Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)

Tas Beprotiškas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą "Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau pastatą su žeme. Ech globalizacija... Dabar ten prekybos centras „IKI Širvėna“. Nemėgstu dėl to šitų parduotuvių. Praėjo dvidešimt metų, apsidairiau ir matau, kad mes jau ilgą laiką gyvename beprotiškame pasaulyje. Ir tas pasaulis vis beprotiškėja. Papasakosiu savo draugams, kurie jau ilgą laiką gyvena užsienyje, kas čia tokio beprotiško mūsų Lietuvoje. Tikriausiai, dalis iš jūsų manote, kad užtenka tik paskaityti antraštes komerciškai-bulvariniuose tinklalapiuose ir jums jau viskas aišku? Šiame straipsnyje didelė dalis informacijos bus tik antraštės. Ar skaityti straipsnius, ar vaizdas jums jau aiškus - spręskite patys. Straipsnis humoristiškai-pesimistiškas. Turėkite truputi kantrybės. Taigi, kas tokio beprotiško per metus įvyko Lietuvoje?

Ir tiesa, ir šviesa...

Ir tiesa
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Istorija – geriausia patriotizmo, valstybingumo ir pilietiškumo mokykla. Tačiau, peržvelgus mūsų istorijos vadovėlius, į akis krenta Holokausto išryškinimas , o ne Lietuvos žydų gelbėjimas.Lietuvos Statutuose dar giliuose viduramžiuose buvo įtvirtinta laisvė. Ir laisvė visiems, kas atvyksta į valstybę gyventi! Laisvė ir lygios teisės visiems. Ypač tai buvo aktualu žydams, visama pasaulyje persekiojamiems, žeminamiems ir ribojamiems... Lietuvoje jie buvo 600 metų be pagromų, lygiateisiai ir laisvi, valstybės saugomi! Tokio lietuvių žmogiškumo (humanizmo) dėka šiandien Lietuvoje gyvena ir savom kalbom kalba 115 tautybių žmonių. Yra netgi pasaulyje išnykusių (karaimai), bet Lietuvoje išlikusių ir toliau klestinčių tautų! Tiesa, Signatarai paruošė ir išleido 3 tomų fotoalbumą „Didžioji Lietuva“, kurio 2 000 puslapiuose suregistruotas visas šiai dienai išlikęs kultūrinis paveldas ir 3 valstybėse (Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje), anksčiau buvusiose Didžiosios Lietuvos sudėtyje. Bet albumai be teksto – jie dar tik medžiaga istorikams aprašyti mūsų Tėvynės buvusią šlovę, galybę ir kultūrą. Kaip kad dar tokio pačio darbo laukia Kazimiero Teisynas ir trys Statutai, kad Pasaulis suprastų, kodėl lietuvių, po Didžiosios Lietuvos iširimo, niekas nevadina okupantais? Tik vieni žydai mus apjuodino per visą svietą, nors ir Jad Vašemo įvertinimu esame 2 vietoje iš 32 valstybių apdovanotų „Pasaulio teisuolio vardais“.

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos banko (toliau – LB) skelbiamais duomenimis, nuo šių metų pradžios, t. y. per 9 šių metų mėnesius, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo jau daugiau nei 3 mlrd. Lt, arba net 7%. Pagrįstai iškyla jau nebe retorinis klausimas: kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta jai gaivinti taip reikalingi pinigai? Ir ar paminėtas pinigų junginys P3 pakankamai realiai atspindi pinigų kiekio kaitos tendencijas? Galima teigti, kad reikšmingas grynųjų nacionalinių pinigų likučio sumažėjimas, kurį rodo LB – kas, nereiškia, jų ,,dingimą“ iš ekonomikos. Jų savininkai (pinigų turėtojai) juos (o tai 1,9 mlrd. Lt ir 19,3 % grynųjų pinigų kiekio apyvartoje!) sparčiai pakeitė į eurus ar kitą, patikimesnę, užsienio valiutą. Ir LB – kas, keisdamas juos į eurus, faktiškai vykdė eurų emisiją. Gi grynieji pinigai užsienio valiutomis, skirtingai nuo ne grynųjų pinigų užsienio valiutomis, Lietuvos banke, dogmatiškai vykdant Europos centrinio banko (ECB) metodikas, paprasčiausiai neapskaitomi jokiuose pinigų junginiuose. Nors nė viena ECB metodika nedraudžia daryti savistovių ir alternatyvių skaičiavimų bei vertinimų, siekiant kuo išsamiau atsakyti į Lietuvos žmonėms ir verslui labai rūpimus pinigų kiekio kaitos klausimus.

