Žemė - Žemės pavidalas

Žemė - Žemės pavidalas

Iš kitų planetų Žemė išsiskiria savo specifiniu pavidalu. Žvelgiant iš visatos, Žemė atrodo rutulys, apgaubtas debesų. Jei Žemė suktųsi taip lėtai kaip, pavyzdžiui, Venera, tai ji iš tikrųjų būtų taisyklingas rutulys. Bet dėl didoko sukimosi greičio Žemė per pusiaują išsipūtė, o ašigaliuose susiplojo, taigi ji virto sukimosi elipsoidu. Jo perimetras išilgai meridianų - 40009 km, o išilgai pusiaujo - 40076 km, ašigalinis spindulys - 6356,9 km. Abiejų spindulių - ašigalinio ir pusiaujinio - skirtumą (21,5 km) padalijus iš pasaulinio spindulio gaunamas Žemės paplokštumo dydis. Mūsų šalyje vartojamas F. Krasovskio apskaičiuotasis paplokštumo dydis, lygus 1:298,25. Tolimesnės nuo Saulės planetos, kurios sukasi daug greičiau negu Žemė, yra susiplojusios smarkiau. Jupiterio paplokštumas yra 1:15,4, Saturnas – 1:9,5. Tikslesni Žemės formos tyrimai parodė, kad mūsų planeta abiejuose pusrutuliuose susiplojusi nevienodai. Pietų pusrutulis yra susiplojęs kiek daugiau negu Šiaurės, nors ašigalinių spindulių ilgis skiriasi nedaug: šiaurinė pusašė ilgesnė už pietinę vos 100 m.

Basketball in Plunge

Basketball appeared in Plunge in 1964. The first group of basketball players didn’t achieve any great victories. But still they were the foundators of basketball in our town. The leaders of the team in that time were Salys, Vosylius, Kiudulas and Leliūga. Salys had a good opportunity to join the national basketball team. The next generation of players had much more success. They had won the second place of the LKL championship for several times. From the very beginning their trainer was G.Glikmanas ant the second trainer was Augenijus Jurgutis. The most distinguished players at that time were Midaugas Pranskevičius, Augenijus Vaškys, Dainius Miliūnas, Evaldas Jocys, Arūnas Drąsutis, Tomas Venckūnas; Martynas Slivskis all these players were from Plunge. But there were a lot of players from other towns and even other countries: Dainius Staugaitis from Mažeikiai, Igors Miglinieks from Latvia, Nerijus Zabarauskas Jonava, and Ramūnas Petraitis Kaunas.

Žemės judėjimas orbita aplink Saulę

planet earth close-up photography

Planetos skrieja aplink Saulę orbitomis, kurios yra elipsės su dviem židiniais; viename iš jų yra Saulė. Planetos orbitose skrieja savo greičiu. Kuo toliau planeta yra nuo Saulės, tuo lėčiau ji skrieja ir jos metai ilgesni. Antai Merkurijus skrieja 47,9 km/s greičiu ir visą orbitą apeina per ketvirtį Žemės metų; Venera skrieja 35,0 km/s, ir jos metai trunka 0,61 mūsų metų. Jupiteris skrieja 13,1 km/s greičiu ir orbitą apeina per 11,86 Žemės metų, Saturnas, skriedamas tik 9,6 km/s greičiu, aplink Saulę apsisuka per 29,46 mūsų metų. Manoma, kad didžiausios planetos, periodiškai priartėdamos prie Saulės ir prie Žemės, padidėjusiu gravitaciniu poveikiu daro tam tikrą įtaką Saulei - padidina jos chromosferos aktyvumą, o pasmarkėjęs Saulės vėjas veikia Žemės magnetosferą ir jonosferą.

Artikeliai

[a]:

*sudurtinio tarinio vardine dalimi: tom is a clever boy.
*su daiktavardžio, po junginio ‘there is’: there’s a good restourant near my house.
*šaukiamuosiuose sakiniuose: what a nice day.
*po ‘such’: he’s such a good boy.
*daiktavardžio priedėliu: thomas, a third year student, is our friend.
*skaitvardžio one reikįme (reiškinat laiką, atstumą, svorį): I’ll come back in a minute; this path is a kilometre long; I’ll buy a kilogram of bananas.
*prieš skaitvardžius: a dozen, a hundred, a thousand, a million.
*posakiuose: as a rule, to be in a hurry, it’s a shame, to be at a loss, it’s a pity; ypač posakiuose su veiksmažodžiais: to have (a good time, a smoke, a headache), to take (a bath, a shower, a swim), to give (a hand).
*profesijos
*a little, a few.

