Kinas

Praėjusią savaitę žlugo Vilniaus valdžios bandymas buldozeriais užbaigti “Lietuvos” bylą ir palaidoti nepatogius klausimus, į kuriuos atsakymus gali duoti tik teisėsauga. Žiniasklaidos dėmesys ir judėjimo “už Lietuvą be kabučių” veiksmai neleido tyliai ir greitai patvirtinti detaliojo plano, kuriame numatyta nugriauti “Lietuvą”, sunaikinti viešąją erdvę ir jos vietoje pastatyti gyvenamąjį komercinį kompleksą. Miesto tarybos Plėtros komitetas buvo raštu perspėtas, kad rizikuoja įteisinti galimai nelegalius UAB “Rojaus apartamentai” veiksmus valstybinės žemės sklype, nes kyla rimtų abejonių, ar ši bendrovė teisėtai naudojasi nuomos sutartimi ir vykdo detalųjį planavimą. Keturi judėjimo “už Lietuvą be kabučių” nariai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti detalųjį planą patvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus. “Lietuvos” griovimo mašina buvo pristabdyta. Tačiau trumpam. Buldozerių urzgimas prie paskutinio kino teatro sostinės senamiestyje vėl stiprėja. Šį kartą drąsos jam įkvėpė savaitgalį pasirodžiusios žinios apie Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimą. Judėjimas “už Lietuvą be kabučių” apie jį neturi jokios oficialios informacijos - ją žadėta pateikti tik savaitės viduryje. Kol kas iš žiniasklaidos pranešimų aišku tik tiek, kad Vyriausybė atsisakė suteikti “Lietuvai” nacionalinį statusą, nes šis reikalavimas, jos manymu, neturi teisinio pagrindo. Išsamesnė šios išvados motyvacija dar nėra pateikta.

Vilniaus prekybos" grupės įmonė "Regiono investicija" užsienio investuotojams pardavė veiklą nutraukusį "Lietuvos" kino teatrą Vilniuje, kurio vietoje iškils daugiabutis. Kino teatro pastatą įsigijo bendrovė "Rojaus apartamentai", kurios 90 proc. akcijų priklauso Didžiosios Britanijos investuotojų bendrovei "Cinema Scotland", o dar 10 proc. - nekilnojamojo turto plėtros įmonei "M2 Invest". "Įsigijome pastatą ir jau parengtų architektūrinių sprendimų nekeičiame", - Eltai sakė "M2 Invest" vadovas Dalius Kaveckas. Pasak jo, gavus visus reikalingus leidimus statyboms "Lietuvos" kino teatras bus nugriautas, o vietoje jo iškils 10,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, kuriame didžioji dalis ploto (apie 4,5 tūkst. kvadratinių metrų) būtų skirta butams, o pirmajame aukšte būtų įrengtos komercinės patalpos. Į šias statybas planuojama investuoti apie 7 mln. eurų (24 mln. litų). "Leidimą statyboms tikimės gauti per įprastą laikotarpį - 8-12 mėnesių", - teigė D.Kaveckas. "Lietuvos" kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Už 92,6 proc. kino teatro akcijų "Vilniaus prekybos" grupės bendrovė sumokėjo 3 mln. litų ir įsipareigojo trejus metus - iki šių metų rugsėjo 25 dienos - nekeisti jo paskirties.

