‘EUGEN’ suvažiavimas Sicilija ’99

Italija… Kiek daug įvairiausių minčių sukelia vien šios šalies pavadinimas. Vieniems tai Antikos laikų menas ir istorija, kitiems tai krikščionybės šventovė su savo krikščioniškaja „Meka” Vatikanu, dar kitiems tai Alpės, ar nuostabūs pietietiški pajūriai, tačiau visiems tai šalis apgaubta egzotikos ir paslaptingumo skraiste.

Italijos teritorija užima 301 217 km2 plotą. Jai priklauso nemažai salų iš kurių svarbiausios yra dvi: Sardinija ir Sicilija. Būtent pastarojoje ir teko pabuvoti dešimčiai Vilniaus Universiteto studentų. Į kalnuotąją „mafijos” tėvynė mus „atvijo” 4-asis Europos geologų studentų suvažiavimas EUGEN’99, kuris sutraukė apie 200 studentų, iš 7 šalių (Portugalijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos ir kt.). Šį kartą Eugen’99 būstinė įsikūrė Palermo mieste, įsikūrusiame Tirėnų jūros pakrantėje ir laikomas oficialiąja Sicilijos sostine. Gyvenome palapinėse, kempinge pastatytame, kaip mums aiškino prestižiniame Palermo parke „Dela Favorita”, šalia nepaprastai gražaus ir aukšto uolinio skardžio.

EUGEN’99 kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet susidėjo iš dviejų dalių: pranešimų ir ekskursijų. Buvo malonu, kad savo dalyvavimu ir kalba EUGEN’ą pagerbė Palermo meras, kuris pasveikino organizatorius ir dalyvius su puikiai pavykusiu suvažiavimu. Pranešimus apie Sicilijos geologinė sąranga, paleo ir neotektoniką skaitė Palermo universiteto daktarai bei profesoriai, ir atskira paskaita buvo apie Sicilijos pasididžiavimą Etnos ugnikalnį.

Straipsniai 1 reklama

Ekskursijų metu išvažinėjom beveik visą salą. Turėjom galimybė susipažinti su Sicilijos kultūra ir geologija, ne tik iš knygų ir paveikslėlių, bet gyvai, matydami savo akimis.
Geologinė sąranga čia labai sudėtinga, net vietiniai geologai dažnai nesutaria vienu ar kitu klausimu. Visur gali matyti orogenezės padarinius, nedarniai slūgsančias uolienas, daugybė tektoninių lūžių, sueižėjusius mezozojinių ir kainozojinių nuosėdinių uolienų blokus. Tai puiki šalis žmonėms besidomintiems neotektonika, karstiniais procesais, kurie ypač išplitė salos viduryje. Labai detaliai Sicilijoje nagrinėjama stratigrafija, paleogeografija. Puikiai atliekami litologiniai, paleontologiniai tyrimai, kurie sudomintų bet kurį ir mūsų kraštų Kainozojaus specialistą. Tiesa gaila, bet paleozojinis pamatas nėra prieinamas, jis slūgso giliai, tačiau plačiai taikomi saloje geofiziniai tyrimai rodo jį esant sudarytą iš magminių ir metamorfinių uolienų. Sicilijoje jis sudaro kristalinį pamatą ir išeina į paviršių tik šiaurės Vakarinėje Sicilijos dalyje.

Sicilija – labai kalnuota sala. Kalnai saloje priklauso Apeninų kalnų masyvui. Italija, o tuo pačiu ir Sicilijos sala yra seismiškai aktyvioje zonoje. Pačioje pietinėje Italijos dalyje (maždaug 300 km į pietus nuo Neapolio) driekiasi Tirėnų ir Jonijos plokščių subdukcinė juosta, todėl Italija dažnai kenčia nuo įvairaiusių tektoninių judesių ir sukrėtimų. Nuo 1983 iki 1991 metų Italijoje užfiksuota apie 4700 žemės drebėjimų. Galime pasigirti, kad mes šį „malonumą”, tiesa nestiprų, taip pat pajutome būdami ant Etnos ugnikalnio.