Žemės sukimasis aplink ašį

Žemės sukimasis aplink ašį

Žemė dabar sukasi aplink savo ašį palankiausiu greičiu - ne per greitai ir ne per lėtai. Panašiu greičiu (per 24,6 val.) apsisuka ir Marsas, tuo tarpu artimesnės Saulės planetos sukasi nepaprastai lėtai. Merkurijus vieną kartą aplink ašį apsisuka per 88, o Venera net per 243 mūsų paras. Būdamos arti Saulės, jos patiria didžiausią stabdomąjį Saulės gravitacinį poveikį. Jų sukimasis aplink ašį jau tiek sulėtėjęs, kad beveik susilyginęs su apsisukimu aplink centrinį šviesulį. Tuo tarpu tolimosios planetos, kurios patiria mažiausią Saulės gravitacinį poveikį, aplink ašį apsisuka labai greitai - Jupiteris per 9,8 val., Saturnas per 10,2 val., Uranas per 10,8 val. Nustatyta, kad dėl Saulės ir Mėnulio sukeliamų potvynių ir atoslūgių, o galbūt ir dėl planetos tūrio didėjimo Žemės sukimasis lėtėja.

Anglų kalbos žodžiai 2

ankstesnysis - previous
apimti - ride
aplenkti - outstripe
aprūpinimas - supply
apskaičiuoti(apy) - estimate
atitinkamas - adequate
atkariauti - reclaim
atlikti - perform
atstumiantis - appalling
atviras kanalizacijos vamzdys - open-sewer
augti - increase
badas - starvation
baisus - appalling
burtis - swarm
dabar - currently
daugintis - spawn
didėjantis - swelling
drąsa - bravery
drąsiai - gamely
esmė - essence
faktiškai - virtually
garmėti - pour
ginklavimosi varžybos - arms race
greitai augti - mushrooming
greitas - runaway
gyventojas - dweller
įgyti grėsmingą/didelį pavidalą - loom
ilgalaikis - permanent
įsivaizduoti - envisage
iš esmės - virtually
išlaikyti - maintain
išlikimas - survival
įtikinti - convince
įvertinimas - estimate
kaimo vietovė - rural
kametinis - annualy
karštis - sweltering
kentėti - suffer
ketinti - design
kilti - stemme
knibždėti - swarm
kovoti - cope
kryptis - trand
laikyti - hold
leidimas - permit
leisti - allow

Žemės dydis

Žemės dydis

Žemė - trečia saulės sistemos planeta, dabar nutolusi apie 150 mln. km nuo centrinio šviesulio. Šis atstumas, laikomas astronominiu vienetu, pasirodė optimalus. Artimesnėse planetose (Merkurijuje, Veneroje) per karšta, o tolimesnėse (Marse, Jupiteryje, Saturne ir kt.) per šalta. Žemė yra vidutinio dydžio planeta. Jos tūris 1083 milijardų km3, masė 597*1018 (apie 6000 trilijonų) tonų, vidutinis tankis 5,52 g/cm3 - didžiausias iš visų planetų . Jei planeta vystysis taip, kaip sako V.Larino hipotezė, žemės vidutinis tankis mažės ir artės prie Marso tankio. Didoka Žemės masė sudaro ir stiproką gravitacijos lauką. Žemėje sunkio jėgos pagreitis (apie 980 cm/s2) yra daug didesnis negu Merkurijaus arba Marso planetose, truputį didesnis negu Veneroje ar Saturne, bet pustrečio karto mažesnis negu Jupiteryje. Stiprokas gravitacijos laukas leido žemei išlaikyti iš gelmių išsiskiriančias sunkesnes dujas - turėti atmosferą. Žemės kaimynas Marsas, kurio masė tik 0,11 Žemės masės, o gravitacija tik 0,38 Žemės gravitacijos, yra šiuo atžvilgiu blogesnėse sąlygose. Iš Žemės sprūsta tik vandenilis, o iš Marso - ir sunkesnės dujos.

Anglų kalbos žodžiai

attain - gauti
attire - rūbai, drabužiai
briskly - vikriai, smagiai
by rights - tikroji padėtis
canvas - stora drobė
claim - tvirtinti, reikšti pretenzijas
collar - apykaklė
commonplace - kasdienybė
compassionate - pasigailįs
confidence - pasitikėjimas, paslap. išp.
crease - suglamžyti
deliberately - apgalvotai, tyčia
delight - malonumas
endure - tęstis, trukti
espadrilles - lengvi medž. batai
exquisitely - puikiai
felicity - laimė
for works - dėl darbo
garments - drabužiai, apranga
get-up - lengvi rūbai
grin - šypsotis
grossly - nepaprastai
harm - žala
immensely - nepaprastai
laden - vijoklinis
lined - raukšlėtas
notwithstanding - nepaisant
obtain - išgauti, laimėti
odd - atliekamas
passion - aistra
pepper-and-salt - kanapėta viln. medž.
picturesque - vaizdingas
priceless - neįkainojamas
reflection - apgalvojimas, svarstymas
scanty - šykštu
seek - siekti, ieškoti
selfish - savanaudis
spacious - platus, erdvus
suitable - tinkamas
thread - mintis

Moksliniai straipsniai, atspausdinti 1998 m.

