Politika

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant (2)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Kiek Kazimiera Prunskienė jums sumokėjo?“ – paklausė pasipiktinęs, tiesiog pykčiu verdantis moteriškas balsas ir numetė telefono ragelį. „Turbūt viena iš tų megztųjų berečių“, - pagalvojau, nes su Vytauto Landsbergio šalininkais – tas pats, kas ir su televizoriumi ginčytis, – jokios prasmės. Nes nors tu jam sakysi, kad popierius, kurį laikai rankoje, yra baltas, jis vis vien tavęs negirdės ir lyg iš anksto įrašytas ir tik dabar paleistas įrašas, užsispyrusiai kartos: „Juodas, juodas, juodas“. Taip ir čia: nors teismo medžiaga akivaizdžiai rodo šį Kazimieros Prunskienės „pasižadėjimą“ esant falsifikatu, tačiau jei jau Vytautas Landsbergis sako, jog tai – originalas, tai ir Kazimiera Prunskienė – tiesiog „Šatrija“, ir jokia teismo medžiaga bei jokių liudytojų parodymai šiuo klausimu nesudaro jokios esmės. Vienintelis skirtumas dabar tik yra tas: kai anksčiau „Karštas komentaras“ ką nors „prieš konservatorius“ parašydavo, Vytautas Landsbergis rėkdavo, jog tai – „Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka“. O dabar dėl straipsnių, „juodinančių“ juos, kalti ... tiesiog pinigai. Ir jokios mintys, kad paprasčiausiai galima norėti imti ir išsiaiškinti istorinę tiesą – kas čia buvo padaryta su tuo „Šatrijos“ pasižadėjimu, kur ir kaip, - konservatorių pasąmonės pasiekti jokiu būdu negali – nes šita „televizijos programa“ transliuoja tik būtent taip ir ne kitaip.

„Frontininkai“ paminės „išsisklaidžiusias Nepriklausomybės iliuzijas“

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kovo 11 d., 9.15 val. nuo Arkikatedros aikštės Seimo link pajudės maždaug šimto tamsiai raudonomis vėliavomis su Gedimino stulpų ir Geležinio vilko simboliais nešinų „frontininkų“ kolona. Kaip teigia akcijos organizatorius „Fronto“ partijos prezidiumo narys Audrius Butkevičius, „frontininkai“ prie Seimo paminės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Prisiminsime prieš devyniolika metų gyvavusią ir galingu varikliu mums visiems buvusią laisvės euforiją bei šiandien jau išsisklaidžiusias iliuzijas turėti tikrai Nepriklausomą valstybę, - sakė jis. Jo teigimu, dabartinė valdžia neatstovauja tautai taip, kaip tai buvo Nepriklausomybės atstatymo išvakarėse. „Valdžia nutolo nuo tautos ir net veikia prieš tautą, - sakė jis, - todėl taikus pilietinis nepaklusnumas šiuo metu yra vienintelis būdas priversti valdžią atsitokėti.“ A.Butkevičius įsitikinęs, kad leidimo eisenai nereikia. Konstitucinis teismas dar 2000 m. sausio 7 d. išaiškino, kad įstatymais yra nustatyta ne leidiminė, o pareikštinė Konstitucinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka. „Teisę į susirinkimus garantuoja Konstitucija, - sakė jis, - todėl tais atvejais, kai nėra pažeidžiamos kitų piliečių teisės, niekas neturi drausti Lietuvos žmonėms laisvai susirinkti.“ Be to, jo teigimu, prie Seimo Lietuvos žmonės susiburs minėti šventinės Kovo 11 dienos. „Argi tai galima drausti? - retoriškai klausė A.Butkevičius.

