| | |

19a. 2 pusė. Vakarų valstybės nukariavo Afriką ir didelę Azijos dalį

Europa nuo seniausiųjų laikų viešpatauja pasaulyje, kaip vedantis žemynas, žemynas gaminantis prekes, valdantis rinką ir prekybos kelius. Kiti žemynai buvo žaliavos tekėjais, pigios darbo jėgos šaltiniais, užsigulėjusių ir nuvertėjusių prekių pirkėjais. Noras pirmauti, išlaikyti savo pozicijas, didinti kapitalus ir atveda Europą prie kolonijų grobimo iškart po geografinių atradimų ir iki 19a. pabaigos visas pasaulis suskirstytas į kolonijas ir metropolijas.

| | |

Konservatizmas, socializmas ir liberalizmas

Liberalizmas – tai politinė doktrina (doktrina-tarpusavyje susijusių ir viena iš kitos išplaukiančių politinių idėjų junginys), kuri atsirado Anglijoje 17a., jos pradininkas Dž. Lokas. 19a. šią doktriną vysto Džonas Stiuartas Milis. Doktrina teigia, kad visi žmonės iš prigimties yra lygūs ir laisvi, bet kokie žmogaus laisvės suvaržymai ir apribojimai išvis atmetami, tačiau žmogus turi atsakyti, kad jo laisvė netrukdytų kito laisvei. Doktrina neatmeta nei įstatymų, nei valstybės. Žmogus turi teisę naudotis spaudos, religijos ir ūkine laisve. Valstybė turi būti sargu, bešališku teisėju. 19a. liberalizmas propaguoja parlamentinę santvarką, pabrėždamas, kad įstatymus turi leisti tik parlamentai. Labiausiai ši doktrina klesti Anglijoje, nes čia vyksta pramonės perversmas.1832metų parlamente daugumą deputatų sudaro liberalai. Labiausiai liberalizmas remia vidutiniąją klasę.

| | |

1 valstybė, 1 tauta, 1 vadas. Kurios valstybės vadovavosi šia idėja?

Italija – fašizmo tėvynė, joje pradeda kurtis pirmos fašistų grupuotės, čia iškyla pirmas Europos fašistas Benitas Musolinis. 1922 jis suorganizuoja juodmarškinių žygį į Romą, kuriame dalyvauja apie 40000žmonių. 1924 m rinkimuose fašistų partija gauna daugumą. Valdžioje fašistai bando įgyvendinti 1 tautos, 1 valst., 1 vado idėją. Ką jie daro: 1. Įveda griežtą cenzūrą ir paskiria naują administraciją jai prižiūrėti. 2. Uždraudžia kitas partijas. 3. Sukuria platų ir galingą politinį aparatą. 4. Tautos vadas-Dučė, jo rankose visų rūšių valdžia. 5. Profsąjunginis judėjimas labai kontroliuojamas. 6. Valdžios institucijose tik fašistai. 7. Fašistinės propagandos devizas – “Italai galinga tauta”. 8. Ginklavimasis, militaristinė politika. Fašistai kai kuria savo veikla patraukė žmones (likviduoja nedarbą, išleidžia įstatymus dėl nelaimingų atsitikimų ir ligos atvejų).

| | |

Fašizmas ir komunizmas

Komunistinės idėjos pirmiausia subrendo Rusijoje ir 1917 metais perversmo būdu komunistai paima valdžią Rusijoje todėl, kad ji buvo labiausiai nusilpusi. Čia daugiausia skriaudų, skurdo, išnaudojimo. Fašizmas gimė Italijoje bet toliausiai nuėjo Vokietijoje išsirutuliojęs iš nacionalizmo ideologijos. Panašumai: abiejų tikslas – totalitarizmas (kai apima visas gyvenimo sritis). Prievarta, griežta kontrolė, vienos ideologijos viešpatavimas. Represijos ne tik prieš kitas tautas, bet ir prieš savo tautą. Viešai skelbiami draudimai kitoms partijoms, demonstracijoms, kultūra ir švietimas tarnauja ideologijai. Asmens kultas. Visiškai nevaržoma valdančiojo asmens atsakomybė. Prievartai ir smurtui vykdyti sukuriama sistema. 3 valdžios vienose rankose. Valstybines pareigas eina tik savų partijų žmonės. Labai panašūs abu vadai pagal savo idealus grįžtantys į viduramžius Stalino – Ivanas Rūstusis, Hitlerio – Barbarosa.

| | |

2 karų palyginimas

Pirmojo karo centras – Europa, antrasis karas vyksta Šiaurės Afrikoj ir pietryčių Azijoj ir Ramiajame vandenyne. I kare okupuotos teritorijos apdėtos mokesčiais, traukiantis išvežamas turtas, II be ekonominės prievartos vykdomas ir masinis gyventojų persekiojimas, rasiniu, religiniu požiūriu, vyksta masinis žmonių naikinimas. I kare klesti infliacija, skolos užsieniui, II nebelieka civilinės pramonės, pinigai išstumiami iš prekybos. I kare viską sprendžia žmogus – kareivis, II – daugiausia viskas priklauso nuo technikos, panaudojamas atominis ginklas. I kare masiškai nebuvo naikinami žydai, II jų sunaikinta 6 mln.