Vakar Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas su miesto visuomeninių organizacijų, bendruomenių ir kultūros įstaigų atstovais diskutavo apie Vilniaus miesto viešųjų erdvių bei nekomercinio kino situaciją ir perspektyvas. Miesto bendruomenei buvo pristatytos jau sukurtos ir planuojamos kultūrinės erdvės: „Skalvijos“ kino teatras, Aktyvusis kultūros trikampis, kurį sudaro Vilniaus mokytojų namai, Šv. Kotrynos bažnyčia ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Menų spaustuvė, Užupio meno inkubatorius. Susitikimo dalyviai supažindinti ir su strateginiais miesto kultūros objektais: daugiafunkciniu kultūros centru, planuojamu Koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, Tautos namais ir Klasikinės muzikos sale, kuri atsiras vietoje dabartinių Profsąjungų rūmų bei Kongresų – konferencijų centru, kuriam numatyta teritorija prie Seimo. Sostinės meras kaip unikalų reiškinį sveikino „Pro-testo“ laboratorijos projektą, neformalų pilietinį judėjimą „Už Lietuvą“, surinkusį per 7 tūkst. parašų už buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą. Susitikimo dalyviams meras priminė, kad Vilniaus miestas remia „Skalvijos“ kino teatrą, dotuoja „Menų spaustuvės“, kurioje numatomos erdvės nekomerciniam kinui, projektą, ir į planus nėra įtraukęs buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimo.

Pastaruoju metu iškilo grėsmė, kad Vilniaus savivaldybei per menkai atstovaujant viešajam interesui, privačiam investuotojui bus suteikta teisė galutinai sunaikinti vieną iš svarbiausių sostinės viešųjų kultūros erdvių, kurią subrandino buvęs „Lietuvos“ kino teatras. Taip būtų paneigta joje sukurta europinė kino kultūros tradicija, nuskurdintas sostinės kultūros gyvenimas ir atimta visuomenei svarbi perspektyva ateityje plėtoti šios kultūros erdvės potencialą. „Lietuvos“ kino teatro likimas liudija visoje Lietuvoje įsigalėjusią tendenciją naikinti nekomercines viešosios kultūros erdves ir kelia esminių klausimų dėl mūsų miestų kultūros politikos. Kokiais prioritetais remiantis ji formuojama – komerciniais investuotojų poreikiais ar platesniu viešuoju interesu? Kodėl nėra garantuojamas demokratinis piliečių dalyvavimas sprendžiant svarbiausius jos klausimus? Kodėl valstybė neužtikrina galimybės išlaikyti svarbiausias nekomercinės kultūros erdves? Manome, kad daugeliu požiūrių išskirtinio „Lietuvos“ kino teatro sugrąžinimas visuomenei taptų vienu iš simbolinių ženklų, kad valstybė turi valios ir yra pajėgi šią tendenciją reguliuoti. Sprendimai dėl „Lietuvos” privatizavimo buvo priimti remiantis vien komercine logika ir ignoruojant ne kartą viešai išsakytus argumentus. Neatsižvelgta į tai, kad „Lietuvos” kino teatras kaip viešoji kultūros erdvė gyvavo jau beveik pusę amžiaus ir per tą laiką subrendo kaip savitą tradiciją turintis kultūrinės traukos centras.

Dažniausiai pilietiškumas siejamas su pagarba Konstitucijai, savarankiškais viešaisiais samprotavimais ir sprendimais, įstatymų laikymusi, paklusimu valdančiajam aparatui, dominuojančiai ideologijai ir to aparato manipuliacijoms. Kaip matome, pilietiškumo samprata gali būti išskleista ambivalentiškai, priklausomai nuo to, ar kalbame apie autonomišką politinės viešumos dalyvį, ar apie manipuliacijų rezultatą, klaidingo sąmoningumo puoselėtoją. Politinė viešuma yra tie socialiniai, kultūriniai, sveikatos, socialinės rūpybos ir pan. dalykai, kuriuos turėtų laisvai spręsti kiekvienas sąmoningas žmogus. Be politinės viešumos, egzistuoja ir meninė viešuma, kuri politinius dalykus išviešina estetinėmis, nepriklausomomis formomis. Pagaliau egzistuoja dar ir milžiniškas privatusis sektorius, kuris aprėpia asmeninį gyvenimą ir privačios nuosavybės instituciją. Disidentų, atsakingų, orių asmenų sprendimus lemia jų moralinė pozicija ir politiniai įsitikinimai. Atvirkščiai, propagandos ir viešųjų ryšių akcijų suformuoti subjektai bei demotyvuoti asmenys naikina viešojo sektoriaus skaidrumą ir atsakingumą. Manipuliacijų ir baimės sukurti viešosios sferos dalyviai mielai palaiko demoralizuotus politinius režimus. Daugeliui jų korupcijos santykiai, nuolatinis šališkumas, feodalinė ištikimybė yra svarbiausios politinio gyvenimo nuostatos.

