|

Ką reikia žinoti vartotojui apie elektronines mokėjimo priemones

Beveik pusė suaugusiųjų Lietuvos gyventojų naudojasi bankų elektroninėmis mokėjimų kortelėmis: jomis atsiskaitoma už pirkinius, komunalines paslaugas, saugu ir patogu elektroninėmis mokėjimų kortelėmis naudotis keliaujant. Sudarydamos rašytinę sutartį, kredito įstaigos turi supažindinti naudotoją su elektroninių mokėjimo priemonių suteikimo ir naudojimo sąlygomis. Jeigu sąlygos neaptartos sutartyje, kredito įstaigos turi jas pateikti naudotojui per protingą terminą iki elektroninės mokėjimo priemonės suteikimo. Aiškios ir lengvai suprantamos sąlygos turi būti pateiktos raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis. Įsidėmėtina, kad Mokėjimų įstatymas nustatyto, jog elektronines mokėjimo priemones suteikianti kredito įstaiga privalo suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones atskleisti tik elektroninės mokėjimo priemonės naudotojui.

|

Kokias teises turi vartotojas, kai pardavėjas jam siūlo prekes ne prekybai skirtose patalpose?

Vartotojai dažnai nežino, kokias jie turi teises, kai jų namuose, gatvėje, darbe ar kitose patalpose, kurios nėra skirtos prekybai, prekybos agentai siūlo pirkti įvairias prekes, todėl įsigiję nekokybišką prekę, neišvengiamai patiria nuostolių. Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtuose patalpose, privalo įteikti pirkėjui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta dokumento įteikimo vartotojui data, daikto pavadinimas, daikto kaina, įskaitant visus mokesčius, pardavėjo pavadinimas ir adresas, asmens vardas ir pavardė, kuriam vartotojas gali adresuoti sutarties atsisakymą ir kt. Vartotojai turėtų reikalauti iš pardavėjų tokio dokumento, nes šis dokumentas suteikia visą reikalingą informaciją apie pardavėją ir galimybę efektyviai ginti savo pažeistas teises (pvz., kai nusipirksite nekokybišką daiktą). Jeigu ne prekybai skirtose patalpose įsigijote netinkamos kokybės daiktą, turite teisę atsisakyti sutarties (ją sudarėte nupirkdami daiktą ar kitaip išreikšdami valią pirkti) per 7 dienas nuo minėto dokumento gavimo dienos pranešdami apie tai pardavėjui.

|

Kuo ypatingos energijos pirkimo-pardavimo sutartys?

Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti įsigyjami įvairūs daiktai, tarp jų ir energija. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad energijos (elektros energijos, šilumos, karšto ar šalto vandens, dujų) pirkimo-pardavimo sutartys laikomos ne nuo susitarimo tiekti energiją momento, bet nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal Civilinį kodeksą draudžiama tiekti vartotojui daiktus be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama sumokėti. Jei daiktai buvo pateikti be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis neatlygintinai. Tačiau nusipirkęs ar kitaip įgijęs butą su prijungtais energijos tiekimo įrenginiais ir pats nesiėmęs jokių veiksmų, kurie rodytų, kad asmuo nesutinka, kad jam būtų tiekiama energija, vartotojas turėtų mokėti už tiekiamą energiją (elektrą, šilumą, vandenį). Kita vertus, reikėtų žinoti, kad daugiabučiame name pirkdami ar parduodami butą su jau prijungtais energijos tiekimo tinklais, galite turėti sunkumų vienašališkai nutraukti sutartį su energijos tiekimo įmone.

Užsidarius konkurentams, “Fujifilm” tikisi pelno

Pasibaigus 2005 m., didžiausios fotorinkos atstovės pasaulyje skaičiuoja praradimus ir pelną: iš šios sferos traukiasi “Konica Minolta”, spalį jau pasitraukė AQFA, KODAK atleidžia dešimtis tūkstančių savo darbuotojų, o “Fujifilm” – išlieka pelninga. “Konica Minolta” paskelbė, kad nutraukia laboratorijų ir fotoaparatų gamybą nuo 2006 m. kovo 31 d., o per ateinančius metus ruošiasi užbaigti ir fotomedžiagų tiekimą. “Šiuo metu pasaulyje vyksta didžiuliai technologiniai pokyčiai: skaitmeninių fotoaparatų kiekis baigia susilyginti su analoginių, o pardavimai 2005 m. jau viršijo daugiau nei dvigubai. JAV ir Japonijoje skaitmeninius fotoaparatus turi kas antras, o Europoje – kas trečias gyventojas. Todėl, mano manymu, “Konica Minolta” tiesiog neatlaikė kokybės ir kainos lenktynių.” – komentuodamas konkurentus ištikusią nesėkmę sakė UAB “Fujifilm Lietuva” generalinis direktorius Edmundas Tradišauskas. “Fujifilm” neketina mažinti savo apimčių. Lietuvoje 2005 m. jie pardavė 14 fotolaboratorijų, o fotoaparatų pardavimai, lyginant su 2004 m., išaugo 55 proc. Taip pat trečdaliu išaugo ir “Fujifilm” fotopopieriaus tiekimas.