Nusipelnėme gyventi linksmiau, arba kam naudinga branginti šilumą Vilniuje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus savivaldybės pastangos ginant miestiečių interesus mane žavi. Savivaldybė Kainų komisijai įrodė, kad sąnaudų (kuro ir kt.) skaičiavimas šilumos energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse ir jų prilyginimas katilinių gamybos sąnaudoms yra nekorektiškas, prieštarauja šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Vilniaus mieste daugiau kaip 90 proc. šiluminės energijos pagaminama termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse Nr. 2 ir Nr. 3. Gaminant šilumą ir elektros energiją kogeneracinėse elektrinėse, šiluma yra kaip atliekama energija, kuri, atidirbusi turbinose ir pagaminusi elektros energiją, nukreipiama šildyti termofikacinį vandenį, kitu atveju būtų išmetama į orą arba vandens telkinius. Pasaulio ir Europos šalyse kuro sąnaudos šilumos ir elektros energijos gamybai paskirstomos taip: šilumos gamybai – 20-25 proc. elektros energijos, gamybai – 75-80 proc. Dabar pagal Kainų komisijos patvirtintą metodiką visos kuro sąnaudos įtrauktos į šilumos kainą. Jei Lietuvoje būtų kaip civilizuotame pasaulyje, šiuo metu šildymo kainų apskritai nereikėtų didinti. O Kainų komisija „Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros sąnaudų atskyrimo metodikos“ rengimą „atidėjo“ rudeniui, garsiai paskelbusi, kad padarys didesnes kainas visiškai nepaisydama Vilniaus savivaldybės argumentų. Paprastai sakant, sudarys galimybę „Vilniaus energijai“ ir toliau kraustyti miestiečių kišenes, pasmerkdama mokėti du ir daugiau kartų už tą patį produktą. Aš visiškai nesmerkiu verslininkų.

Trumpai apie privatų verslą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pradėti ir tinkamai tvarkyti savo verslą Didžiojoje Britanijoje nėra sunku. Svarbiausia turėti idėją ir stengtis ją įgyvendinti. Yra trijų tipų įmonės, kurias gali steigti kiekvienas. Dažniausiai pasitaikantis verslo tipas lietuvių bendruomenėje – laisvai samdomas darbuotojas arba kitaip – individuali įmonė. Šio verslo tipo privalumas yra tai, kad jį tvarkyti yra sąlyginai paprasta – jis nereikalauja labai daug dėmesio ar jėgų. Tačiau jo savininkas yra asmeniškai atsakingas už įmonės skolas. Jei verslas nepasiseks ir turėsite įsiskolinimų tiekėjams ar bankui, privalėsite tas skolas padengti iš savo asmeninio turto. Jei turite verslo partnerį, galite susijungti ir steigti partnerystę. Šis verslo tipas labai panašus į individualią įmonę. Skirtumas – finansinę atsakomybę ir verslo valdymą dalysitės su partneriu. Ribotos atsakomybės (angl. limited) kompanija (lietuviškas atitikmuo – uždaroji akcinė bendrovė) yra saugus ir tinkamas pasirinkimas daugeliui rimtų verslininkų. Šios kompanijos išlaikymas kainuos daugiau lėšų, laiko ir jėgų – turėsite samdyti buhalterį, reguliariai ir griežtai atsiskaityti su Mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis. Tačiau šis verslo tipas turi nemažai privalumų. Pirma, lengviau galėsite gauti paskolą verslui, nes bankai į tokią kompaniją žiūri rimčiau, nei į fizinį asmenį. Antra, ribotos atsakomybės kompanijos savininkai nėra atsakingi už kompanijos įsiskolinimus savo asmeniniu turtu.

