Vilniaus meru politikas dirbo 2000-2007 metais, tačiau jo politinę karjerą lydėjo ne vienas skandalas.

Apie ketinimus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose A.Zuokas pranešė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Buvęs sostinės meras sako rinkimuose dalyvausiantis su 60 nepartinių komanda, kurie užsiregistravę į rinkimus ketina susijungti į koaliciją. Tai esą „ne žvaigždės”, o savo sričių profesionalai.

A.Zuokas pavasarį pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir įkūrė visuomeninį judėjimą TAIP (Tėvynės atgimimas ir perspektyva). Praėjusių metų pabaigoje jis atsisakė Seimo nario mandato.

Šiuo metu tarp A.Zuoko bendražygių – sostinės tarybos narys Kęstutis Nėnius, Lietuvos politikų kalinių ir tremtinių bendrijos Vilniaus tarybos pirmininkas Gediminas Daubaras, ekonomistas Valdas Klimantavičius, Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda, režisierius ir verslininkas Evaldas Kubilius, kultūros veikėja Daina Urbanavičienė, dailininkė Jūratė Stauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Jurgis Vanagas, daugelio jaunimo iniciatyvų autorius Miroslavas Monkevičius.

Vėliau, anot jo, sąrašas gali plėstis. Politikas sakė kol kas negalintis atsakyti, ar į sąrašą nebus įrašytas parlamentaras Žilvinas Šigalis. A.Zuoko žmonos parlamentarės Agnės Zuokienės, jo teigimu, sąraše nebus.

Politikas teigia norintis “traukti Vilnių iš duobės”, pesimizmo ir “kūrybinės pauzės”, kurioje miestas esą atsidūrė. Tai, anot A.Zuoko, rodo miestą slegiančios skolos, išaugęs nedarbas, menkai apšviestos gatvės, šilumos kainos.

Veiklos įvertinimas

Pagarsėjo abejotinais verslo sandėriais ir ryšiais su įmonių grupe „Rubikon Group“. Dėl Zuoko veiklos jo vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga neteko populiarumo, iš jos pasitraukė dalis politikų, kurie sukūrė Lietuvos liberalų sąjūdį.

Skandalai

A. Zuokas byloje dėl 2003 metais pavasarį vykusių Vilniaus mero rinkimų buvo kaltintas daręs neteisėtą poveikį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui, kuris žiniasklaidoje buvo pramintas „vaiduokliu“, Vidmantui Drėmai. 2005 metais A. Zuokui oponavusio televizijos kanalo LNK, kuris priklauso A. Mockaus vadovaujamam koncernui „MG Baltic“, žurnalistai viešumoje pradėjo eskaluoti versiją, kad įmonių grupės „Rubicon group“ „juodojoje buhalterijoje“ minimas „abonentas“ ir A. Zuokas gali būti vienas ir tas pats asmuo. Jam, kaip matėsi iš Generalinės prokuratūros, paimtų įmonių grupės kompiuterinių laikmenų esą buvo mokėtos išmokos. Toje pačioje laikmenoje, anot žiniasklaidos, buvo įrašai, ir su kitomis kuoduotėmis, kurios buvo siejamos su kitais tradicių partijų lyderiais.

2005 m. gruodžio 1 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimus faktus apie korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje, baigė darbą ir paskelbė išvadas. Jose daroma prielaida, kad Vilniaus miesto meras A. Zuokas ir „juodojoje buhalterijoje“ bei telefoniniuose pokalbiuose minimas „abonentas“ gali būti vienas ir tas pats asmuo, glaudžiais ryšiais susijęs su „Rubicon group“. Savo ruožtu A. Zuokas, sužinojęs apie komisijos išvadas, sakė, kad „kerštaujanti komisijos dauguma negalėjo priimti nei teisingų, nei moralių išvadų“. Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovavo tuometinė Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė, tuo metu įvardinta Viktoro Uspaskich dešiniąja ranka.

A. Zuokas apkaltino šmeižtu Kęstutį Masiulį, kaltinime teigė, kad Masiulis sugalvojo „abonento“ pravardę, kuri žiniasklaidoje imta tapatinti su Zuoku. 2006 birželio 30 d. Vilniaus 1-asis apylinkės teismas, nagrinėjęs Zuoko skundą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, tokiu būdu atmetęs Zuoko kaltinimus[1].

2008 m. kovo 20 d. A. Zuokas pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Jam skirta 13 tūkst. litų bauda. Tokios pačios bausmės skirtos ir bendrininkavusiems verslininkams[2].

  • Skandalas dėl Jurgio Mačiūno darbų kolekcijos, kurią A. Zuoko vadovaujama sostinės taryba nusprendė įsigyti iš Jono Meko už 5 milijonus JAV dolerių.
  • Skandalas dėl romų taboro Vilniuje, kai buvo griaunami romų statiniai, o dabar už tai kaip kompensacijas romams turi sumokėti mokesčių mokėtojai.
  • Skandalas dėl Gugenheimo muziejaus – dar vienos A. Zuoko idėja, kuri valstybei turėjo kainuoti iki 300 milijonų litų ir buvo vadinama „labiausiai laukiama projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė” (VEKS) dalimi”.
  • Skandalas dėl VEKS, kur šmėžuoja A. Zuoko, kuris, būdamas meru, globojo projektą, pavardė.

Vyriausiosios tarnybinės etikos sergėtojai domėjosi Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko kelionės į Varšuvą aplinkybėmis – kai kurios jų kelė įtarimų, ar sostinės vadovas negalėjo patekti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

A. Zuoko pabėgimas į Varšuvą

2004 metų birželio 22 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams pradėjus atlikti dokumentų poėmius didžiausių politinių partijų būstinėse, iš Vilniaus į Varšuvą išvyko sostinės meras, Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas.

Taip pasielgęs jis teigė neva sužinojęs, kad birželio 23–iąją prieš Vilniaus miesto tarybos posėdį jį ketina sulaikyti STT pareigūnai.

Pasak dienraščio “Lietuvos žinios”, A.Zuokas iš Lietuvos išvyko kartu su Vilniaus savivaldybės Bendrajame skyriuje dirbančiu vairuotoju Arvydu Žarskumi. Jo vairuojamas limuzino klasės automobilis “BMW 740” į Lenkiją įvažiavo per Lazdijų pasienio kontrolės postą.

Šį automobilį savivaldybė nuomavo iš privačios bendrovės, kurios dalis priklauso ir A.Zuokui

Pasak A. Zuoko, savivaldybė mokėdavo simbolinį vieno lito nuomos mokestį ir už kurą.

Dienraščio teigimu, A.Zuoko išvyka į Lenkiją su jo bendrovės perkamu, savivaldybės kurą deginančiu automobiliu pasirodė keista ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovui Algirdui Meškauskui.

Views All Time
Views All Time
2551
Views Today
Views Today
1
0 0