| | |

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 ir 1990

1918m. Vasario 16d. aktas skelbė: 1. Kreipimasis į visų šalių, pirmiausia Rusijos ir Vokietijos, vyriausybes pagarsinant, kad yra tokia Liet. taryba ir ko ji nori. 2. Aktas remiasi tautų apsisprendimo teise ir Vilniaus konferencija (1918 rugpjūtis, nusprendė, kad reikia sukurti Liet. tarybą). 3. Skelbdama, kad atstatoma nepriklausoma Liet. valstybė su sostine Vilniumi ir demokratiniais pagrindais 4.Atsiribojama nuo visų ryšių su kitom šalim. Naujus ryšius ir santykius nustatys steigiamasis seimas. 5. Prašo visų valstybių pripažinti Liet. nepriklausomybę. Kovo 11 aktą priėmė aukščiausioji taryba: 1. Paneigia 1940 m. pertvarkymus atliktus kitos valstybės ir jėga. 2. Skelbiamas sienos neliečiamumas ir teritorijos nedalomumas, kaip svarbiausi užsienio politikos dalykai. 3. Skelbia nepriklausomybės įgyvendinimo pradžią, kuri tęsiasi iki šiol. Abu aktai panašūs tuo, kad visur remiasi tautų apsisprendimo teise.

| | |

Lietuvos valstybė ir visuomenė prieš ir po 1926 gruodžio 17

Iki 1926 Lietuvos valstybė gyveno pagal 1922 metų konstituciją. Tai demokratinė konstitucija, kurioje aiškiai išskirtos 3 valdžios, įstatymų leidyba užsiima seimas, prezidento rinkimų tvarka irgi demokratiška. 1922 priimtas žemės reformos įstatymas, jis vykdomas norint sukurti normalią žemėvaldą, sudaryti pagrindus agrarinei valst. įvedama sava valiuta – litas. Valstybėje verda normalus gyvenimas, labai dideli pokyčiai švietime, einama prie visuotinio pradinio mokslo, kuriamos pro gimnazijos, specialios mokyklos. 1922 įkurta pirmoji aukštoji mokykla – Kauno universitetas, vėliau įkurta Dotnuvos žemės ūkio akademija. Normaliai funkcionuoja spauda, veikia teatrai, bibliotekos. Tačiau 1926 įvyksta valst. perversmas, įsigali autoritarinis režimas. 1928 priimama nauja konstitucija.

| | |

Tautinės mažumos 20a. Lietuvoje

Rusai – daug šios tautybės žmonių apsigyveno Lietuvoje po 2 pas. karo, į Liet., iš TSRS buvo siunčiami valdininkai, kariškiai specialistai iki 1990 jie turėjo labai plačias teises, jie labai skyrėsi nuo savo tėvynainių, atkeliavusių į Liet. anksčiau. Veikia rusų mokyklos, darželiai, sudarytos sąlygos įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Kaip ir iki karo tautinė mažuma nejautė jokios diskriminacijos, jeigu buvo susiaurinta sąžinės laisvė, tai dėl to, kad tai vyko visoje Rusijoje. Po 1990 kai kurie rusai priėmė Liet. pilietybę, kai kurie pasitraukia į Rusiją. Iš Rusijos pusės Liet. vyriausybei priekaištų yra tikrai mažai. Liet. kalbos įstatymas – tai ne nacizmo pasireiškimas.

| | |

1918 – 1940 nepriklausomos Lietuvos laimėjimai

Žemės ūkis – 1922 metais pradėta vykdyti žemės ūkio reforma, 20000 mažažemių gauna žemės, kuriasi apie 40000 naujakurių ūkių. Apie 60% Liet. žemės pertvarkoma pagal reformos įstatymą. Vietoj 3-laukės sistemos įvedama daugialaukė, kas met vyksta melioracijos darbai, visa per tą laiką numelioruojama apie ½ mln. hektarų. Padaugėja žiemkenčių plotų, atsiranda cukriniai runkeliai, kukurūzai, vyksta žemės ūkio kooperacija: “Lietuvos Ūkis”,“Maistas” “Pieno centras”. Dotnuvos žemės ūkio akademija iki 40 metų išleido 2 ½ tūkst. specialistų. Veikia 9 žemės ūkio mokyklos. Intensyviai pradedamos naudoti mineralinės trąšos, derlingumas išauga iki 9-12 cnt. iš ha.

| | |

1928-1940 – atsitraukimų, praradimų laikas

1938 ypač pablogėja santykiai su Lenkija, kovo 1d. lenkai įteikia ultimatumą, reikalaudami užmegzti diplomatinius santykius, priešingu atveju grasina karu. Užmegzdami diplomatinius santykius lietuviai savotiškai pripažįsta Vilniaus krašto aneksija. Vyriausybė nusprendžia ultimatumą priimti, lenkai atidaro savo atstovybę Kaune, o lietuviai – Varšuvoje. Nusileidžiama brutaliai jėgai, nes stoti į kovą jėgos per mažos. 1938 pablogėja santykiai ir su Vokietija, Klaipėdos krašte suaktyvėja fašistiniai elementai. 1939 vokiečiai reikalauja perduoti Klaipėdos kraštą geruoju.