Leisk man uždirbti tau pinigų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egzistuoja įvairūs verslo modeliai, vienas iš jų B2B (Business to business) – verslas verslui. Kad būtų geriau suprasti, logiška B2B lyginti su B2C (Business to customers) – verslas klientams. Su juo susiduriame kiekvieną dieną, net pirkdami pieną, mes esame B2C dalis. Jeigu kitos įmonės vadovui Jūs galite pasakyti ''leisk man uždirbti tau pinigų'', tai labai svarus pareiškimas, kuris parodo, kad (turbūt) Jūs būsite turtingas. Be abejo, reikia būti specialistu, profesionalu, kad šie žodžiai turėtų sąryšį su realybe. Iškyla klausimas, ar maža bendrovė gali padėti kitai kompanijai. O kodėl gi ne? Net ir nedidelė įmonė gali nuveikti didžiulius darbus padedama galingai kompanijai. Vėlgi klausimas, kaip? Čia ir slypi papildomi nuliai Jūsų sąskaitoje. Jeigu žinočiau visus įmanomus būdus, kaip tai padaryti, pats dabar žiūrėčiau į Havajų saulę. Visada rinkoje egzituoja spragos, kurias net didžiosios kompanijos nesugeba užpildyti, nes jos yra didelės ir ne visada spėja gerai suvaldyti veiklos kryptis – tai šansas Jums! Bet nesupraskite klaidingai, nereikia pulti stačia galva ir plėtoti, vystyti ir investuoti į ten, kur finanasiškai pajėgus konkurentas dar nespėjo ar pražiopsojio perkamąją galią. Tiesiog pasinaudokite tuo ir nueikite pas gigantą su komerciniu pasiūlymu – tai yra B2B taisyklė – nebijoti ir būti drąsiam, nes didelės kompanijos vadovui lygiai taip pat rūpi pinigai, kaip ir Jums. Man labai patinka bendrauti su inteligentiškais žmonėmis, kurie išmano savo darbą.

Spausdintų pinigų kaina

Spausdintų pinigų kaina
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gelbėjant pasaulį nuo krizės į rinkas buvo įlietos milžiniškos lėšos. Vieni tvirtina, kad tai ne tik atgaivins ekonomikas, bet ir iššauks didžiulę infliaciją. Kiti tikina, jog centrinių bankai ateityje situaciją suvaldys. Dar praėjusiame numeryje „Investuok" kalbinti ekspertai sakė, jog artimiausią pusmetį ar net devynis mėnesius akcijų rinkoms prognozuojamas šviesus laikotarpis be didesnių grėsmių sparčiam kilimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad „dugną" pasiekti ir akcijų kainas išjudinti pavyko tik valstybių centriniams bankams gausiai ir pigiai skolinant komerciniams bankams. Toks dosnumas neregėtai padidino didžiausios rinkų gelbėtojos JAV skolą, kurią reikės kažkokiu būdu grąžinti. Be to, jei ši didelė pinigų masė nebus laiku suvaldyta, globalioje ekonomikoje ji gali pridaryti naujų rūpesčių - sukurti hiperinfliaciją ir naujus burbulus. Kokią kainą pasaulis turės sumokėti už trilijoninius gelbėjimo planus? Skaidydami valstybių vykdytą pagalbą pamatytume, kad tiesioginio stimulo dydis pasauliniu mastu yra 2-3 trilijonai dolerių - tai pinigai, skirti ekonominėms skatinimo programoms: infrastruktūros projektams, skatinti įsigyti naujus automobilius, viešiesiems darbams ir pan. Tokiam skatinimui JAV skyrė apie 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) - 800 milijardų dolerių. Dar daugiau procentais skyrė Kinija - apie 12 proc. nuo BVP, arba 600 milijardų dolerių. Europos Sąjunga tam skyrė apie 300 milijardų dolerių.

