Savivaldybių rinkimai

Džiaugiamės rinkimų rezultatais. Po ganėtinai ilgo laiko smagu jaustis rinkimų nugalėtojais. Nuoširdžiai dėkojame rinkėjams, partijos nariams, rinkimų štabams – tai visų mūsų triūso bendras rezultatas. Dėkojame ir žiniasklaidai, ypač tai, kuri tikėjosi kitokių rinkimų rezultatų. Esminis šių rinkimų rezultatas – pralaimėjo populizmas ir nesąžiningi merai. Tik kai kur laimėjo administraciniai mero resursai. Iš tiesų, pats svarbiausias šių rinkimų rezultatas tai, kad, lyginant su ankstesniais rinkimais, pralaimėjo populizmas ir tai yra labiausiai charakteringas ne tik pas mus, bet ir kaimyninėse Baltijos valstybėse pastaruoju metu vykstančių rinkimų bruožas. Noriu priminti, kad 2004 metų Seimo rinkimuose Darbo partija ir Liberalai demokratai kartu surinko 470 000 balsų. 2007 m. savivaldos rinkimuose abi partijos surinko tik 200 000 balsų. Atidžiau pasižiūrėjus į rinkimų skaičius reikia pastebėti, kad R.Pakso liberaldemokratai šiuose rinkimuose per Lietuvą surinko praktiškai tiek pat balsų, kiek ir per Seimo rinkimus 2004 metais. Vilniuje jie perėmė Darbo partijos elektoratą, kuris 2004 m. Darbo partiją Vilniuje buvo padaręs rinkimų laimėtoja. Kalbant apie Vilnių reikia atsiminti, kad Vilniuje gyvena tik 52 proc. lietuvių. Lyginant atskiras apylinkes labai nesunku pastebėti, kad Vilniuje už R.Pakso partiją daugiausia balsuota tose apylinkėse, kuriose tradiciškai gyvena daug nelietuvių.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), nepaisant politologų ir sociologų pranašauto kracho bei tendencingos žiniasklaidos atkakliai pirštų kalbų apie “politinį užribį”, sėkmingai ir solidžiai pasirodė 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. Rinkimų rezultatai parodė, kad pagal gautų tarybų narių mandatų skaičių LiCS yra 3-čia partija Lietuvoje, kuria pasitiki daugiau nei 120 tūkstančių balsavusių šalies piliečių. Lyginant su 2004 m. Seimo rinkimais LiCS sustiprino savo pozicijas, o simpatikų būrys padidėjo dar 10-čia tūkstančių. “Per šiuos rinkimus Liberalų ir centro sąjunga, rinkėjams, rėmėjams, sau pačiai įrodė, kad yra stipri, solidi, viena pirmaujančių šalies partijų. Nuoširdus ačiū visiems rinkėjams – jūsų balsai, o ne surežisuotos politologinės akcijos bei sociologinės apklausos parodė tikrąjį partijos pajėgumą”, – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjunga nugalėjo 10 savivaldybių: Kazlų Rudoje, Visagine, Elektrėnuose, Rietave, Palangoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Prienuose, Šilalėje, Trakuose. Dar 8 savivaldybėse LiCS buvo antra: Anykščiuose, Jurbarke, Plungėje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Švenčionyse, Tauragėje, Birštone. Liberalų ir centro sąjunga taip pat turi puikias galimybes dar keliolikoje savivaldybių dalyvauti valdančiųjų koalicijų formavime. “Iškelti strateginiai tikslai bei planai – įvykdyti”, – įsitikinęs LiCS rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis.

