrankiu tapęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš tiesų pralošė realią kovą su KGB. Ką rodo tokios kovos rezultatai: reali liustracija neįvykdyta, KGB bylos pralošiamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teismuose, Liustracijos komisija išsilakstė, Prezidentas yra priverstas su Seimu žaisti atgrasų ir sunkiai besuvokiamą įstatymų pakeitimų bei pataisų ping pongą, o Valstybės saugumo departamentas sudaužytas ir apšauktas kone kitos valstybės priedangos organizacija,”, – pastebi Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. Liberalcentristo nuomone, nuo pat pradžių liustraciją uzurpavę politiškai angažuoti nemokšos įstūmė į aklavietę ne tik patį liustracijos procesą, bet ir visą valstybę. Mat 1999 m. įsteigtai Liustracijos komisijai tebuvo suteiktas tik visuomeninis statusas t.y. manyta, jog su nieku gyvu išsiviešinti nenorinčiais sovietų agentais teismuose turi kovoti ne kvalifikuoti teisininkai, o be atlygio dirbantys entuziastai visuomenininkai.

| | |

LTV įžeidė disidentą

Lietuvos televizijos informacinėje laidoje „Panorama” buvo pranešta, jog buvęs disidentas Vytautas Bogušis nedalyvavo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo paminėjime, nors jis ten buvo. Pats politikas pasidžiaugė tik tuo, kad jo dar nepavadino „buržuazine atgyvena” ar „erke ant sveiko visuomenės kūno”. Paaiškėjus klaidai vietoj to, jog būtų viešai atsiprašyta artimiausioje LTV informacinėje laidoje, buvo pasitenkinta tik pakoregavus reportažą – buvo išimtas sakinys, kur teigiama, jog V. Bogušio nebuvo minėjime prie A. Mickevičiaus paminklo. Tačiau nebuvo pasakyta, kad jis ten dalyvavo. “Deja, Lietuvoje, o ypač informacinėje erdvėje minint tam tikras datas ir reiškinius nedaug kas pasikeitė. Kaip ir prieš 20 m. tebeegzistuoja tie kas žino “vienintelę teisingą tiesą” bei tie kas niekaip netelpa į tinkamą “formatą”, – taip Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis įvertino vakarykštį LTV “Panoramos” siužetą apie tądien vykusius minėjimus skirtus 20-osioms pirmojo nesankcionuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo metinėms paminėti.

| | |

Revoliucionieriui profesionalui revoliucijų gana

1979 metais, būdamas BAM statybose, kariuomenėje, pasirašiau Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktą. Šiaip mane KGB kas mėnesį profilaktiškai kviesdavosi “praplauti” smegenų – tai darydavo toks nepiktybinis kapitonas. Ir staiga sulėkė šeši ar septyni pulkininkai ir pradėjo tardyti po dvylika valandų. Aiškino, kad kažko turiu atsižadėti, rašyti kažkokius pareiškimus, bet iki galo vis tiek nesupratau, ko jie iš manęs norėjo. Vertė pasižadėti, jog daugiau nebekovosiu prieš tarybų valdžią, net atostogų siūlėsi išleisti, jei Lietuvoje nesusitikinėsiu su ekstremistais Terlecku ir Sasnausku. Tas košmaras truko apie mėnesį. Kai jau leido grįžti į būrį, sužinojau, kodėl čia buvo toks baisus sujudimas. Mat turėjau tokį pusiau slaptą radijo imtuvą, kuriuo pasiklausydavome “Amerikos balso”. Tada ir išgirdau apie garsųjį Baltijos piliečių memorandumą, kuriame reikalaujama išvesti okupacinę kariuomenę, paskelbti Molotovo ir Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus. Skaitė pasirašiusiųjų pavardes: pasirašė ir V.Bogušis. Viskas iš karto tapo labai labai aišku. Mano parašų būdavo ir po kitais pareiškimais, tačiau baisiausia reakcija kilo dėl pastarojo. Bičiuliai Lietuvoje žinojo, kad esu “kirvis”, matau tik juodą ir baltą spalvas, žinojo, kad nieko neatsižadėsiu. Vis dėlto tas epizodas mano gyvenime tikrai buvo pats sunkiausias.

|

Lietuvos politikoje įsigali šantažas

VSD skandalo įsiūbuotas Lietuvos valdžios laivelis toliau siūbuoja, nepaisant to, kad šio laivelio kapitonai šiaip taip rado kursą, kuriuo, jų manymu, jie sėkmingai išplauks į ramesnius ir malonesnius vandenis. Šio siūbavimo priežastis yra ta, kad mažesnės politinės-finansinės grupuotės bijo būti nuskriaustos, nes didesnės politinės-finansinės grupuotės siekia painių kompromisų būdu pasiekti taiką. Kitas svarbus dalykas – aplink VSD skandalą esanti atmosfera. Mafijinio serialo aktoriai (politikai) jaučia žiūrovų susidomėjimą gana viešu reginiu. Eilinis žiūrovas galbūt nesitiki jam naudingo serialo pabaigos, bet jam įdomus ir labai piktinantis šio politinio karo procesas. Dar daugiau- šis serialas kelia revoliucines nuotaikas. Veikiant šiai aplinkybei politikai ne tik turi stengtis pasirodyti kaip galima gražiau ir skaidriau, bet kartu privalo veikti taip, kad visi jų veiksmai visuomenę veiktų raminančiai. Visi valdžioje tą supranta, ko pasekmėje šantažas tampa veiksmingas kovos įrankis. Netrukus atsirado norinčių tuo pasinaudoti, tuo labiau kai toną davė prezidentūra. Du metus laikinai einantis LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Č. Jokūbauskas užsimanė ir toliau eiti šias pareigas, todėl „labai susijaudino” ir pasijautė „nestabilus”. Stebėdami A. Pociaus augančią materialinę gerovę ir Vyriausybės silpnumą, K. Prunskienės partijos rėmėjai prisidengdami noru padėti ūkininkams užsimanė pusvelčiui supirkti visas valstybines žemes.