Proektas „Derunkelizacija“ apie ekonomiką

Proektas „Derunkelizacija“ apie ekonomiką
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Ekonomika“, „ekonominiai procesai“, „ekonominiai dėsniai“, „ekonomika krenta, kyla“ – štai kokius dažniausiai girdime terminus žiniasklaidoje. Daugeliui iš mūsų čia viskas aišku, viskas girdėta ir suprantama. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Kas gi ta ekonomika ir kodėl ji mums pateikiama būtent taip? Pabandysime išaiškinti jums apie ekonomiką kiek kitokiu „kampu“. Iš tikro, čia nėra nieko tokio, ko negalima būtų suprasti. Tik terminus reikia naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Taigi, pradedame.. Įvairūs žodynai pateikia savo prasme vienodus žodžio „ekonomika“ išaiškinimus, pvz., ekonomika – ūkininkavimo menas. Internetinis žodynas Vikipedija pateikia tokį išaiškinimą: ekonomika (graik. οίκος ("Oikos") - namas ir νόμος ("nomos") - dėsniai) - socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Jei kalbame apie ūkininkavimą, tai savaime suprantama, kad neapsieisime be ūkio. Ūkis - atskiras veiklos vienetas, kuriantis, ieškantis, naudojantis (eksploatuojantis) bei skirstantis išteklius subjekto poreikiams tenkinti (pvz., namų ūkis), tokios veiklos visuma. Dažniausiais žiniasklaidoje kalbama apie tam tikros šalies arba teritorijos ūkinės veiklos visumą (pvz., Lietuvos ūkį).

TVF vadovas: dar viena krizė neišvengiama, pasaulis turi jai ruoštis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasaulis turi ruoštis dar vienai ekonomikos krizei, perspėjo Tarptautinio Valiutos fondo ( TVF ) vykdantysis direktorius Dominikas Stross-Kan. Skaitydamas paskaitą Johanesburge jis pažymėjo, kad pasaulis po nuosmukio – stipriausio po „didžiosios depresijos - ima atsigauti, bet reikia ruoštis naujai krizei“, - praneša „Praim – TASS“. „Pasaulinės ekonomikos atsigavimas gali padaryti taip, kad lyderiai nebejaus būtinybės vykdyti tokias reformas kaip „finansų rinkų kontrolė ir reguliavimo sugriežtinimas“, - pareiškė TVF vadovas. Išreiškęs įsitikinimą eilinės krizės neišvengiamumu, Stross-Kan patikslino, kad negali išpranašauti, kada ir kokia bus sekanti krizė. Kalbėdamas apie Kinijos nacionalinę valiutą, TVF vadovas pabrėžė, kad juanis, kaip ir anksčiau, „labai rimtai neįvertinta valiuta“, bet, jo manymu, KLR koncentracija vidaus vystymesi gali „artimiausiais mėnesiais“ iššaukti juanio kurso pokyčius.

Kapitalizmo budynės

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalbas apie globalizaciją, apie jos varžybų nugalėtojus ir nevykėlius gerokai pritildė globalinį kaimą ištikęs nelemtas „sunkmetis“, kuriam ir tinkamą vardą parinkti nelengva. Globalizacijos reiškiniams paaiškinti vartotos metaforos šiandien kursto ironiškų pašaipų pagundą. Štai dar užpernai neregėtais „proveržių“ šuoliais puikavęsis lietuviškas Baltijos tigras, Jungtinėse Amerikos Valstijose staiga užstrigus globalaus kapitalizmo finansiniam varikliui, virto susigūžusiu Betty Yurdin pasakos tigriuku arbatinuke. Šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje vis dažniau nuaidi kapitalizmo vėlę anapilin palydintys balsai, todėl nenuostabu, jog ir lietuviškoji tapo savotiška kapitalizmo budynių užstale: vieni senu žemaitišku laidotuvių papročiu suskubo užgerti į velionio pomirtinę gerovę, dėl ištikusios nelaimės kaltindami valstybę, kiti – nekantravo įkalti paskutinę, tegul ir istoriškai surudijusią, vinį į godaus išnaudotojo karstą. Taigi tariamus nelaimės ištiktuosius suvienijo bendras rūpestis – surasti budynių stalui gerai nupenėtą „atpirkimo ožį“, kuriam visų pirma privalu aplaužyti ragus jei ne už paties kapitalizmo politinę-ekonominę mirtį, tai bent už akivaizdų globalaus kapitalizmo sukeltą moralinį-filosofinį skandalą. Pastebėtina, jog Lietuvos žiniasklaidoje, kaip ir kitur pasaulyje, duris į ekonominės krizės priežasčių supratimą dažniausiai bandyta rakinti savotišku visrakčiu, stengiantis pasakyti paskutinį žodį byloje.