A.Acus, E.Norvaišas, D.O.Riska (University of Helsinki, Finland). Stability and representation dependence of the quantum skyrmion. - Phys.Rev.C: Nucl.Phys., 1998, v.57, No 5, p.2597-2604. S.Ališauskas. Balanced and well-poised basic hypergeometric functions and biorthogonal coupling coefficients of uq(3). - Yadernaya Fizika, 1998, v.61, No 10, p.1913-1920. (in English; also available in "Physics of Atomic Nuclei", V.61, No 10, p.1803-1810.) S.Ališauskas, J.P.Draayer (Louisiana University, USA). From canonical tensor operators of SU(3) and uq(3) to biorthogonal coupling coefficients: Explicit expansion. - J.Phys.A: Math.Gen.Phys., 1998, v.31, No 37, p. 7461-7482. A.Bartkevičius, R.Lazauskaitė, S.Bartašiūtė (Vilnius University). Constraints on the age of the Galactic thick disk from a sample of Hipparcos turnoff stars. - Proc.Coll. “Harmonizing Cosmic Distance Scales in a Post-Hipparcos Era”, 14-16 September, 1998, Haguenau, France. L.Bytautas, D.J.Klein (Texas University, USA). Chemical combinatorics for alkane-isomer enumeration and more. - Journ. of Chemical Information and Computer Sciences, 1998, v.38, No 6, p.1063-1078.

Apie studentų lituanistų mokslines konferencijas

Lietuvos studentų lituanistų mokslinės konferencijos – tradicinis metinis renginys, kuriame dalyvauja geriausi Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Vytauto Didžiojo, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų lietuvių filologijos, lietuvių literatūros, lietuvių kalbotyros, folkoristikos ir kitų sričių bei studijų programų studentai. Konferencija yra atvira visų humanitarinių bei socialinių mokslų sričių pranešimams, turintiems lituanistinį aspektą. Dalyviai paprastai atrenkami savo aukštųjų mokyklų studentų lituanistų konferencijose, tačiau studentai turi teisę savo pranešimus ir tiesiogiai siūlyti konferencijos rengėjams. Konferencijos pranešimus vertina aukštųjų mokyklų dėstytojų ir lituansitikos institutų mokslininkų komisija. Konferenciją rengia Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra.

Geologijos instituto 2000 m. publikacijų sąrašas

Baltrūnas V. (ats. red.), Barzdžiuvienė D., Blažauskas N., Karmaza B., Kisielienė D., Melešytė M., Pukelytė V., Šeirienė V., Šinkūnas P., Dvareckas V., Gaigalas A., Grigienė A., Juodagalvis V., Kabailienė M., Ostrauskas T., Rimantienė R., Stančikaitė M., Ūsaitytė D. Akmens amžius Pietų Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis). 2000. 492 (spaudoje). Baltrūnas V. (sudarytojas), Karmaza B., Petrošius R., Pukelytė V., Žukienė R. A., Kvizikevičius L., Ostrauskas T., Stančikaitė M., Širmulis A., Vaitkevičius V. Ar tikrai Raigardas prasmego (kompleksinių tyrimų duomenys). 2000. 114 (spaudoje).

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalevala ir Lietuva“

Eliasas Lönnrotas (1802-1884) – žymus suomių folkloristas, vienas iš pirmųjų surengęs ekspedicijas į atkampias Suomijos, Karelijos vietas, užrašinėjęs senąją liaudies poeziją ir ją publikavęs. Žymiausias E. Lönnroto darbas – tai jo surinktas ir 1835 m. pirmą kartą publikuotas vieningas epinis kūrinys Kalevala. Vėliau surengęs dar keletą ekspedicijų į Karelijos Archangelsko sritį, E. Lönnrotas parengė naują papildytą Kalevalos versiją, kuri buvo išleista 1849 m. E. Lönnroto dėka suomiai turi nacionalinį epą, kuris statomas į vieną gretą su Homero Iliada ir Odisėja, senovės skandinavų Eda. Dabar Kalevala – pasaulinės literatūros dalis, išversta į 51 kalbą, tarp jų ir lietuvių. Konferencijos dalyvius pasveikino Suomijos ambasadorė Lietuvoje Taina Kiekko. Ambasadorė neapsiribojo, kaip įprasta tokiomis progomis, tik sveikinimo žodžiais, bet perskaitė išsamų pranešimą apie E. Lönnrotą, jo darbus, papasakojo įdomių istorijų ir net nuotykių iš mokslininko gyvenimo.