Dalia Grybauskaitė: „Taip!“. Ar įmanoma ją įveikti?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate. Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma? Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys. Iš dalies Grybauskaitės situacija yra sudėtinga, nes visi kiti kandidatai ją sutartinai laikys blogybe. Kodėl? Nes būti panašiu ir kalbėti taip pat būtų savižudiška – rasti „geresnį“ tautos atstovą gali tikėtis tik ortodoksai konservatoriai. O „prastesnis“ kandidatas ar kandidatas, kalbantis palankiai apie Grybauskaitę tik didintų jos galimybes laimėti pirmajame ture, t.y. didintų galimybę neįgyvendinti savo tikslo – patekti į antrąjį. Visa tai reikštų, jog daugelis Grybauskaitės oponentų turėtų sudaryti įvairiaspalvį balsų „prieš“ chorą ir atskirose srityse kritikuoti Grybauskaitės silpnąsias vietas (apie tokias – žemiau). Ar jie visi kartu gali pasiekti tikslą ir neleisti favoritei laimėti pirmuoju turu?

D.Grybauskaitė: "Nesu lesbietė"

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pretendentė į šalies vadovus Dalia Grybauskaitė vakar atsakė į daliai lietuvių ramiai gyventi neduodantį klausimą. Eurokomisarė pareiškė nesanti lesbietė. "Jei klausiate, ar aš lesbietė, ne, nesu", – vakar surengtoje delfi.lt konferencijoje sakė D.Grybauskaitė. Taip ji atsakė į internautės Raselės klausimą, ar tiesa, kad eurokomisarė yra netradicinės seksualinės orientacijos, draugauja su kita moterimi. Paklausta, kodėl šalia jos nėra gyvenimo draugo ir ar dėl to nejaučianti tuštumos, eurokomisarė atsakė: "Taip susiklostė gyvenimas, tuštumos nėra, gyvenimas labai užpildytas įvairiais darbais." Vėliau vz.lt konferencijoje dalyvavusi D.Grybauskaitė teigė nepritarianti, kad būtų įteisintos pačios lyties žmonių santuokos. Paklausta, ar neketina įsivaikinti, ji atsakė neatmetanti jokių asmeninės ateities galimybių. Šį sekmadienį 53 metų sukaktį švęsianti politikė tikino esanti labai užimta, tačiau laisvu nuo darbo metu mėgstanti keliauti, skaityti ir sportuoti. Per spaudos konferenciją neišvengta ir klausimų apie eurokomisarės praeitį. Vienas internautas domėjosi, ar sparčiai karjerą tarybiniais laikais dariusiai D.Grybauskaitei neteko bendradarbiauti su slaptąja sovietų tarnyba KGB. "Neturėjau jokių ryšių su KGB. Tarybiniais laikais karjeros sparčiai nedariau. KGB buvau neįdomus egzempliorius, nes studijuodama Leningrado universitete vakariniame skyriuje dirbau eiline darbininke kailių fabrike, kuriame teko dirbti sunkų fizinį darbą stumdant karučius", – sakė D.Grybauskaitė.

Dalia Grybauskaitė pradeda ir...

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne. Visi, kas aiškina, jog ji lesbietė ir kagebistė turi dvi išeitis: įrodyti arba pritilti. Tai ji padarė vos pasiskelbusi, kad sieks šalies vadovės pareigų. Tvirti ir nedviprasmiški atsakymai į pletkų pavidalų skleidžiamus teiginius (net jei jie daug kam panašūs į tiesą) – neabejotinai jos naudai. D. Grybauskaitei dar teks atsakyti į ne tokius paprastus klausimus. Vien tik asmeninio žavesio ir kietos damos įvaizdžio tam nepakaks. Kitas svarbus klausimas – kas bus D. Grybauskaitės komanda? Žiūrint į kadenciją baigiantį Valdą Adamkų, prisimenant Rolandą Paksą, įsitikiname – tai labai svarbu. Ligi šiol aplink prezidentą, nors jam ir nebuvo uždrausta rinktis, klostydavosi praktika, dėka kurios jis likdavo vienišas ir tik dalinai politiškai veiksnus. Ministerijų ir departamentų deleguoti valdininkai, kurie puikiai žinojo, kad turės grįžti į siuntusią biurokratinę mašiną, ten daryti karjerą ir laukti pensijos. Patarti turėdavo „kaip reikia“ deleguotojams.