Susijungusi “VRS grupė” vienintelė teikia visas reklamos paslaugas

“VRS grupės” komercijos direktoriaus Ringaudo Ručio teigimu, susijungimui turėjo įtakos ir didėjantys užsakovų reikalavimai. Pasak jo, vis daugiau įmonių Lietuvoje reklamos agentūroms iškelia ir konkrečius pardavimų tikslus. “Laikomės nuomonės, kad reklamos efektyvumą įrodo augantys pardavimai. Patikėdami VRS agentūrai “Omni Connect” produkto reklamą, kartu įvardinome ir pardavimų tikslus. Sparčiai augantis “Omni Connect” paslaugos populiarumas rodo, kad VRS agentūra pasiūlė teisingą sprendimą,” – sako “Omnitel” reklamos skyriaus direktorė Greta Urmanaitė. Su šia nuomone sutinka ir “Vilniaus degtinės” komercijos ir marketingo direktorius Laurynas Miškinis: “Pritariu, kad verslas turi kelti reklamai konkrečius pardavimų tikslus. Prieš metus VRS agentūrai patikėjome išskirtinio gaminio – degtinės “Sobieski” pristatymą. Džiaugiamės , kad per trumpą laiką “Sobieski” tapo viena populiariausių degtinių Lietuvoje”. R.Ručio nuomone, nemažai įtakoja ir agentūros galimybės valdyti projektą nuo idėjos sukūrimo iki galutinio įgyvendinimo. “VRS grupei” priklausančios įmonės Lietuvoje žinomos pagal populiarius šou projektus “Dangus”, “Akvariumas”, “VRS kamera”, penkerius metus vykdytą alaus gamintojo “Švyturys” reklamą bei jau keturioliktus metus teikiamas paslaugas didžiausiam reklamos užsakovui pasaulyje “Procter&Gamble”. Šiuo metu “VRS grupėje” dirba 75 darbuotojai. 2005 m. bendra “VRS grupę” sudariusių įmonių konsoliduota apyvarta siekė 20 mln. Lt.

Panevėžio miesto savivaldybėje atidaryta “vieno langelio” tarnyba

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje pradėjo darbą “vieno langelio” tarnyba. Pirmuosius lankytojus pasveikino ir Savivaldybės atminimo dovanėlių įteikė Panevėžio miesto meras vitas Matuzas, Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė. “Vieno langelio” tarnyba – vienas Savivaldybės 2003-2007 metų veiklos plano įsipareigojimų. Džiugu, kad šiandien jis įvykdytas”, – sakė Panevėžio meras V.Matuzas. “Svarbiausias tarnybos darbo tikslas – efektyvesnis ir skaidresnis gyventojų aptarnavimas. Čia gyventojus priims 10 Savivaldybės specialistų, Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Tikimės, jos panevėžiečiai bus patenkinti atnaujintu priimamuoju”, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A.Grainienė. Pirmieji “Vieno langelio” tarnybos lankytojai teigė palankiai įvertinę naujovę. “Savivaldybėje lankausi pirmą kartą, tačiau malonu, kad nereikėjo klaidžioti ieškant reikiamo kabineto. Esu patenkinta ir gauta nemokama teisine konsultacija”, – sakė 65 metų Stasė Varžinskienė. Pirmiesiems tarnybos lankytojams miesto vadovai įteikė atminimo dovanėlių – Panevėžio miesto renginių kalendorių, rašiklių bei kitos miesto atributikos.