Išeitis – tautos referendumas

Išeitis – tautos referendumas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manau, neapsiriksiu sakydamas, kad vis tik didesnė tautos dalis nesutinka su pono premjero A.Kubiliaus pasamprotavimais, kad krizė – pasaulinė, ir Lietuvos valdžia nieko dėta. Tiesa, bet tik dalinė. Taip, pasaulinė krizė palietė ir mus, bet kodėl kitose šalyse ji realiai traukiasi, o pas mus - tik įsibėgėja? A.Kubiliaus argumentas dėl G.Kirkilo blogo darbo - teisus, bet vėl gi tik dalinai. Sutinku, G.Kirkilas buvo prastas premjeras, bet jis niekaip nebūtų juo tapęs net per suokalbį V. Uspaskicho bendražygio J. Pinskaus pirtyje, jei ne A.Kubiliaus vadovaujamų konservatorių balsai. Vėlgi atskomybė bendra. Bet mane labiau jaudina ir papiktina dar vienas argumentas - kad „į krizę reaguota gerai ir jos našta pasidalinta solidariai tarp visų šalies gyventojų sluoksnių“. Reaguota blogai. Jei Vakaruose pripažino, kad krizę sukėlę finansiniai ir bankiniai sluoksniai kalti ir reikia griežtint jų kontrolę, tai mūsų vadovai apie tai nė žodžio nepasakė ir nieko iki šiol nedaro.Vakarai atsargiai, bet pripažįsta, kad su išgirtąją rinka, kuri viską sureguliuos, nelabai kas gaunasi. Kažkodėl ji vis reguliuoja tik turtingojo naudai. Jie bent iš dalies sutinka su didesniu valstybės dalyvavimu ekonomikoje. Tuo tarpu pas mus ir toliau girdime apie visišką valstybės turto išpardavimą ir pseudorinkos plėtimą, tik ne visai aišku, į kur. O kalbant apie solidarumo naštą, tai ji suvedama į gan primityvų ginčą tarp vaiko pinigų, pensininkų ir seimūnų mašinų. Sutinku, tos mašinos tikrai ne vietoj.

Trumpa apžvalga apie bankų atostogas, auksą, naftą ir dolerį

Trumpa apžvalga apie bankų atostogas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iš dviejų nepriklausomų šaltinių - The International Forecaster ir International Harry Shultz Letter - buvo gauta informacija, kad Amerikos užsienio pasiuntinybės gavo milžiniškas pinigų sumas, kad galėtų jas slapta iškeisti į vietines valiutas. Gautų lėšų pasiuntinybėms turi pakakti visiems metams. Panašūs nurodymai, stebėtojų nuomone, galimi tik laukiant dolerio devalvavimo. Bet nuomonės apie dolerio devalvavimo laipsnį ir terminus labai skirtingos. Amerikiečių brangiųjų metalų ekspertas Kal-as Gronval-as interviu, duotame radijo stočiai GoldSeek Radio papasakojo, kad JAV Federalinė rezervų sistema, privačių rangovų pagalba aktyviai vykdo aukso iš gyventojų konfiskavimą. Kaip vieną kartą išsireiškė Markas Tvenas, istorija nesikartoja, o greičiau rimuojasi. Skirtingai nuo įsakmiojo Ruzvelto konfiskavimo, dabartinis konfiskavimas vykdomas slapta ir apgaulės būdu. Pirmoji apgavystės dalis - manipuliavimas aukso kainomis. „Auksui leido pakilti iki 1000 dolerių už Trojos unciją lygio, truputėlį ten pasilaikyti, o paskui kainą numušė", - aiškina K. Gronvalas. Toliau seka antroji apgavystės dalis. Visoje šalyje laikraščiuose atsirado skelbimai, raginantys nereikalingus juvelyrinius dirbinius ir metalo laužą keisti į kešą. „Auksas - istoriniame maksimume. Atėjo laikas parduoti nereikalingus, praradusius išvaizdą ar jums nepatinkančius žiedus, apyrankes, auskarus, kurie be reikalo guli jūsų komodose", - reklaminės kampanijos logiką aiškina K.Gronvalas.