Nuo ko slepiamos „valstybės paslaptys“?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tiesa, anksčiau D. Grybauskaitės tinklalapyje tokių įrašų nebuvo, tad jiems atsiradus tapo aišku, kad eurokomisarė jau galutinai pasiryžo kandidatuoti – rinkimų kampanijoje vis tiek tai būtų tapę vieša. O štai kodėl ankstesnės D. Grybauskaitės biografijos buvo skelbiamos pagražinta forma – 1983 m. Leningrado universitete įgijo ekonomikos specialybę, 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų daktarės laipsnį – tegul jau aiškinasi pati kandidatė. Mano neoficialiomis žiniomis, D. Grybauskaitė, kandidatuodama į eurokomisares Europos Parlamente prisipažino, jog buvo TSKP narė, bet nutylėjo, kad dar ir dėstė Aukštojoje partinėje ir ne bet ką – o politinę ekonomiją. (Neseniai vienas pažįstamas, patriotas, D. Grybauskaitės gerbėjas, energingai mane įtikinėjo, kad ekonomika sovietmečiu visgi buvo nekaltas mokslas. Tačiau kai prisimenu K. Markso ir F. Enegelso „Kapitalą“ ir klaidžiojančią po Europą jų „manifesto“ šmėklą, prisimenu ir tai, kad politinė ekonomika buvo socializmo diktatūros pamatas. Todėl taip ir vadinosi – politinė ekonomija. Kaip ten sakė V. I. Leninas: ekonominėsantvarka yra pagrindas, ant kurio iškyla politinis antstatas.) Deja, turiu nuvilti ir siūliusiuosius plačiau su D. Grybauskaitės biografija susipažinti archyvuose. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia susipažinti su asmens duomenimis net piliečių įgaliotiems atstovams - Seimo nariams.

Sausio 16-tos įvykiai Lietuvoje- antroji demokratijos kregždė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Mūsų visuomenė pati sukuria partizanus Kolumbijoje, fanatikus Irake, teroristus Afganistane, ekstremistus Irane", - Europos Parlamente Briuselyje kalbėjo Kolumbijos politikė Ingrid Betancourt. 2002 metais pagrobta Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ir išbuvusi partizanų nelaisvėje 6,5 metų, ši aktyvi kovotoja su korupcija nesišaukia keršto, priešingai, stebina jos suvokimas, kad tie eiliniai partizanai taip pat yra aukos: jauni žmonės, skurdo ir korumpuotos valdžios nustumti prie išgyvenimo ribos, tampa įrankiais piktadarių, narkotikų verslo ir mafijos ryklių rankose. "Tai jauni valstiečiai, gyvenantys atokiuose regionuose, kurie televizijos ir satelitų dėka yra labai gerai informuoti, kas vyksta pasaulyje. Kaip ir mūsų vaikai, jie svajoja apie i-podą ar DVD grotuvą. Tačiau jų menkai apmokamas darbas leidžia įsigyti tik būtiniausių reikmenų...Jie nebūtų atsidūrę tokioje padėtyje, jei mūsų visuomenė nebūtų atsisakiusi tikrųjų vertybių ir nebūtų valdoma troškimo turėti kuo daugiau."- teigia politikė. Derėtų į šiuos ponios Ingrid Betancourt žodžius įsiklausyti visiems mūsų valdžios vyrams, o ypač trims svarbiausiems Lietuvos pareigūnams- Valdui Adamkui, Andriui Kubiliui ir Arūnui Valinskui. Stebėjausi jų įnirtingu noru surasti "riaušių" kaltininkus sausio 16 dienos mitingo dalyvių tarpe. Šie vyrai pamiršo, jog savo skubotai kepamais ir sveiku protu nepaaiškinamais įstatymais jie patys supureno ir paruošė puikiausią dirvą žmonių pykčiui ir agresijai.