|

V. Adamkus: Lietuvą ištiko valstybės tapatybės krizė

Bendrų tikslų, socialinės partnerystės, tikėjimo valstybe ir pasitikėjimo bendrapiliečiais stoka, pilietinis ir politinis susvetimėjimas privedė Lietuvą prie valstybės tapatybės krizės, sakė Prezidentas, ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą. Jame šalies vadovas itin daug dėmesio skyrė dvasiniam Lietuvos klimatui. Prezidentas taip pat akcentavo, kad ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos nepajudėjo į priekį nei per žingsnį. Anot V. Adamkaus, 2006-ieji tapo mūsų demokratinės sistemos išmėginimo metais. „Šiandien juos apžvelgdami dar kartą įsitikiname – demokratija neįmanoma be tokių paprastų, tačiau pamatinių dalykų, kaip tikėjimas idealais ir vertybėmis, pasitikėjimas bendrapiliečiais ir valstybės institucijomis, bendros pastangos kurti mūsų valstybę. Kai viešojoje erdvėje nelieka vietos vertybėms, idėjoms ir jų sklaidai, įsigali visų nepasitikėjimas visais”, – sakė Prezidentas. Prezidento teigimu, dėl politinių ambicijų, kovos dėl valdžios, neprofesionalumo, intrigų, korupcijos ar populizmo nesugebėta išjudinti nė vienos reikšmingos mūsų šalies vidaus ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos, o būtent reformos, V. Adamkaus įsitikinimu, leistų sulaikyti bent kiek reikšmingesnę emigruojančių piliečių dalį ir pritraukti naujų užsienio investicijų.

| | |

A. Kubilius: Džiaugiamės rinkimų rezultatais

Džiaugiamės rinkimų rezultatais. Po ganėtinai ilgo laiko smagu jaustis rinkimų nugalėtojais. Nuoširdžiai dėkojame rinkėjams, partijos nariams, rinkimų štabams – tai visų mūsų triūso bendras rezultatas. Dėkojame ir žiniasklaidai, ypač tai, kuri tikėjosi kitokių rinkimų rezultatų. Esminis šių rinkimų rezultatas – pralaimėjo populizmas ir nesąžiningi merai. Tik kai kur laimėjo administraciniai mero resursai. Iš tiesų, pats svarbiausias šių rinkimų rezultatas tai, kad, lyginant su ankstesniais rinkimais, pralaimėjo populizmas ir tai yra labiausiai charakteringas ne tik pas mus, bet ir kaimyninėse Baltijos valstybėse pastaruoju metu vykstančių rinkimų bruožas. Noriu priminti, kad 2004 metų Seimo rinkimuose Darbo partija ir Liberalai demokratai kartu surinko 470 000 balsų. 2007 m. savivaldos rinkimuose abi partijos surinko tik 200 000 balsų. Atidžiau pasižiūrėjus į rinkimų skaičius reikia pastebėti, kad R.Pakso liberaldemokratai šiuose rinkimuose per Lietuvą surinko praktiškai tiek pat balsų, kiek ir per Seimo rinkimus 2004 metais. Vilniuje jie perėmė Darbo partijos elektoratą, kuris 2004 m. Darbo partiją Vilniuje buvo padaręs rinkimų laimėtoja. Kalbant apie Vilnių reikia atsiminti, kad Vilniuje gyvena tik 52 proc. lietuvių. Lyginant atskiras apylinkes labai nesunku pastebėti, kad Vilniuje už R.Pakso partiją daugiausia balsuota tose apylinkėse, kuriose tradiciškai gyvena daug nelietuvių.

| | |

Per sėkmingus savivaldos rinkimus LiCS dar padidino simpatikų gretas

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), nepaisant politologų ir sociologų pranašauto kracho bei tendencingos žiniasklaidos atkakliai pirštų kalbų apie “politinį užribį”, sėkmingai ir solidžiai pasirodė 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Rinkimų rezultatai parodė, kad pagal gautų tarybų narių mandatų skaičių LiCS yra 3-čia partija Lietuvoje, kuria pasitiki daugiau nei 120 tūkstančių balsavusių šalies piliečių. Lyginant su 2004 m. Seimo rinkimais LiCS sustiprino savo pozicijas, o simpatikų būrys padidėjo dar 10-čia tūkstančių. “Per šiuos rinkimus Liberalų ir centro sąjunga, rinkėjams, rėmėjams, sau pačiai įrodė, kad yra stipri, solidi, viena pirmaujančių šalies partijų. Nuoširdus ačiū visiems rinkėjams – jūsų balsai, o ne surežisuotos politologinės akcijos bei sociologinės apklausos parodė tikrąjį partijos pajėgumą”, – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjunga nugalėjo 10 savivaldybių: Kazlų Rudoje, Visagine, Elektrėnuose, Rietave, Palangoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Prienuose, Šilalėje, Trakuose. Dar 8 savivaldybėse LiCS buvo antra: Anykščiuose, Jurbarke, Plungėje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Švenčionyse, Tauragėje, Birštone. Liberalų ir centro sąjunga taip pat turi puikias galimybes dar keliolikoje savivaldybių dalyvauti valdančiųjų koalicijų formavime. “Iškelti strateginiai tikslai bei planai – įvykdyti”, – įsitikinęs LiCS rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis.