Artėjant šalčiams, atgyja kiekvienos moters gamtos instinktas - jai norisi apsisiausti kailiniais. Moterims kailiniai reiškia tą patį ką vyrams automobiliai ir ne viena iš jų vis dažniau stabteli prie bendrovės „Vilko kailiniai" parduotuvių vitrinų, svarsto, ką pasirinkti, užeina pasimatuoti. „Mums labai svarbu, kad kiekvienai pirkėjai galėtume patarti, ką pasirinkti, todėl nuolat domimės mados naujovėmis ir kryptimis, lankomės pasaulio parodose ir stebime rinkos pokyčius", - pasakoja „Vilko kailinių" direktorė Danguolė Gylienė. Pasak jos, 2007-2008 m. žiemos sezono mada harmoningai jungia kailių natūralumą ir su...
Kaunietės Neringos svajonė šaltą žiemą vilkėti šiltus prabangius kailinius subliūško lyg balionas. Nusivylusi įsigytų kailinių kokybe ji atsimušė į parduotuvės atstovų abejingumo sieną. "Parduotuvėje "Laukinis gepardas" už 3 tūkst. litų įsigijau gražius kailinius. Tačiau netrukus nuo jie pradėjo stipriai šertis. Nekokybišką prekę nunešus atgal į minėtą parduotuvę, jos atstovai atsisakė grąžinti pinigus arba nekokybiškus kailinius pakeisti kitais", - skundėsi jauna moteris. Kaunietė kartu su vyru įvairiais būdais bandė susitarti gražiuoju, tačiau parduotuvės direktorė net nesileido į kalbas. "Mums paaiškino, kad tai specialus odos...
Žiemos sezonas kailinių salonuose jau ne pirmus metus prasideda vėliau nei kalendorinė žiema, tačiau ir baigiasi vėliau. Kailinių prekiautojai jau priprato, kad didieji šalčiai Lietuvą pasiekia po Naujųjų metų. „Jau senokai atsigabenome naujų siuntų, nes dauguma užsienio kailių fabrikų mėnesį atostogaus, - pasakojo odos ir kailių salonų tinklo „Laukinis gepardas" direktorė Vaida Vijūnienė. - Parsivežėme daug įvairių kailinių iš Kopenhagos ir JAV aukcionų. Neabejojame, kad šiltų natūralių drabužių paklausa bus ne mažesnė nei pernai." Pasak V.Vijūnienės, jau ne pirmus metus kailiniai geriausiai perkami...
Artėja žiema, vis žvarbėja. Taip ir norisi įsisupti į ką nors šilto, minkšto, švelnaus ir pūkuoto... Į kailinius? Daugumai net nekyla klausimų dėl šio prabangaus garderobo atributo. Lenkiu galvas prieš tuos, kurie bent jau susimąsto, kiek gyvybių kainuoja tokios grožybės. Myliu gyvūnus. Džinsai man visada bus arčiau širdies nei odinės kelnės. Net matuodamasi pastarąsias jaučiuosi nejaukiai. Motyvas, kad ir laukinės gamtos pasaulyje įprasta žudyti už save silpnesnius, manęs neįtikina. Gyvūnai žudo tam, kad gyventų, numalšintų kartais mėnesius kenčiamą alkį. O mes? Lyg nebūtume...
Kad apsivilktum norimus kailinius reikia nužudyti: 12-15 lūšių; 10-15 vilkų ar kojotų; 15-20 lapių; 60-80 audinių; 27-30 meškėnus; 10-12 bebrų; 60-100 voverių... Šie žvėreliai, tik dėl to, kad jų kailiai gražūs, visą savo gyvenimą priversti kankintis mažuose ir ankštuose narvuose, kol galiausiai yra nužudomi naudojant žiaurius ir nehumaniškus metodus: dujas, spąstus, elektros srovę ar vėzdą. Nesvarbu ar pagautų laisvėje ar užaugintų kailių fermose, nekaltų žvėrelių skausmas ir kančios privalo būti sustabdyti. Kailių industrijos aukų skaičius yra siaubingas. Apie pusę dėl kailių nužudytų gyvūnų...
Kailiniai - seniausias žmonijos drabužis, tačiau Europoje jie jau seniai ne apsisaugojimo nuo šalčio, o prestižo prekė, prieš kurią piestu stoja ne tik gyvūnų teisių gynėjai. ES vis griežtina kailininkytės verslo taisykles, net prognozuojama, kad po kokių 20 metų jam išmuš paskutinioji valanda. Tačiau kol kas galime pasidomėti kailinių pirkimo niuansais. Jei vis dėlto nutarėte, kad be kailinių Lietuvoje jums per šalta, žinokite, kad patys šilčiausi yra mutono (specialiai išdirbtas avikailis) ir lapės kailiniai. Sabalo, poliarinės lapės, kotiko, bebro, šinšilos, nutrijos nėra tokie...
Greitu laiku išeiti gatvėn įsisupus į natūralius kailinius gali būti nesaugu. Lietuviai pasekė Vakarų pasaulio pavyzdžiu ir jau pradėjo rengti akcijas tam, kad apgintų esą barbariškais būdais dėl kailių žudomus gyvūnus. Tiesa, kol kas ši veikla mūsų šalyje dar slepiasi pogrindyje. Tačiau Lietuvos didmiesčiuose, pačiose matomiausiose vietose, vis dažniau atsiranda plakatų, raginančių kovoti su natūralių kailių vartotojais ir švelniakailių gyvūnų augintojais. Praėjusią savaitę tokiais plakatais buvo išklijuoti ir centrinėje uostamiesčio dalyje esantys kelio ženklai. Juose - žudomų gyvūnų nuotraukos su prierašais - "Mada,...
Daugybė pavojų tykojo ir apleistuose obelynuose, ir už jų – niekieno žemėje tarp artėjančių priemiesčių ir besitraukiančio kaimo. Susirengę išmušti paskutinį langą kokioje apleistoje troboje, sutrūnijusioms grindims neatlaikius jų svorio, berniūkščiai galėjo nusisukti sprandus. Upelių ir kūdrų paviršius žėrėjo vaivorykštės spalvomis nuo tepalų, besisunkiančių iš purvo prarytų prakiurusių statinių. Žinoma atvejų, kai berniūkščiai, sumanę įsiropšti į nuotekų vamzdžius prie Hamberio upės gaudyti žiurkių, dingdavo kaip į vandenį....
Įtakingiausi pasaulio drabužių dizaineriai ne tik pabrėžė kailį kaip svarbiausią 2006-2007 rudens/žiemos sezono akcentą, bet ir įkvėpė originalumo pačiai kailio idėjai, jam suteikdami naujų pavidalų. Suapvalintų ir „A" formų siluetai bei trumpučiai švarkeliai - šio sezono „topai". Būtent remdamiesi šiomis tendencijomis, dizaineriai meistriškai patrumpino ir kailinukus. Kita naujovė - skoningas kailių derinimas su įvairiais audiniais ir oda. Tuomet kailiai, pabrėždami apykakles, rankogalius, rankoves, kišenes bei kraštus, atlieka stilingų drabužio detalių funkciją. 2006-2007 rudenį/žiemą pagrindiniu drabužio akcentu tampa papuošimai ir dekoracijos, pakeisdami prieš tai...
Efektyviausia apsauga nuo šalčio - kailiniai. Tačiau geri kailiniai nėra pigus malonumas. Investavę nemažą sumą į kailinius norite, kad jie ne tik tarnautų keletą sezonų, bet ir būtų gražūs, šilti. "Norint išsirinkti gerus, kokybiškus kailinius, derėtų žinoti keletą niuansų", - sako Saulius Kmitas, kailių versle "besisukantis" jau dvidešimt aštuonerius metus. "Prieš pirkdami kailinius pirmiausia turėtumėte savęs paklausti, kam juos perkate - dėvėti kasdien ar tik retkarčiais pasipuošti? Kuriam laikui? Kiek pinigų galite skirti šiam pirkiniui?" - pradeda pokalbį Saulius Kmitas. Kailinių siuvimo įmonę...