Atėjo laikas padėti valdžiai susivokti, kad valstybė – tai tautos organizacija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Regis, blaiviau mąstantys šalies piliečiai, galų gale, pradeda suvokti, kokia iš tiesų pragaištinga Lietuvai Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdoma, taip vadinama, „antikrizinė programa”, ne mažinanti, bet, faktiškai, ženkliai gilinanti krizę mūsų valstybėje. Ragindama susiveržti diržus, apkraudama mokesčiais paprastus ir socialiai pažeidžiamus šalies gyventojus, smulkųjį ir vidutinį verslą, proteguodama saujelės įtakingų oligarchų - monopolistų milžiniškus viršpelnius krizės akivaizdoje bei užtikrindama sotų gyvenimą politiniam „elitui” Seime, Vyriausybėje, privilegijuotame valstybės valdymo aparate, naujoji valdžia šiukščiai pažeidžia Konstituciją, tapatindama save su valstybe, visiškai nepaiso visuomenės interesų ir tuo būdu verčia pilietiškai aktyvesnius žmones vienytis galingai protesto bangai, nukreiptai prieš tokią skurdinimo politiką, prieš valdžią, sėdinčią oligarchų kišenėje. Net nelaukdama Konstitucinio Teismo sprendimo ir tęsdama neskaidraus oligarchinio sandėrio „Leo LT” įteisinimo bei įsigalėjimo politiką, pritardama nepagrįstam elektros energijos kainų didinimui, naujoji - senoji valdžia lieka ištikima vis tam pačiam sustabarėjusiam „2K” (Kubiliaus - Kirkilo) politinės sistemos modeliui, atkakliai ginančiam saujelės lobstančių monopolistų interesus visų Lietuvos žmonių sąskaita. Interviu „Laisvam laikraščiu” teisininkas Kęstutis ČILINSKAS nurodo, kodėl oligarchų įtakojama oficiali valdžia visiškai nepaiso visuomenės interesų.

Mitingas: neramumams buvo pasirengta

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vidurdienį Vilniuje, prie Seimo, į protesto mitingą susirinkę maždaug 7 tūkst. protestuotojų ketino įsiveržti į parlamentą, tačiau juos atrėmė specialiosios pajėgos. Praėjus keletui valandų po mitingo prie Seimo rūmų jau ramu. Policija dėl neramumų sulaikė 82 asmenis. Per neramumus sužeista 15 asmenų, vienas iš jų - sunkiai. Policijos vadovai sakė neabejojantys, kad neramumai buvo gerai organizuoti, nes jų dalyviai turėjo "molotovo koktelių", peilių, akmenų. Naktį prie Seimo budės sustiprintos policijos pajėgos. Seime penktadienio vakarą surengtas susitikimas, kuriame padėtį po mitingo aptaria Premjeras Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Valstybės saugumo departamento direktorius Povilas Malakauskas, vidaus reikalų viceministru Algimantas Vakarinas ir Policijos departamento Generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Pareigūnų išvaikyti keli šimtai protestuotojų - daugiausia agresyviai nusiteikę jaunuoliai - jau buvo kartą po mitingo pabaigos grįžę prie Seimo. Skydais ginkluoti specialiųjų pajėgų pareigūnai juos pasitiko ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, o riaušininkai jiems atsako akmenų kruša. Pranešama, kad per policijos ir mitinguotojų susirėmimus sužeista 13 žmonių.

Į Seimo langus – šūvis, miniai – ašarinės dujos

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniuje protestuojanti tūkstantinė žmonių minia buvo apsupusi Seimą, langus daužė sniego gniūžtėmis, kiaušiniais ir akmenimis bei skanduodama „Vagys, lauk“ mėgino veržtis į parlamentą. Iš minios paleistas šūvis išdaužė Seimo antrųjų rūmų langą. Protestuotojus policija bandė raminti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Per riaušes 86 asmenys suimti, maždaug dvidešimčiai prireikė medikų pagalbos, nukentėjo ir 4 pareigūnai. Vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad kol kas situacija Vilniuje yra stabili, viešąją tvarką mieste prižiūri sustiprintos policijos pajėgos. Anot VPK, policijos pareigūnai yra pasirengę atremti naujus riaušininkų veiksmus. Vilniaus apskrities policijos pajėgos yra mobilizuotos, pasitelktos pajėgos iš kitų apskričių policijos įstaigų, todėl žadama operatyviai reaguoti į bet kokius neramumus. Naujausiomis žiniomis (apie 19.30 val.), vakare vėl prie Seimo besibūriavę jaunuoliai išsiskirstė, tačiau prie Seimo rūmų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai tebebudi. Pareigūnai apjuosę visą Nepriklausomybės aikštę, riboja pėsčiųjų priėjimą prie Seimo pastato, arčiau praleidžiami tik žiniasklaidos atstovai. „Balsas.lt“ žinomis, kol kas draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalimi nuo Lukiškių iki Nepriklausomybės aikštės bei Goštauto gatve palei Neries upę prie Seimo rūmų. Seimo riaušininkai buvo išvaikyti, nors pavienės grupelės dar ilgai neapleido vietos. Dalis atstumtų riaušininkų siautėjo Gedimino prospekte ir Žvėryno mikrorajone.

