Įsibėgėjant savivaldos rinkimų batalijoms politologai bei aktyvesni visuomenės veikėjai garsiau kalba apie tai, kad savivalda Lietuvoje yra nustumta į šalį. Pasak politologų ir apžvalgininkų, centrinė šalies valdžia nepasitiki gyventojais, todėl savivalda mūsų šalyje silpna, neturi realios galios ir retai kada atstovauja tikriesiems žmonių interesams. Politinėms partijoms, išsukusioms į savivaldos rinkimų tiesiąją ir jau pradėjusioms keliones po provinciją su raginimais balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, gali skaudžiai kirsti politologo Alvydo Lukošaičio siūlymas leisti piliečiams savivaldos rinkimuose dalyvauti patiems. Politologas, remdamasis kitų šalių pavyzdžiais, siūlo leisti šalies gyventojams burtis į koalicinius rinkimų susivienijimus. Jiems, kaip ir politinėms partijoms, būtų suteikiamos lygios teisės dalyvauti rinkimuose. Piliečiai, susibūrę į rinkimines koalicijas, galėtų drąsiai eiti į savivaldos rinkimus, atstovauti savo kaimo ar bendruomenės interesams. Politologas A. Lukošaitis įsitikinęs, kad tokia idėja būtų patraukli lietuviams, vis aktyviau besiburiantiems į piliečių bendruomenes. Toks pavyzdys puikiai pademonstruotų, kad piliečiai gali ne tik konkuruoti su politinėmis partijomis, bet ir jas nugalėti“, – sakė A. Lukošaitis. Teikdamas šiuos siūlymus politologas tvirtino, kad kaimynų estų pavyzdys – užkrečiamas. 2005 metų Estijos savivaldos rinkimuose piliečių rinkimų sąrašai sudarė apie 20 procentų visų rinkimų sąrašų, pusė – visiškai nepartiniai.

Neišvengiamai artėja naujas, atsakingas rinkimų periodas – kitų metų vasarį Lietuva rinks Savivaldybių tarybas. Oficiali rinkimų agitacija netrukus irgi prasidės, tačiau jau ir dabar politikai aktyvesni: daugėja politinių siūlymų, oponentų kritikos, ryškesnis rūpestis rinkėjais, gausiau rodomasi žiniasklaidos renginiuose, dažniau susitinkama su žmonėmis, rengiamos akcijos. Atrodo, viso to reikia. Bet ar visada tai tikra ir nuoširdu? Gal tai tik bandymas pelnyti greitą dėmesį, o vėliau ir papildomus rinkėjų balsus? Ko laukia eilinis Lietuvos pilietis, kas rūpi ir skauda kiekvienam mūsų šalies žmogui, – naujajame „Žinių radijo“ politinių laidų cikle „Savivaldybių rinkimai 2007“. Aktualiais vidaus ir regioninės politikos klausimais diskutuos partijų vadovai ir atstovai, politikos apžvalgininkai, visuomenės veikėjai, svečiai iš visų šalies regionų. Tiesioginės diskusijos savivaldos rinkimams – „Žinių radijo“ laidose „Raktas“ (ved. Audrys Antanaitis), „Apskritas stalas“ (ved. Aurimas Perednis), „Dienos klausimas“ (ved. Lina Luneckienė, Agnė Skamarakaitė). Transliacijos – nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki pat Savivaldybių tarybų rinkimų 2007 m. vasarį.

Yra manančiųjų, kad visavertės savivaldos nebus, kol Lietuvoje neatsiras stiprių vietos bendruomenių, kol jos netaps reikšmingu savivaldos veiksniu. Žinoma, bendruomenių kūrimasis vyksta gana vangiai, tačiau juk negalima laukti dešimtmečių ir tiktai tada keisti atstovavimo vietiniams interesams mechanizmus. Diskusijos dėl merų tiesioginių rinkimų pakilo į konstitucinį lygmenį, yra žinovų, aiškinančių, kad tokie rinkimai prieštarautų dabartinės politinės santvarkos principams. Gal tai išties kelia problemų, tačiau kas turėtų kam tarnauti: piliečiai principams ar principai piliečiams? Sveiku protu, atrodo, suvokiama, kad tiesioginiai merų rinkimai kai kam apsunkintų įvairių korupcinių schemų įgyvendinimą ir Lietuvos politikos vaiduoklis „Abonentas“ būtų priverstas keisti gyvenimo būdą. Savivaldybių tarybų lygmeniu partijoms reikėtų keisti taktiką, kadangi netektų prasmės kai kurie koaliciniai žaidimai. Matyt, ne vien konstitucinės teisės problemos, bet permainų baimė verčia marinuoti realią savivaldos reformą. Tiesiogiai merų rinkimai buvo vienas iš dabartinės valdančiosios koalicijos pažadų. Ir prezidentas Valdas Adamkus ragina tiesiogiai rinkti merus bei seniūnus. Bet reikalai krypsta link to, kad per šiuos savivaldybių rinkimus tokių dalykų dar nesulauksime.

Artėjantys savivaldybių rinkimai kelia diskusijas dėl savivaldos ateities. Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo valdančiųjų projektas įgyvendinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Socialdemokratų vizijos esmė yra ta, kad meras būtų renkamas iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius. Tiesa, savivaldybės taryba gyventojų išrinktą merą dar turėtų patvirtinti paprasta balsų dauguma. Jei to nepadarytų, meras slaptu balsavimu būtų renkamas iš tarybos narių, pritarus ne mažiau kaip trims penktadaliams tarybos narių. Liberalų sąjūdis siūlo mišrią rinkimų sistemą, kad viena dalis savivaldybės būtų renkama tiesiogiai, o kita – pagal partijų sąrašus. Akivaizdu, kad savivaldos reforma – pribrendęs reikalas, kaip ir akivaizdu tai, jog apie tai buvo kalbėta daug, o nuveikta mažai. Jau per pirmąją kadenciją prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad sieks tiesioginių mero rinkimų. Tačiau Lietuvą apkrėtęs populizmo virusas, atrodo, ilgam palaidojo šią gražią idėją. Politines partijas tenkina susiklosčiusi padėtis, tad jos pasisako tik už kosmetinius savivaldos sistemos pokyčius.