Valstybė neturi spekuliuoti KGB bendradarbių prisipažinimais

Seimas nebeturėtų dar kartą keisti Liustracijos įstatymo, kad būtų dar vieneriems metams pratęstas buvusių sovietų KGB bendradarbių prisipažinimo terminas, mano Liberalų ir centro sąjungos valdyba. “Politikai vieną kartą ir visiems laikams turėtų liautis spekuliuoti KGB bendradarbių “savanoriškais” prisipažinimais. Lengvabūdiškai pamirštama, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas buvo priimtas prieš 7 metus. Todėl kas iš tiesų norėjo prisipažinti slapta bendradarbiavęs su sovietų spec. tarnybomis – tas tam turėjo pakankamai laiko. Juo labiau, kad prisipažinimo terminas, kartą jau buvo pratęstas.“ , - teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjungos valdybos nuomone, vėl valstybės vardu tariamai belstis į čekistų sąžinę, už “savanorišką” prisipažinimą, žadant anonimiškumą yra veidmainiška, jau vien dėlto, kad valstybė yra pradėjusi skelbti bei paviešinusi kelias dešimtys neprisipažinusių KGB bendradarbių pavardžių, o su kai kuriais iš jų, dėl to bylinėjamasi teismuose. Liberalcentristų manymu, politikai nebeturėtų dar kartą jaukti liustracijos proceso bei laužyti sistemos – pagal ją valstybė, savanoriškai ir per numatytą terminą prisipažinusiems KGB bendradarbiams, garantavo anonimiškumą, o to daryti nepanorusiems asmenims priminė apie jiems gresiantį išviešinimą.

V.Bogušis: Kodėl pilietiškumas prilyginamas nusikaltimui?

Nesveikas ažiotažas kilęs dėl to, kad vadinamajai Liustracijos komisijai, praeitą savaitę buvo perduota medžiaga iš buvusių KGB archyvų, rodo baimę ir pilietiškumo stoką, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Kažin kodėl kalbėdami apie šios medžiagos atsiradimą, niekas neakcentuoja, kad tai bene pirmas atvejis, kuomet valstybei yra sugrąžinami sovietų slaptųjų tarnybų archyvai, dingę per pirmuosius, problematiškuosius nepriklausomybės atkūrimo sunkmečius. Tai, kad dokumentai yra grąžinami dabartinei Liustracijos komisijos pirmininkei, visų pirma byloja apie atsirandantį pasitikėjimą šią institucija ir jos vadove”, - pastebi V.Bogušis. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, jog kai kurie politikai ir žiniasklaida, prikišdami D.Kuodytei atsisakymą nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį, sąmoningai ar nesąmoningai, emociškai nuteisia, sąžiningai įstatymų besilaikančią pareigūnę. “Saugoti archyvinę medžiagą pristačiusiųjų anonimiškumą yra ne D.Kuodytės užgaida, o prievolė, nes Liustracijos komisija yra priėmusį oficialų nutarimą, kuriame kreipiamasi į asmenis, kurie turi archyvinės – dokumentinės medžiagos iš buvusių SSRS KGB archyvų, prašant juos geranoriškai bendradarbiauti bei garantuojant medžiagą pateikusiųjų asmenų anonimiškumą. Apie kokį įstatymų laikymąsi ir pasitikėjimą valstybę būtų buvę galima kalbėti, jeigu komisijos pirmininkė būtų pasielgusi priešingai”, - klausia parlamentaras V.Bogušis.

V. Uspaskichas toliau diriguoja Darbo partijai

Lietuvos teisėsaugininkų ieškomas Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas iki šiol dalija nurodymus savo partiečiams. Prieš savaitę paskelbta Rusijoje besislapstančio Kėdainių verslininko paieška kol kas rezultatų nedavė. Šiomis dienomis Valstybės saugumo departamentas (VSD) visuomenę įspėjo apie galimus Lietuvos teisėsaugos ieškomo DP įkūrėjo V. Uspaskicho keršto išpuolius prieš Lietuvos valstybės institucijas bei jos vadovus. „Stebėdami šiandienos tendencijas, viešas diskusijas bei bandymus įvelti VSD ir Užsienio reikalų ministeriją į politikavimą, norėtume informuoti visuomenę apie naujai ruošiamas ir gerai finansuojamas juodąsias informacines atakas ir viešųjų ryšių akcijas kaip kerštą už valstybės institucijų vaidmenį, pateikiant kaltinimus vienam iš Lietuvos politikų, pasislėpusių Maskvoje“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame VSD pranešime. Pareiškusi įtarimus dėl DP apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie partijos finansus pateikimo, Generalinė prokuratūra galų gale nusprendė skelbti DP įkūrėjo ir buvusio pirmininko V. Uspaskicho tarptautinę paiešką. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis savaitraščiui „Panorama“ aiškino, kad kriminalinei policijai yra deleguota teisė pradėti paiešką ir atlikti formalias procedūras.