Organizuotas mitingas virto Seimo šturmu

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Profesinių sąjungų kvietimas į prie Seimo rengiamą protesto akciją neliko be atsako. Daugybė valdžios veiksmais ir situacija šalyje nusivylusių žmonių susirinko prie Seimo rūmų ir tvirtino esą pasiruošę bet kam. Prieš mitingą aplink Seimą ėmė važinėti propagandiniai automobiliai, o galimoms riaušėms iš anksto ruošėsi sutelktos milžiniškos policijos pajėgos (apie 20 autobusiukų ir suėmimams perengti automobiliai). Į aikštę plūstantys žmonės buvo pakilios nuotaikos, grojo muzika ir visai nebuvo panašu, kad gali pasikartoti kaimyninės Latvijos įvykiai. Tačiau dar gerokai prieš dvylika prie Seimo jau būriavosi keli tūkstančiai mitinguotojų. Nemaža dalis jų – jauni žmonės, buvo ir slepiančių veidus. Paklausti, ar nebijo neramumų, beveik visi tvirtino esantys pasirengę viskam. Susirinkusi minia ėmė reikalauti Seimo narių pasirodyti ir vadino juos vagimis. Visur buvo girdėti skanduotės, o vėliau kilo ir susistumdymų. Į protestą susirinkę nacionalistai provokavo kol kas dar gana taikiai atrodžiusius mitinguotojus, o minioje buvęs M.Murza ragino ginti socialinį teisingumą ir solidarizuotis. Tačiau nors jis teigė negalintis nieko pasakyti apie galimus neramumus, pats tikino nieko neorganizuojantis. Provokacijos tęsėsi, o į lauką išėjusio A.Zuoko jį apsupusi minia neleido praeiti ir netgi apmėtė liberalcentristą kiaušiniais. Tuo tarpu įtampa ir toliau augo, o minia reikalavo pasirodyti Seimo Pirmininką A.Valinską.

A. Kubiliaus Vyriausybės Kalėdinė "dovana" Lietuvai - diržas ant paprastų jos žmonių kaklo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Panaikinta neapmokestinamų pajamų dalis daugiau kaip 1050 litų uždirbantiems asmenimis, dešimtadaliu didesni naftos produktų ir alkoholio akcizai, nubraukti vaiko pinigai daugiau kaip 3150 litų uždirbančiai dviejų suaugusių, turinčių vieną vaiką, šeimai, mokestis už lengvuosius automobilius juridiniams asmenims, beveik šeštadaliu brangesnės keleivių pervežimo paslaugos, spaudos leidiniai ir bilietai į muziejus ir koncertus - tai tik dalis iš Kalėdinio A. Kubiliaus Vyriausybės "dovanų" rinkinio Lietuvos žmonėms. "Vertinant Seimui pateiktus įstatymų projektus, pagal kuriuos bus įgyvendinama taip vadinamos permainų koalicijos vadinamoji antikrizinė programa, galima be jokio krislo abejonės konstatuoti, kad, kaip mes anksčiau jau nuogąstavome, jie yra mažiausias pajamas šiandien gaunančių ir rytoj gausiančių žmonių apiplėšimo planas", - sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas. Partijos lyderio teigimu, valdančiųjų partijų planų nuošalėje paliko prekybos ir energetikos monopolininkai. Jų atžvilgiu Vyriausybė neketina imtis jokių drastiškų žingsnių. "Jeigu šiandien iš energetiką valdančių "Leo" savininkų būtų pareikalauta sumokėti tikrąją vertę už pusvelčiui pasiimtas elektros perdavimo įmones, tai jokia mokesčių našta nekristų ant Lietuvos žmonių galvų" , - tvirtino partijos Tvarka ir teisingumas vadovas, Prezidentas R. Paksas.