Liberalų ir centro sąjunga yra partija, vienijanti aiškias vertybes turinčius Lietuvos piliečius. Liberalizmo vertybių pagrindas – laisvė, demokratija, užtikrintos ir ginamos žmogaus teisės, lygybė prieš įstatymą, rinkos ekonomika, apsaugota nuosavybė, gyvenamosios aplinkos saugumas, išlaisvinta žmogaus iniciatyva, racionalūs ir pasverti sprendimai. Šiandien Lietuvoje, kaip niekada, reikia tvirtų įsitikinimų, sąžiningumo, doros ir pagarbos. Savivaldybių tarybų rinkimai vyksta nelengvu visuomenės vertybių perkainojimo laikotarpiu. Nepaisant ūkio pažangos, visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis ir politinėmis partijomis yra sumenkęs. Tai reikalauja iš politikų ryžtingų veiksmų pateikiant aiškią ir atpažįstamą savo vertybių skalę bei konkrečių veiksmų planą. Liberalų ir centro sąjunga, jos nariai, tiek išrinkti į valdžios institucijas, tiek dirbantys viešajame, privačiajame ar nevyriausybiniame sektoriuose, savo aktyvia pilietine pozicija ir kūrybinga kasdiene veikla ženkliai prisideda stiprinant Lietuvos, jos regionų konkurencingumą, gerinant žmonių gyvenimą. Ypač ženklus Liberalų ir centro sąjungos indėlis stiprinant Lietuvos vietos savivaldą, rodant Lietuvos žmonėms reikšmingą pavyzdį, kaip galima ir tiesiog būtina ryžtingai veikti, siekiant realių į gyventojų poreikius orientuotų rezultatų, akivaizdžiai gerinant bendruomenių gyvenamosios aplinkos kokybę, didinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinant savojo miesto ar krašto patriotizmą, puoselėjant vietos papročius ir tradicijas, stiprinant žmonių pasitikėjimą savo galiomis, tvirtinant bendruomeniškumą. Ypač didelė atsakomybė tenka lyderiams, asmenims, kuriais bendruomenės pasitiki, mato jų darbuose ir savo sėkmės laidą. Liberalų ir centro sąjungos gretose tokių lyderių turime daug. Liberalų ir centro sąjungą atstovaujantys merai ir merų pavaduotojai, savivaldybių tarybų nariai veiksmingai atstovavo ir atstovauja savo bendruomenėms, kviesdami ir toliau kartu žengti savivaldos plėtros, gero administravimo, viešųjų paslaugų teikimo nuolatinio gerinimo, vietos ekonomikos pažangos keliu. Kaip moderni ir pažangi partija, Liberalų ir centro sąjunga jautriai reaguoja į kintančius gyventojų poreikius diegdama naujosios viešosios vadybos priemones, savo veiksmus ir elgesį pirmiausiai grindžianti pagarba žmogui, jo teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Taip mes realiai įgyvendiname savo ilgalaikį programinį siekį kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems.

Šių metų sausio 11 d. Vilniuje vykusioje Liberalų ir centro sąjungos spaudos konferencijoje, LiCS centrinio rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis bei LiCS atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis pareiškė, jog partija penktadienį iškilmingu renginiu “Siemens” arenoje viešai deklaruoja dalyvavimą savivaldybių tarybų rinkimuose. Pasak atsakingojo sekretorius K. Rimšelio, partija iškelia kandidatus į visų 60 – ties savivaldybių tarybas – viso virš 1760 kandidatų. LiCS tikisi, kad naujoje savivaldybių tarybų kadencijoje jos atstovai merais bus išrinkti 15 – je savivaldybių, taip pat daug kur tikimasi dalyvauti valdančiosiose daugumose. “Beveik 5000 narių turinti Liberalų ir centro sąjunga yra tradicinė savivaldybių partija, darbais įrodžiusi savo vertę, per būsimus vasario 25 d. rinkimus planuoja gerokai išplėsti turimas pozicijas savivaldybių tarybose. Besibaigiančioje kadencijoje LiCS atstovai vadovauja 12 – ai savivaldybių, tarp jų – didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms. Daugelyje savivaldybių tarybų liberalcentristai įeina į valdančiąsias koalicijas”, – sakė Žilvinas Šilgalis. Pasak centrinio rinkimų štabo vadovo, į kandidatų sąrašus pirmaisiais įrašyti dabar dirbantys savivaldybių merai bei žinomi vietos lyderiai, taip pat į sąrašus įtraukti vietos bendruomenėms gerai pažįstami žmones, kurie yra pelnę gyventojų pasitikėjimą.

Įsibėgėjant savivaldos rinkimų batalijoms politologai bei aktyvesni visuomenės veikėjai garsiau kalba apie tai, kad savivalda Lietuvoje yra nustumta į šalį. Pasak politologų ir apžvalgininkų, centrinė šalies valdžia nepasitiki gyventojais, todėl savivalda mūsų šalyje silpna, neturi realios galios ir retai kada atstovauja tikriesiems žmonių interesams. Politinėms partijoms, išsukusioms į savivaldos rinkimų tiesiąją ir jau pradėjusioms keliones po provinciją su raginimais balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, gali skaudžiai kirsti politologo Alvydo Lukošaičio siūlymas leisti piliečiams savivaldos rinkimuose dalyvauti patiems. Politologas, remdamasis kitų šalių pavyzdžiais, siūlo leisti šalies gyventojams burtis į koalicinius rinkimų susivienijimus. Jiems, kaip ir politinėms partijoms, būtų suteikiamos lygios teisės dalyvauti rinkimuose. Piliečiai, susibūrę į rinkimines koalicijas, galėtų drąsiai eiti į savivaldos rinkimus, atstovauti savo kaimo ar bendruomenės interesams. Politologas A. Lukošaitis įsitikinęs, kad tokia idėja būtų patraukli lietuviams, vis aktyviau besiburiantiems į piliečių bendruomenes. Toks pavyzdys puikiai pademonstruotų, kad piliečiai gali ne tik konkuruoti su politinėmis partijomis, bet ir jas nugalėti“, – sakė A. Lukošaitis. Teikdamas šiuos siūlymus politologas tvirtino, kad kaimynų estų pavyzdys – užkrečiamas. 2005 metų Estijos savivaldos rinkimuose piliečių rinkimų sąrašai sudarė apie 20 procentų visų rinkimų sąrašų, pusė – visiškai nepartiniai.