|

Vartojimo sutarčių standartinių sąlygų ypatumai

Verslininkai perduodami prekes ar teikdami paslaugas iš anksto, bendram, daugkartiniam naudojimui parengia standartines sutarties sąlygas ir jas naudoja sudarydami sutartis su vartotojais be jokių derybų. Vartotojas šiuo atveju turi tik dvi galimybes – sudaryti sutartį arba jos nesudaryti. Verslininkas, rengiantis standartines sutarties sąlygas, gali pažeisti sąžiningumo principą ir įtraukti tik tokias sąlygos, kurios jam naudingos. Todėl, kai vartojimo sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, svarbu užtikrinti sutarties šalių – verslininko ir vartotojo – interesų pusiausvyrą ir sąžiningumo principo laikymąsi. Europos sąjungos ir mūsų šalies teisėje laikomasi nuostatos, kad verslininkas turi derybinę patirtį ir ekonominę galią, todėl gali vartotojui diktuoti savo sąlygas. O vartotojas yra silpnesnė pusė, todėl būtina jį ginti, numatant nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

|

Informacija vartotojui apie maisto produktus ir paslaugas

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje yra įvesta nemokama telefono linija (8~800) 404 03, kuria vartotojai ir gamintojai visą parą gali skambinti ir pranešti apie nesaugius, nekokybiškus maisto produktus ir nesaugias viešojo maitinimo įstaigų teikiamas paslaugas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tinklalapyje www.vet.lt yra sukurta vartotojų skundo pranešimo dėl nekokybiškų maisto produktų bei viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų elektroninė forma-anketa. Taip pat yra vartotojams skirta skiltis, kurioje skelbiama informacija apie įvairių maisto produktų savybes ir kokybę, ženklinimo ypatumus, maisto saugos kontrolės rezultatus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje yra numatyta galimybė vartotojams konsultuotis su Tarnybos specialistais, pateikti siūlymus. Vartotojų pranešimų tyrimo sėkmė ypatingai priklauso nuo informacijos apie nekokybišką maisto gaminį išsamumo. Reikalinga nurodyti ne tik produkto pavadinimą ir nusiskundimo priežastį, bet ir produkto gamintoją, pagaminimo datą, realizacijos terminą, pakuotę, kiekį, laikymo sąlygas, nepamiršti įvardinti įmonės, kurioje buvo pirktas nekokybiškas maisto produktas, pavadinimą ir adresą.

Verslininkai laukia naujosios valdžios sprendimų

Verslininkai laukia naujosios valdžios sprendimų

Privačių verslininkų kantrybės taurę baigia perpildyti Nacionalinės žemės tarnybos nesugebėjimas per pusantrų metų pateikti vyriausybei patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Todėl privačios šalies kadastrinius matavimus atliekančios įmonės, dar kartą kreipiasi, šįkart – jau į naująją vyriausybę, tikėdamosios, kad pagaliau baigsis dvejus metus besitęsiantis privataus verslo žlugdymas ir VĮ “Registrų Centras” vykdoma nesąžininga konkurencija. Dešimtys didžiausių privačių įmonių jau ne kartą kreipėsi į šalies valdžios institucijas, teikė pastabas ir pasiūlymus, deja, itin svarbūs matininkams ir nekilnojamojo turto savininkams klausimai taip ir liko neišspręsti, tuo tarpu nuo 2003 metų netekusi pastatų ir statinių kadastrinių matavimų monopolijos VĮ “Registrų Centras” toliau papildomai uždarbiauja matininkų sąskaita.

| |

Kredituoti ar nekredituoti?

Jei planuojama sudaryti kredito sandorius, tai žinoma turi būti naudinga, tiek vienai, tiek kitai pusei. Jei klientas iš šio sandorio negauna naudos, tuomet kredito paslauga nebus pasinaudota ir taipogi neatneš naudos pačiam kreditoriui. Paprastai klientas ieško lengvesnio kelio nupirkti prekes ar paslaugas. Svarbiausi apsvarstomi elementai yra kaina ir kokybė, pristatymo greitis ir paslaugos kokybė po pardavimo. Kiti faktoriai, tokie kaip dizainas, mada ir statusas, taip pat gali turėti reikšmės. Vienas iš tokių apsvarstytinų dalykų yra kredito “prieinamumas”. Mokėjimas kredituojantis leidžia padalinti pirkinio kainą į mažesnes, labiau įveikiamas sumas. Tai leidžia klientui panaudoti būsimus tikėtinus pinigų srautus, kad pirkinį įsigytų dabar, taip palengvinant brangiai kainuojančių produktų pirkimą. Tai taip pat suveda klientą į ilgesnius santykius su kreditoriumi, o tai pabrėžia paslaugos „po pardavimo“ svarbą. Vis dėlto nauda bus gaunama tik su sąlyga, jei kaina yra reali. Įkainojus kreditą per aukštai, ir visi privalumai gali dingti. Čia yra du elementai – pati kaina ir pasiūlyti kredito terminai. Tie patys du elementai turi reikšmės vertinant naudą iš kreditoriaus pozicijų. Įmonėms, svarstančios apie kreditų savo klientams suteikimą vienas iš svarbiausių klausimų yra: ar turima pakankamai lėšų finansuoti kliento pirkimus? Jeigu ne, ar galima jas gauti, ir kaip?