Mokslai

Ekskursijų metu išvažinėjom beveik visą salą. Turėjom galimybė susipažinti su Sicilijos kultūra ir geologija, ne tik iš knygų ir paveikslėlių, bet gyvai, matydami savo akimis.
Geologinė sąranga čia labai sudėtinga, net vietiniai geologai dažnai nesutaria vienu ar kitu klausimu. Visur gali matyti orogenezės padarinius, nedarniai slūgsančias uolienas, daugybė tektoninių lūžių, sueižėjusius mezozojinių ir kainozojinių nuosėdinių uolienų blokus. Tai puiki šalis žmonėms besidomintiems neotektonika, karstiniais procesais, kurie ypač išplitė salos viduryje. Labai detaliai Sicilijoje nagrinėjama stratigrafija, paleogeografija. Puikiai atliekami litologiniai, paleontologiniai tyrimai, kurie sudomintų bet kurį ir mūsų kraštų Kainozojaus specialistą. Tiesa gaila, bet paleozojinis pamatas nėra prieinamas, jis slūgso giliai, tačiau plačiai taikomi saloje geofiziniai tyrimai rodo jį esant sudarytą iš magminių ir metamorfinių uolienų. Sicilijoje jis sudaro kristalinį pamatą ir išeina į paviršių tik šiaurės Vakarinėje Sicilijos dalyje.

Lietuvos geologijos tarnyba, siekdama skatinti racionalų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimą, parengė visoms apskritims naudingųjų iškasenų sąvadus - skaitmeninės informacijos rinkinius (apžvalgas). Sąvadams sudaryti buvo panaudota Geologijos fonde esama naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo medžiaga, Naudingųjų iškasenų išteklių balansas ir Žemės gelmių išteklių registro duomenys. Juose pateikiamas kiekvienos apskrities ištirtos naudingosios iškasenos, jų naudojimo reguliavimo įstatyminė bazė. Sąvadų prieduose pateikti trumpi duomenys apie telkinius. Telkiniai pažymėti 1:200 000 mastelio žemėlapiuose. Apskričių, savivaldybių specialistai, visuomenė ras sąvaduose informaciją apie juos dominančioje teritorijoje ištirtas naudingąsias iškasenas.

Pajūrio regiono išskirtinė svarba Lietuvos Respublikos ekonomikai, ekologijai ir rekreacijai akivaizdi. Tai sudėtingas ir ekologiškai jautrus regionas, jame išvystyta gana intensyvi ūkinė veikla – rajonų teritorijose susijusi su žemės ūkiu, Klaipėdoje, dalinai Šilutėje – su pramone, Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Baltijos jūros pakrantėje – vystoma žvejyba, upių ir jūrų transportu, Kuršių nerijoje ir Palangoje – būdingu rekreacinės infrastruktūros vystymu. Vykdant racionalią gamtonaudos politiką, įvairių lygių teritorijų planavimą, reikia įvertinti geologinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenamajai aplinkai ir atvirkščiai – ūkinės veiklos poveikį. Tai neįmanoma atlikti be išsamios bazinės geologinės informacijos, visų pirma, – be geologinių žemėlapių. Per kelias dešimtis Lietuvos geologijos tarnybos veiklos metų atlikto kompleksinio geologinio kartografavimo 1:200 000 masteliu darbų metu sudaryti žemėlapiai jau nebetenkino dabarties reikalavimų.

2001 m. rugsėjo 4 d. 19:40 val. (Grinvičo laiku) Salako seisminė stotis užfiksavo 1.4 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, kurio epicentras nutolęs nuo stoties per 20 km., 5 - 10 km gylyje. Tikslesnės drebėjimo vietos nustatyti neįmanoma, nes įvykis buvo silpnas. Jo neužfiksavo nei viena iš kitų trijų seisminių stočių. 1.4 balų drebėjimas apytiksliai gali būti prilygintas 20 kg trotilo užtaisui. Tai pirmas, taikant seisminio monitoringo sistemą, užfiksuotas žemės drebėjimas Lietuvos teritorijoje. Kitų šalių agentūros, atliekančios seisminius stebėjimus, registruoja tik galingesnius Lietuvos karjeruose vykdomus sprogdinimus. Seisminiai stebėjimai Lietuvoje pradėti 1972.