Situacija su „Lietuvos“ kino teatru gana gerai žinoma: prieš ketverius metus parduotas „Vilniaus prekybai“, prieš metus perparduotas „Rojaus apartamentams“ kino teatras tebestovi. Pernai festivalio „Kino pavasaris“ metu prasidėję ir dar gerokai po jo trukę protestai nieko paguodžiančio protestuotojams ir kino mėgėjams neatnešė: kino teatrą buvo nuspręsta išbraukti iš kultūrinio Vilniaus žemėlapio, ir vietoj jo pastatyti gyvenamųjų namų kompleksą. Tiesa, nuskambėjo ir silpnoki paguodos sakiniai apie tai, kad tarsi ir bus pastatyta 200-300 vietų salė. Bet kiek tų pažadų mes jau girdėjome? Priminsiu: kai „Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuojamas, Vilniaus savivaldybė žadėjo už tuos pinigus atnaujinti kino teatrą „Skalvija“, bet naujovių apsilankiusieji jame nepamatė; vėliau ir „Skalvija“ buvo numatyta privatizuoti, o už tuos pinigus pastatyti kino teatrą Menų spaustuvėje ir ten perkelti „Skalvijos“ administraciją ir tęsti jos veiklą. Dabar jau šnekama apie kitką (apie ką – vėliau). O su „Lietuva“ tarsi biznelis ir baigtas. Bet: liepos 4 dieną bus pradėtas sklypo Pylimo 17 detalaus plano svarstymas, o iki tol su jo perspektyva dar galima susipažinti Vilniaus senamiesčio seniūnijoje. Bet: sklypo paskirtis tebėra kultūrinė, t.y. kultūrinės veiklos tame objekte negalima visiškai išbraukti (bent jau iki sutartyje įrašytų 2093 metų), ir vien gyvenamuosius namus ar komercines patalpas statyti tarsi ir nevalia.

Prieš dvi savaites "Lietuvos žiniose" (birželio 12 d.) buvo publikuotas straipsnis apie vilniečių susibūrimą dėl "Lietuvos" kino teatro išsaugojimo. Ši akcija dar kartą parodė, jog visuomenė neabejinga tam, kas vyksta Vilniuje, jo svarbiausioje dalyje - senamiestyje. Dar nepaprastai svarbu, kad tarp neabejingųjų yra daug jaunimo. Iš tiesų niekas kitas neišsaugos senojo Vilniaus kaip tik patys vilniečiai. Mūsų visų aktyvi, sąmoninga ir nuolatinė veikla turi sulaukti rezultatų. Pagarba tiems, kurie nenuilstamai stebi valdžių politiką ir laiku organizuoja sambūrius. Kita vertus, keistai (jei ne juokingai) atrodo faktas: renkame miesto valdžią, balsuojame, išklausome auksinių pažadų, o po kurio laiko kovojame su ja. Esame priversti įrodinėti, kad ji skurdina mūsų aplinką, naikina dvasines vertybes. Taip yra ir dėl "Lietuvos" kino teatro pastato. Argi maža Vilniuje puikių vietų Rojaus apartamentams? Kitame Neries krante nuo sovietmečio stūkso nebaigto pastato šmėkla. Sutvarkytų, pasistatytų ir būtų netoli "Europos". Ne, būtinai reikia šios vietos. Prieš porą metų pati girdėjau, kaip Vilniaus meras kalbėjo, jog bus sutvarkyti Vingrių šaltiniai, žadėjo įrengti poilsio parkelį prie čiurlenančių vandenų...