Naudingi patarimai

Pasiekti telefono failams su kompiuteriu dažniausiai naudojama „Nokia PC Suite" programa, tačiau ji ne visada po ranka. Tokiu atveju vertėtų nepamiršti, jog duomenis iš talpiosios atmintinės arba atminties kortelės galima perkelti ir be šios programos pagalbos – pakaks vien tik „USB" kabelio, telefono ir duomenų perdavimo rėžimo. Telefoną prijungus prie kompiuterio, pasirodo dialogo langas, kuriame reikia pasirinkti prisijungimo būdą. Norint pasiekti atminties kortelėje ar talpiojoje atmintinėje saugomus duomenis reikia pasirinkti „Duomenų perdavimo" rėžimą. Po akimirkos pasirodo pranešimas, jog, pasirinkus šį rėžimą, neveiks telefono ryšis ir duomenų perdavimo metu nebus galima kalbėti telefonu. Spustelėjus taip, po keleto sekundžių kompiuteris telefoną atpažins, kaip standartinę „USB" atmintinę. Vartotojas galės pasiekti visus talpiojoje atmintinėje arba atminties kortelėje saugomus failus, tačiau telefono atmintis nebus pasiekiama. Atlikus norimas operacijas, telefoną reikia tinkamai atjungti, kadangi netinkamai atjungus telefoną, gali būti pažeisti jame saugomi failai. Telefoną atjungti reikia lygiai taip pat, kaip ir „USB" atmintinę – kompiuterio ekrane, užduočių juostos dešiniajame kampe yra aktyvių programų piktogramos ir saugaus aparatūros šalinimo komanda.
Jei prijungus mobilųjį telefoną nepasirodo dialogo langas su prisijungimo rėžimų pasirinkimu, greičiausiai nustatytas nuolatinis prisijungimo būdas.

Kompiuteris – ne televizorius ir ne mikrobangė. Spustelėjus įjungimo mygtuką, tenka ilgai palaukti akimirkos, kai galėsime juo naudotis. Laimei, „dėžės“ įsikrovimą galime pagreitinti net kelis kartus. „Aš“ parodysiu, kaip tai padaryti. Pradžioje viskas buvo taip šaunu. Kompiuteris įsijungdavo vos per kelioliką sekundžių. Tačiau praėjo pusmetis ir jis pasidarė tikras lėtapėdis. Nieko nestebina „dėžė“, kuri kraunasi 2–3 minutes; pasitaiko atvejų, kai kompiuteris pradeda mūsų klausyti tik praėjus penkioms minutėms. Už teks jau tinginiauti, priverskime savo „dėžę“ prisiminti senus gerus laikus. „Aš“ papasakosiu, kaip pagreitinti kompiuterio startą.
Kodėl lėtėja kompiuteris? Kartu su „Windows“ operacine sistema įrenginyje įsijungia daugybė programų. Vienas jų įdiegia kompiuterių gamintojos, kitas – mes patys.Toli gražu, ne visos programos yra mums reikalingos. Laikui bėgant, jų skaičius „dėžėje“ auga, o kartu su juo ilgėja ir įsikrovimo laikas.

Telefonai mūsų tėvų ir senelių laikais priklausė stacionarios namų įrangos kategorijai ir iš esmės nebuvo dažniau keičiami nei šaldytuvai, skalbyklės ar unitazai. T.y. jie būdavo keičiami tik tuomet, kai net pleistru apvyniotas ragelis nebepadėdavo susišnekėti su giminėmis Rokiškyje. Netgi prireikus naujo modelio, keblumų nekildavo. Tamsiai žalią telefoną pakeisdavo geltonas, o šiam sugedus, atsirasdavo salotų spalvos. Iki 30-ies metų mačiau tik tris (kurie, beje, net neveikiantys būdavo rūsyje laikomi „detalėms“), taigi paskaičiavau, kad vieno pakakdavo dviems socialistinio lenktyniavimo penkmečiams. Vėliau gi prasidėjo nesąmonės. Mobilieji telefonai, nepaisant to, kad kainavo keliasdešimt kartų brangiau už laidinius buvo sukonstruoti spartinti progresą: gesdavo po pusmečio ar metų, o jei nesugesdavo tai būdavo konfiskuojami grėsmingos išvaizdos budulių kurį nors tamsų žiemos vakarą prie turgaus arba pametami iš striukės kišenės, grįžtant besipinančiomis kojomis iš vakarėlio. Bandymai sugedusius klijuoti pleistru ar lituoti nebepadėjo, nes mobilieji buvo gudriau sukonstruoti. Kad mes nesijaustumėme labai nuskriausti, ryšio operatoriai pradėjo teikti psichologinę pagalbą pokalbio planų pavidalu. „Šis telefonas už 500 litų?!? Koks debilas jį pirks?“ staiga pasikeitė į „Litukas už telefoną ir keturi tūkstantėliai už pokalbius bei žinutes? Kur pasirašyti?“. Jei ne „litinukai“ mūsų šalis nebūtų aplenkusi viso pasaulio pagal abonentų vienai dūšiai kiekį.