A.Čaplikas: dauguma Seimo narių, bijo žmonių valios

Dauguma Seimo narių ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai ir paprasčiausiai nepasitiki Lietuvos piliečių sąmoningumu, taip Seimo nenorą suteikti galimybę žmonės tiesiogiai išsirinkti merus, įvertino Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. “Dauguma į Seimą išrinktų partijų atstovai šiandien dar kartą parodė dėl ko žmonės nepasitiki partijomis. O taip yra todėl, kad skiriasi politikų pažadai ir darbai. Beveik visos partijos prieš rinkimus yra deklaravusios, kad sieks įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau kai reikia balsuoti už konkretų, tokią nuostatą įteisinantį įstatymą, elgiamasi priešingai. Tad belieka konstatuoti, kad daugelis politikų tiesiog bijo suteikti žmonėms galimybę tiesiogiai išsirinkti vietos bendruomenių lyderius”, - mano Algis Čaplikas.

Dviveidiški politikai prieš savivaldą

Daugelis politikų ir partijų ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai, įsitikinęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad viešumoje ne kartą įrodinėję, kad būtina imtis konkrečių žingsnių, kad būtų įstatymiškai įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, galiausiai Seimo nariai balsuoja taip, kad šis klausimas net neįtraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę. "Tokiais veiksmais daugelis šio Seimo parlamentarų ir toliau rodo visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms, lengva ranka užmiršdami savo pačių dalytus pažadus. Apmaudu, kad aiški ir suprantama tiesioginių merų rinkimų idėja pavirto dar viena politinių spekuliacijų ir intrigų vieta", - teigia Algis Čaplikas. Liberalcentristo manymu, politikų dviveidiškumas ir intrigos neleistinai vilkina savivaldos reformą. "Nepaisant dirbtinių kliūčių, nuosekliai pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už savivaldos teisių didinimą ir darysime viską, kad galų gale būtų realizuota idėja, suteikti galimybę vietos bendruomenėms tiesioginiai išsirinkti savo miestų vadovus", - teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos seniūnas Algis Čaplikas.

„Laisvo laikraščio" uždarymas – cenzūra

top-view-woman-typing-retro-typewriter-blank-paper_53876-94695

Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ tiražo konfiskavimas ir laikraščio redaktoriaus sulaikymas – ne kas kita, o cenzūra, – „Alfa.lt“ sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. „Iš tikrųjų A. Drižiaus leidinyje buvo kalbama apie valstybines paslaptis, o iš savaitraščio turėjo būti pašalintos tik jos. Tikrai netikiu, kad visas laikraštis – valstybinė paslaptis, – teigia D. Radzevičius. – Taigi ar reikėjo visą tiražą konfiskuoti ir cenzūruoti? Cenzūrai įvesti privalo būti labai rimtas teisinis argumentas. Tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikrai nėra pagrindas įvesti cenzūrą Lietuvoje“, – tvirtino LŽS vadovas. Ketvirtadienį VSD atliekant specialiąją operaciją dėl esą neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi 48 valandoms sulaikė bendrovės „Šilo bitė“ direktorių ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorių A. Drižių. Laikraščio redakcijoje iki vėlaus vakaro buvo atliekama krata, po jos VSD pareigūnai išvežė A. Drižių, redakcijoje buvusį kompiuterį bei šūsnį dokumentų. LŽS pirmininkas taip pat akcentavo, kad tai, jog buvo įvesta cenzūra, kurią VSD pavadino „specialiąja operacija“, buvo neeilinės priemonės, kurioms imtis buvo reikalinga labai rimta argumentacija. Pasak D. Radzevičiaus, savaitraščio redaktoriaus sulaikymo procese ne viskas buvo vykdyta taip, kaip tai turėtų būti padaryta demokratinėje visuomenėje.