Etna mus pasitiko visu savo mistiškumu. Nors oras buvo buvo giedras, tačiau jos viršukalnė gaubė tirštas rūkas. Kas 15-20 minučių ugnikalnis „nusikosėdavo” ir tuomet pasijausdavom tokie mažyčiai, tokie beverčiai vabalėliai.

Kopėm į viršų ir jautėmės tarsi būtume išmesti Mėnulyje, aplinkui niauriai dungsojo andezitinė lava apipilta smulkesniais ir stambesniais piroklastais. Teko matyti nepaprastai įspūdingų vulkaninų bombų, kurios savo dydžiu toli lenkia Lietuvos Puntuką, o kiaušinio forma tokia taisyklinga, tarsi tai būtų ne piroklastas, o milžiniškos vištos kiaušinis.

Pasiekė 3-jų kilometrų aukštį jautėmės visiškai puikiai, kadangi įkopti į šį Sicilijos milžiną nėra sunku. Bekopiant aplinkui matėsi niūrūs vaizdai po paskutiniojo didžiulio Etnos išsiveržimo 1992 m. Aplinkui dunksojo visai sugriauti ir sudeginti viešbutėliai, kurie prieš tai savo jaukumu viliodavo turtinguosius vokiečių ir kitų Vakarų Europos šalių turistus.

Pagaliau priėjome šio „pragaro” katilą. Nors iki pagrindinio vulkano kraterio mums ir neleido kopti, tačiau šis parazitinis krateriukas iš tikrųjų paliko neišdildomą įspūdį. Plaukianti 800oC temperatūros lavos upė ir žavėjo ir baugino. Tačiau dar labiau nustebome žvilgtelėjė į vieną iš plyšių. Pasirodo, kad mes stovime tarsi ant ugninio ežero „ledo”. Maždaug 30-40 cm gylyje jau verda ir kunkuliuoja raudona lava. Tačiau ir čia klesti verslas. Vietiniai gyventojai su didžiuliais ilgais samčiais iš plyšių traukia lavą ir pilsto į iš anksto paruoštas formas, palaukia kol sustengs ir štai jums „meno” kūrinys tik už 15 litų. Be abejonės mums žymiai labiau patiko natūralūs gamtos dirbiniai ir prisirinkė dar šiltos jau sustingusios sieringos lavos patraukėme žemyn. Pakeliui mums Palermo Geologijos instituto specialistai aiškino nepaprastai įdomią ir tokią tolimą bei egzotišką Lietuvos gyventojams šių gamtos rūmų geologinė sandarą, raidą, katastrofinius padarinius bei ateities prognozes. ką gi dar prikrės ši milžiniška velnių buveinė?

Beje neišvengėme ir nemalonumų. Besibaigiant EUGEN’99 Siciliją užpuolė sezoniniai Afrikos vėjai (Sirokai). Tuomet temperatūra pavėsyje buvo 46oC, o Katanijoje net 52oC. Vienam iš mūsiškių netgi teko suteikti medicininė pagalbą… Net pačių siciliečių nesurasi gatvėje nuo 13 iki 17 val. Nedirba parduotuvės, barai, visur užsklėstos langinės. Žmonės arba miega, arba linksmai leidžia laiką pajūryje. Todėl planuojantiems apsilankyti šioje saloje siūlyčiau atvykti čia anksčiau Balandžio-Gegužės mėnesį. Tuo metu čia temperatūra apie 25oC.

Dar daug galėčiau pasakoti, tačiau visuomet geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti. Juk be Etnos Sicilijoje yra dar daug neįprastų lietuviškai akiai detalių – milžiniškos palmės, egzotiškų vaisių medžiai, nuostabus kalnuotas reljefas, Antikos statiniai Senovės Graikų uoste Agrigento, nuostabiai žydros ir sūrios Viduržemio, Tirėnų bei Jonijos jūros, dygliuoti kaktusai, rėkiantys italai ir dar daug daug ko mes patys nesuspėjom išvysti. Ir turbūt puikiausiai šį pasaulio viduriuką apibūdina Palermo mero žodžiai, kad „Sicilija yra kontinentas, o Afrika sala”…

IV-o kurso studentas
Jonas Šečkus

Views All Time
Views All Time
3779
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

51 − = 46