Istorija

Pirmas laikotarpis nuo 500 – 1000. Pradeda kurtis mokyklos prie bažnyčių ir vienuolynų. Per jas krikščionys deda pagrindus savo egzistavimui. Jas baigęs (nuo 4 iki 8 metų) žmogus galėjo siekti universiteto išsilavinimo Atsiranda universitetai, pats seniausias atsirado Italijoje, Bolonoje, vėliau jis tampa Europos teisės centru. Solerno universitetas davė pradžią medicinos mokslų centrui. Ir universitetai ir 7 laisvųjų menų mokyklos ruošė tarnautojus bažnytinei ir civilinei tarnybai. O išsimokslinę žmonės ir yra civilizacijos pagrindas. Kūrėsi ankstyvojo feodalizmo valstybės. Pradeda formuotis tautybės, tai ne masinis reiškinys (Anglija).

Anglijos karalius nori paversti parlamentą paklusniu savo valdžios įrankiu. Supykęs net 11 metų jo nešaukia, dėl to kyla pilietinis karas. Prancūzijos karaliaus valdžia jau seniai neribota, tačiau ji nesukelia pirminio konflikto. Revoliucija kyla dėl klasikinio baudžiavinio išnaudojimo, dėl besivystančios buržuazijos teisių ir laisvių varžymo. Karaliaus dvaras piktina tik tuo, kad jis yra nepaprastai prabangus ir suryja daug valstybės lėšų. Anglijos revoliuciją paspartina ir puritonų persekiojimas.

18a. švietimu buvo susidomėta iki tokio lygio, kad buvo manoma, kad švietimas ir mokslas gali atvesti žmoniją į aukso amžių. Ši idėja atsirado ne be pagrindo, o dėka svarbių to meto atradimų labai pakeitusių darbo našumą, paspartinusių žmonijos pažangą. Šiandien yra aišku, kad žmonija pervertino proto galimybes, neišėjo vien tik proto pagalba pertvarkyti valstybės santvarkos, visuomenės, kai kurie tų pertvarkymų modeliai patyrė fizišką fiasko (socialistai utopistai (Falangas, Šarlis Furje), amžinasis variklis).

JAV konstitucija (1787) – JAV paskelbiama federacine respublika, kurioje valdžia priklauso prezidentui renkamam 4 metams, jis valdo ir karines pajėgas. Įstatymų leidyba- kongresas sudarytas iš 2 rūmų – senato ir atstovų rūmų. Kongresą sudaro rinkimų būdu renkant kandidatus nuo kiekvienos valstijos. 3 valdžia – aukščiausias teismas, kurio narius iki gyvos galvos skiria prezidentas. Konstitucija vystosi demokratėjimo linkme, papildant ją teisių biliu (1791) ir kitais normatyviniais aktais. Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789) – ją priima steigiamasis susirinkimas. Skelbiama visų žmonių lygybė ir lygiateisiškumas, šių dalykų sargu skiriama valstybė.

Dideli pokyčiai švietime. Europoje įgyvendintas visuotinis pradinis mokslas, labai išsiplėtė amatų ir prekybos mokyklų tinklas. Suklesti universitetai. Prie jų didelės bibliotekos, mokymo priemonių archyvai, dažnai ir spaustuvės. Vokietis Keningas sukuria naują spausdinimo mašiną, kurios darbo našumas 800 lapų per 1h. (pirma sp mašiną sukūrė Gutenbergas). Pradedami leisti laikraščiai prieinami visiems.

Europa nuo seniausiųjų laikų viešpatauja pasaulyje, kaip vedantis žemynas, žemynas gaminantis prekes, valdantis rinką ir prekybos kelius. Kiti žemynai buvo žaliavos tekėjais, pigios darbo jėgos šaltiniais, užsigulėjusių ir nuvertėjusių prekių pirkėjais. Noras pirmauti, išlaikyti savo pozicijas, didinti kapitalus ir atveda Europą prie kolonijų grobimo iškart po geografinių atradimų ir iki 19a. pabaigos visas pasaulis suskirstytas į kolonijas ir metropolijas.