Saugumiečiai smogė žiniasklaidai

Saugumiečiai smogė žiniasklaidai

Iš saugumiečių nutekėjusi slapta pažyma vakar sprogo kaip bomba. Ją turėjęs ir platinęs „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius buvo sulaikytas. Neoficialiomis žiniomis, dokumente surinkta medžiaga, kaip juodais pinigais iš užsienio buvo finansuojama tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji Sąjunga (NS), taip pat ekspremjero Algirdo Brazausko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, galbūt ir kiti politikai. Kad nutekėjusios informacijos nesužinotų paprasti Lietuvos žmonės, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai pirmiausia smogė leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriui Aurimui Drižiui – žurnalistas ir leidėjas vakar po pietų sulaikytas redakcijoje Vilniaus centre. Jis įtariamas neteisėtu disponavimu informacija, kuri yra valstybės paslaptis. A.Drižius buvo sulaikytas savo vadovaujamo „Laisvo laikraščio“ pasirodymo išvakarėse. Iš spaustuvės Klaipėdoje L.T. pavyko sužinoti, kad pirmame šio laikraščio puslapyje buvo publikacija, pavadinta „Slaptoje VSD byloje – pinigai A.Paulauskui ir AMB“. Po pietų „Laisvo laikraščio“ redakcijoje buvo atlikta krata – priešpiet A.Drižius dar kėlė telefono ragelį, vėliau niekas juo nebeatsiliepė. Krata „Laisvo laikraščio“ redakcijoje tęsėsi iki vėlaus vakaro – jos metu, anot VSD pareigūnų, buvo rasta slaptos informacijos. A.Drižius sulaikytas 48 valandoms.

LŽS: „Laisvo laikraščio“ platinimo sustabdymas – cenzūra

hardworking-focused-woman-trendy-glasses-concentrating-writing-essay-sitting-cozy-cafe-near-laptop-working-making-notes-carefully_197531-21320

VSD veiksmai tiriant galimą „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, teigia Lietuvos žurnalistų sąjunga. „Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypač kruopštaus ir drauge skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti“, – teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pranešime. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius cenzūra vadina laikraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo ir redaktoriaus A. Drižiaus sulaikymą. Anot D. Radzevičiaus, šis precedento neturintis įvykis turi būti rimtai ir viešai ištirtas. Neįrodžius redaktoriaus kaltės, D. Radzevičiaus nuomone, už tokius veiksmus atsakingi asmenys turi būti įvertinti griežčiausiomis sankcijomis. LŽS vadovas žada supažindinti su šiuo įvykiu Tarptautinę bei Europos žurnalistų federacijas. Pasak LŽS, tai, jog pradėjus ir vykdant tyrimą buvo sustabdytas „Laisvo laikraščio“ platinimas ir šį pentadienį nepasirodė skaitytojams eilinis jo numeris – iš esmės yra cenzūra.

Prokuroras pasirašė nutarimą paleisti Aurimą Drižių

Prokuroras pasirašė nutarimą paleisti Aurimą Drižių

Prokuroras paskelbė nutarimą neskirti jokios kardomosios priemonės "Laisvo laikraščio" redaktoriui Aurimui Drižiui ir paleisti jį. Savo sprendimą Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Saulius Dužinskas motyvavo šiomis priežastimis: veika, dėl kurios A. Drižius buvo sulaikytas (neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis), nėra laikoma sunkia, yra atlikti visi būtini ir neatidėliotini tyrimo veiksmai ir nėra pagrindo manyti, kad sulaikytasis bėgs, slėpsis, ar kitaip trukdys tyrimui. Generalinė prokuratūra primena, kad ikiteisminio tyrimo metu laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo, ir tik teismas sprendžia apie asmens kaltės buvimą ar jos nebuvimą.