Neišvengiamai artėja naujas, atsakingas rinkimų periodas – kitų metų vasarį Lietuva rinks Savivaldybių tarybas. Oficiali rinkimų agitacija netrukus irgi prasidės, tačiau jau ir dabar politikai aktyvesni: daugėja politinių siūlymų, oponentų kritikos, ryškesnis rūpestis rinkėjais, gausiau rodomasi žiniasklaidos renginiuose, dažniau susitinkama su žmonėmis, rengiamos akcijos. Atrodo, viso to reikia. Bet ar visada tai tikra ir nuoširdu? Gal tai tik bandymas pelnyti greitą dėmesį, o vėliau ir papildomus rinkėjų balsus? Ko laukia eilinis Lietuvos pilietis, kas rūpi ir skauda kiekvienam mūsų šalies žmogui, – naujajame „Žinių radijo“ politinių laidų cikle „Savivaldybių rinkimai 2007“. Aktualiais vidaus ir regioninės politikos klausimais diskutuos partijų vadovai ir atstovai, politikos apžvalgininkai, visuomenės veikėjai, svečiai iš visų šalies regionų. Tiesioginės diskusijos savivaldos rinkimams – „Žinių radijo“ laidose „Raktas“ (ved. Audrys Antanaitis), „Apskritas stalas“ (ved. Aurimas Perednis), „Dienos klausimas“ (ved. Lina Luneckienė, Agnė Skamarakaitė). Transliacijos – nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki pat Savivaldybių tarybų rinkimų 2007 m. vasarį.

Yra manančiųjų, kad visavertės savivaldos nebus, kol Lietuvoje neatsiras stiprių vietos bendruomenių, kol jos netaps reikšmingu savivaldos veiksniu. Žinoma, bendruomenių kūrimasis vyksta gana vangiai, tačiau juk negalima laukti dešimtmečių ir tiktai tada keisti atstovavimo vietiniams interesams mechanizmus. Diskusijos dėl merų tiesioginių rinkimų pakilo į konstitucinį lygmenį, yra žinovų, aiškinančių, kad tokie rinkimai prieštarautų dabartinės politinės santvarkos principams. Gal tai išties kelia problemų, tačiau kas turėtų kam tarnauti: piliečiai principams ar principai piliečiams? Sveiku protu, atrodo, suvokiama, kad tiesioginiai merų rinkimai kai kam apsunkintų įvairių korupcinių schemų įgyvendinimą ir Lietuvos politikos vaiduoklis „Abonentas“ būtų priverstas keisti gyvenimo būdą. Savivaldybių tarybų lygmeniu partijoms reikėtų keisti taktiką, kadangi netektų prasmės kai kurie koaliciniai žaidimai. Matyt, ne vien konstitucinės teisės problemos, bet permainų baimė verčia marinuoti realią savivaldos reformą. Tiesiogiai merų rinkimai buvo vienas iš dabartinės valdančiosios koalicijos pažadų. Ir prezidentas Valdas Adamkus ragina tiesiogiai rinkti merus bei seniūnus. Bet reikalai krypsta link to, kad per šiuos savivaldybių rinkimus tokių dalykų dar nesulauksime.

Artėjantys savivaldybių rinkimai kelia diskusijas dėl savivaldos ateities. Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo valdančiųjų projektas įgyvendinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Socialdemokratų vizijos esmė yra ta, kad meras būtų renkamas iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius. Tiesa, savivaldybės taryba gyventojų išrinktą merą dar turėtų patvirtinti paprasta balsų dauguma. Jei to nepadarytų, meras slaptu balsavimu būtų renkamas iš tarybos narių, pritarus ne mažiau kaip trims penktadaliams tarybos narių. Liberalų sąjūdis siūlo mišrią rinkimų sistemą, kad viena dalis savivaldybės būtų renkama tiesiogiai, o kita – pagal partijų sąrašus. Akivaizdu, kad savivaldos reforma – pribrendęs reikalas, kaip ir akivaizdu tai, jog apie tai buvo kalbėta daug, o nuveikta mažai. Jau per pirmąją kadenciją prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad sieks tiesioginių mero rinkimų. Tačiau Lietuvą apkrėtęs populizmo virusas, atrodo, ilgam palaidojo šią gražią idėją. Politines partijas tenkina susiklosčiusi padėtis, tad jos pasisako tik už kosmetinius savivaldos sistemos pokyčius.