Liberalizmas – tai politinė doktrina (doktrina-tarpusavyje susijusių ir viena iš kitos išplaukiančių politinių idėjų junginys), kuri atsirado Anglijoje 17a., jos pradininkas Dž. Lokas. 19a. šią doktriną vysto Džonas Stiuartas Milis. Doktrina teigia, kad visi žmonės iš prigimties yra lygūs ir laisvi, bet kokie žmogaus laisvės suvaržymai ir apribojimai išvis atmetami, tačiau žmogus turi atsakyti, kad jo laisvė netrukdytų kito laisvei. Doktrina neatmeta nei įstatymų, nei valstybės. Žmogus turi teisę naudotis spaudos, religijos ir ūkine laisve. Valstybė turi būti sargu, bešališku teisėju. 19a. liberalizmas propaguoja parlamentinę santvarką, pabrėždamas, kad įstatymus turi leisti tik parlamentai. Labiausiai ši doktrina klesti Anglijoje, nes čia vyksta pramonės perversmas.1832metų parlamente daugumą deputatų sudaro liberalai. Labiausiai liberalizmas remia vidutiniąją klasę.

Italija – fašizmo tėvynė, joje pradeda kurtis pirmos fašistų grupuotės, čia iškyla pirmas Europos fašistas Benitas Musolinis. 1922 jis suorganizuoja juodmarškinių žygį į Romą, kuriame dalyvauja apie 40000žmonių. 1924 m rinkimuose fašistų partija gauna daugumą. Valdžioje fašistai bando įgyvendinti 1 tautos, 1 valst., 1 vado idėją. Ką jie daro: 1. Įveda griežtą cenzūrą ir paskiria naują administraciją jai prižiūrėti. 2. Uždraudžia kitas partijas. 3. Sukuria platų ir galingą politinį aparatą. 4. Tautos vadas-Dučė, jo rankose visų rūšių valdžia. 5. Profsąjunginis judėjimas labai kontroliuojamas. 6. Valdžios institucijose tik fašistai. 7. Fašistinės propagandos devizas – “Italai galinga tauta”. 8. Ginklavimasis, militaristinė politika. Fašistai kai kuria savo veikla patraukė žmones (likviduoja nedarbą, išleidžia įstatymus dėl nelaimingų atsitikimų ir ligos atvejų).

Komunistinės idėjos pirmiausia subrendo Rusijoje ir 1917 metais perversmo būdu komunistai paima valdžią Rusijoje todėl, kad ji buvo labiausiai nusilpusi. Čia daugiausia skriaudų, skurdo, išnaudojimo. Fašizmas gimė Italijoje bet toliausiai nuėjo Vokietijoje išsirutuliojęs iš nacionalizmo ideologijos. Panašumai: abiejų tikslas - totalitarizmas (kai apima visas gyvenimo sritis). Prievarta, griežta kontrolė, vienos ideologijos viešpatavimas. Represijos ne tik prieš kitas tautas, bet ir prieš savo tautą. Viešai skelbiami draudimai kitoms partijoms, demonstracijoms, kultūra ir švietimas tarnauja ideologijai. Asmens kultas. Visiškai nevaržoma valdančiojo asmens atsakomybė. Prievartai ir smurtui vykdyti sukuriama sistema. 3 valdžios vienose rankose. Valstybines pareigas eina tik savų partijų žmonės. Labai panašūs abu vadai pagal savo idealus grįžtantys į viduramžius Stalino – Ivanas Rūstusis, Hitlerio – Barbarosa.

Pirmojo karo centras – Europa, antrasis karas vyksta Šiaurės Afrikoj ir pietryčių Azijoj ir Ramiajame vandenyne. I kare okupuotos teritorijos apdėtos mokesčiais, traukiantis išvežamas turtas, II be ekonominės prievartos vykdomas ir masinis gyventojų persekiojimas, rasiniu, religiniu požiūriu, vyksta masinis žmonių naikinimas. I kare klesti infliacija, skolos užsieniui, II nebelieka civilinės pramonės, pinigai išstumiami iš prekybos. I kare viską sprendžia žmogus – kareivis, II – daugiausia viskas priklauso nuo technikos, panaudojamas atominis ginklas. I kare masiškai nebuvo naikinami žydai, II jų sunaikinta 6 mln.