V.Pociūno žūtimi naudojamasi norint nuversti VSD vadovybę

Kai “Atgimimas” paskelbė žinias apie Arvydo Pociaus ir Antano Valionio ryšius su sovietinėmis struktūromis, “Atgimimo” redakcija gavo pašto siuntą, kurioje – medžiaga apie Valstybės saugumo departamento vadovą Arvydą Pocių. Šalia archyvinių dokumentų, bylojančių apie A.Pociaus karjeros posūkius nuo prokuratūros iki KGB rezervo, buvo ir nežinomo autoriaus parengtas tekstas “Ko nežinojo KGB rezervo tyrimo komisija”. Trys gėdingos istorijos dalys apie tai, kaip A.Pocius tapo KGB rezervistu ir kodėl Seimo specialiai suburta komisija ir pats Seimas išgelbėjo A.Pociaus ir A.Valionio karjerą. Po to prasidėjo redakcijos žurnalistų susitikimai su buvusiu VSD pareigūnu (iš departamento pasitraukusiu po dabar taip dažnai minimos reorganizacijos), kurių metu buvo paprašyta faktais ir pagrįsti „kompromato“ teiginius. Tačiau buvęs pareigūnas leidosi tik į beletristiką apie tai, kad A. Pocius ir jo naujieji pavaduotojai įkūnija blogį. Kadangi „kompromato“ platintojai atsisakė kalbėti viešai ir įrodyti savo teiginius faktais, tai jų rašliava gulė į stalčių. Tačiau jei norite susipažinti su šia anonimine rašliava, ją rasite šią savaitę pasirodžiusio vieno žurnalo puslapiuose - redaktoriai patingėjo pakeisti ne tik minties eigą, bet ir daugelį sakinių. Ja papildomas šio žurnalo tyrimas apie V.Pociūną.

Reikalauju, kad atsistatydintų Valstybės saugumo departamento vadovas A. Pocius ir būtų paleistas žurnalistas A. Drižius

Reikalauju

Reikalauju atsistatydinti VSD generalinį direktorių KGB rezervistą A. Pocių ir paleisti suimtą žurnalistą Aurimą Drižių. Vakar VSD pareigūnai sulaikė "Laisvo laikraščio" redaktorių Aurimą Drižių bei konfiskavo visą paskutinio leidinio tiražą dėl jame neva paskleistos slaptos valstybinės informacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, valstybės paslaptį privalo saugoti ir prisiimti atsakomybę tas, kam ji patikėta, o ne ją gavęs žurnalistas. Šiuo atveju – VSD. Prezidento R. Pakso apkaltos metu visos VSD slaptos pažymos ir pokalbiai buvo viešinami, tačiau saugumas nesiėmė jokių sankcijų. Todėl šį VSD išpuolį vertinu kaip politinio susidorojimo su paskutine likusia nepriklausoma žiniasklaida veiksmą, kuriuo siekiama įbauginti ir kitų leidinių redaktorius bei žurnalistus. Taip yra šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, kurioje užtikrinama teisė laisvai reikšti savo nuomonę bei draudžiama cenzūra. Skandalų krečiama VSD eilinį kartą įrodė, jog jie dažniausiai sugeba vykdyti tik svetimų valstybių politinius užsakymus, persekioti žurnalistus bei politikus. Svetimų žvalgybų buvę bei esami agentai bei su jais susiję asmenys nepriklausomos Lietuvos saugume tvarkosi kaip savo valstybėje: vykdo savarankišką kadrų politiką, neįtikusius pareigūnus šalina iš darbo ar siunčia į abejotinos svarbos "komandiruotes", dangsto juos globojančius politikus bei jų rėmėjus – svetimų valstybių agentus, nuslepia nuo visuomenės svarbią informaciją, susijusią su šalies saugumu.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas: VSD veiksmai precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje

A.Zuokas: Kodėl Seimo nariams "griūva dangus"?

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas sako, kad Valstybės saugumo departamento veiksmai, sulaikant "Laisvo laikraščio" redaktorių ir bandant konfiskuoti laikraščio tiražą yra precedento neturintis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Įstatymai numato, kaip reikalauti žiniasklaidos atsakomybės, tačiau įstatymai taip pat užtikrina visuomenės teisę žinoti, kas vyksta valstybėje ir valdžios viršūnėse. "Laisvas laikraštis" jau ne kartą galėjo būti patrauktas atsakomybėn už tikrovės neatitinkančių bei asmens garbę ir orumą žeminančių faktų skelbimą, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl vakarykščiai VSD pareigūnų veiksmai visuomenei gali kelti pagrįstus įtarimus, kad siekiama nuslėpti informaciją, siejamą su konkrečiais aukštas valstybines pareigas einančiais asmenimis. "Pareigūnai turi teisę ir privalo padaryti viską, kad valstybės paslaptimi laikoma informacija netaptų vieša, kol nėra pakeistas tokios informacijos teisinis statusas. Tačiau akivaizdu, kad VSD viduje yra pareigūnų, kurie valstybės paslaptimi laikoma informacija perduoda teisės su ja dirbti neturintiems asmenims" – tvirtina A. Zuokas. Todėl VSD turėtų visuomenei skubiai ir aiškiai atsakyti, kas atsakingas, kad tariamai ar tikrai valstybės paslaptimi esanti informacija nėra tinkamai apsaugota.