O ir ko čia stebėtis? Lietuvoje smegduobių užregistruota daugiau nei 8500, o jos išsibarsčiusios didesnio nei 700 km2 ploto juostoje, besitęsiančioje nuo Latvijos pasienyje esančio Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų miestelio Panevėžio rajone. Pagal smegduobių kiekį viename kvadratiniame kilometre labiausiai sukarstėjęs yra Biržų rajonas. Čia viename kvadratiniame kilometre smegduobių priskaičiuojama nuo 20 iki 80. Kai kur (pvz. Karajimiškyje šalia Biržų, Ripeikiuose) viename kvadratiniame kilometre jų yra per 200 ir jos užima 30 ir daugiau procentų žemės paviršiaus. Pasvalyje ir jo apylinkėse smegduobių yra mažiau. Nors tarp Pasvalio pietvakarinio pakraščio ir Mūšos bei prie pietrytinio miesto pakraščio yra plotų, kuriuose viename kvadratiniame metre irgi priskaičiuojama nuo 20 iki 80 smegduobių. Pats miestas yra mažo sukarstėjimo teritorijoje, kurio viename kvadratiniame kilometre smegduobių yra mažiau 20.

Nekenksmingas radioaktyvių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų saugojimas yra išskirtinis šiandienos ir artimiausios ateities uždavinys. Yra būtina surasti priimtinus sprendimus užtikrinant saugų šių atliekų tvarkymą. Galutinis radioaktyvių atliekų saugojimas (laidojimas) yra neišvengiamas bet kurioje jų tvarkymo koncepcijoje. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai veikiant atominės energijos reaktoriams, ėmė kauptis vis didesni radioaktyvių atliekų kiekiai, visame pasaulyje pradėtos kurti įvairios jų tvarkymo valstybinės programos. Šiuo metu pastaroji problema yra aktuali ir Lietuvoje. Jos sprendimas yra ilgalaikis, trunkantis keletą dešimtmečių, ir didelių lėšų reikalaujantis uždavinys.

Programoje numatyta detaliai ištirti uosto žemės ir akvatorijos geologinę ir hidrogeologinę sandarą, ir jos ypatumus, kurie yra svarbūs uosto plėtrai, hidrotechnikos statinių projektavimui ir statybai bei uosto eksploatacinės saugos užtikrinimui. Klaipėdos uosto akvatorijos ir krantinių teritorijos geologinė sandara labai sudėtinga. Gilinant akvatoriją gali būti pasiekti spūdiniai vandeningi sluoksniai ir prasidėti sufozija – smulkių grunto dalelių išnešimas, smegduobių formavimasis, povandeninių šlaitų deformacijos, gruntų nusėdimai ir kt. Nepageidaujamų pasekmių galima išvengti turint patikimus tyrimų duomenis ir numatant prevencines priemones. Specialistai pripažįsta, kad iki šiol informacija apie uosto geologinę sandarą yra fragmentiška ir nepakankama.

Nustatyta, kad tirto ploto dirvožemiai, lyginant su visos Lietuvos dirvožemiais, žymiai turtingesni dauguma elementų, o vanadžiu – net 1,5 karto, mažiau yra tik fosforo, mangano ir švino. Itin “turtingi” mikroelementais yra molio dirvožemiai, susiformavę ant limnoglacialinių prieledyninių baseinų nuogulų. Linkuvos kalvagūbrio bei Joniškėlio ir Pasvalio–Vaškų apylinkių priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose daugiau kalcio, magnio bei stroncio. Tokie dirvožemiai yra pakankamai derlingi bei pasižymi stipriomis buferinėmis savybėmis ir yra atsparūs taršai. Net smėlio dirvožemiai, labiausiai paplitę Biržų–Vabalninko ruože, yra gerokai “turtingesni” elementais nei likusios Lietuvos teritorijos smėlio dirvožemiai.

1. V.Dvareckas, A.Gaigalas, V.Gerulaitis, R.Morkūnaitė, A.Pilipaitis. (1999) Merkio baseino reljefo kartografavimo klausimu. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 66-78. 2. Pilipaitis A. (1999) Lietuvos teminės kartografijos vystymosi progresyvūs ir ireguliarūs aspektai. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 4-8. 3. Pilipaitis A. (2000) Geografinės aplinkos dimensija Lietuvos nacionaliniame atlase (Dimension of the geographic environment in the national atlas of Lithuania). Geografijos metraštis. 2000. T 33. P. 471-474.