Neatiduokite paskutinių pinigų. Jei visus savo pinigus sumokėsite tik vienam kreditoriui, kuris griežčiausiai reikalauja, nuskriausti liks kiti. Neapsikentę kreditoriai gali pareikalauti sumokėti bent mažą dalį, kitaip paduos jus į teismą. Jei neturėsite jokio rezervo, visos jūsų pastangos gali nueiti perniek. Pasidarykite skolų grąžinimo grafiką. Kai žinosite, kiek planuojate uždirbti pinigų ir kiek jų galite skirti skoloms, kai susidėliosite savo kreditorius pagal prioritetus, galėsite suplanuoti, kiek, kam ir kada galite mokėti. Šiuo atveju svarbu, kad matytumėte bendrą vaizdą: jei kiekvienam pažadate mokėti po 1000 Lt per savaitę, iš viso susidarys keliolika ar keliasdešimt tūkstančių. Jei kažkuriam kreditoriui sumokėsite daugiau, kažkam pinigų neliks. Visada įvertinkite, kieno sąskaita didinsite mokėjimus. Įvertinkite, kam ir kokias skolas galite sumažinti. Gal pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos? Gal galite padaryti užskaitą ar grąžinti prekes? Jei taip, nelaukite, kol į jus kreipsis kreditorius, parodykite iniciatyvą patys. Tokiu būdu laimėsite laiko ir kreditoriaus palankumą.

Įsitikinkite, su kuo kalbate. Pareikalaukite, kad skambinantis asmuo atsiųstų Jums savo įgaliojimus. Visų pirma, įsitikinsite, kad skambinantis turi teisę veikti Jūsų kreditoriaus interesais. Antra, atstovaujančio kreditorių skolos išieškojimo kompanijos darbuotojo susitarimai su Jumis, bus privalomi Jūsų kreditoriui, jeigu darbuotojas veikia kaip kreditoriaus atstovas. Nuspręskite, kaip Jūs galite sumokėti. Siūlykite mokėjimų grafiką, jeigu taip grąžinti pinigus Jums patogiau ir realiau. Periodiniai mokėjimai gali būti kas savaitę, kas dvi savaites, kas mėnesį ar nustatytas kitoks Jums realus periodas. Sudarydami grafiką, galite pasinaudoti pavyzdinę laiško formą, apsilankydami mūsų interneto puslapyje. Įvertinkite, kiek Jūs galite mokėti. Neišleiskite pinigų iki paskutinio cento vien įsiskolinimo padengimui. Turite visuomet atidėti pinigų nenumatytoms išlaidoms (jeigu susirgsite, neteksite darbo ar pan.), kad galėtumėte bent laikinai išgyventi, nutikus nenumatytoms aplinkybėms. Pasvarstykite, kiek pinigų galėtumėte skirti skolos apmokėjimui šį, kitą mėnesį, ar kiekvieną mėnesį iki visiško atsiskaitymo. Nepamirškite įvertinti ir elementarių žemiškų dalykų, tokių kaip metų laikas (gal būt greitai reikės mokėti mokesčius, padidės sąskaitos už šildymą, vaikai eis į mokyklą ir pan.).

Mobiliuoju telefonu vėl gavote žinutę, kad, jei per tam tikrą laiką neapmokėsite sąskaitos, Jūsų telefonas bus išjungtas? O gal Jums jau yra tekę patirti, ką reiškia, kai namuose išjungiama elektra ar dujos? Jei nors į vieną iš šių klausimų atsakėte teigiamai, ar Jūs jau skolininkas? O gal tiesiog esate aplaidus, užmaršus, išsiblaškęs ar labai užimtas? Kuris žmogus jau yra skolininkas, o kuris – dar ne? Kur riba tarp aplaidumo ir piktybiško nenoro mokėti už paslaugas? Kodėl mūsų visuomenėje atsiranda “skolininko” kategorija? Į šiuos ir kitus klausimus mums pamėgins atsakyti UAB “Skolų išieškojimo biuras” projektų vadovas Kęstutis Petraitis ir psichoterapeutas Aidas Gytenis Giedraitis. Kodėl tampama skolininku? Dažniausiai žmonės tampa skolininkais dėl asmeninių savybių, dėl individualios vertybių sistemos. Kartais žmogus, turintis tam tikrų principų, pasižymintis tam tikromis savybėmis negali pritapti visuomenėje ir laikytis jos nustatytų normų. Psichologinės savybės vėliau lemia socialines problemas. Pvz., dėl tam tikrų charakterio bruožų žmogui sunku įsidarbinti ar išsilaikyti toje pačioje darbovietėje ilgesnį laiką. Tai lemia pinigų stygių. Kai trūksta lėšų elementariems kasdieniams poreikiams patenkinti, psichologinė žmogaus būklė dar labiau pablogėja, ir socialinių problemų nuo to tik daugėja. Toks žmogus ilgainiui nusivilia visa jį supančia aplinka, kaltina visus iš eilės, savo nelaimių priežasties ieško kituose, bet ne savyje.

Kol antstoliai mąsto, kaip sutvarkyti alimentininkus, o Teisingumo ministerija – kaip pažaboti antstolių apetitą, už viską sumoka nespėję sulįsti į pogrindį skolininkai. Teismo vykdytojai ir ministerija sutaria dėl vieno: reikia taisyti įstatymus. Antstolių luomas įprato skolininkus skirstyti į tris kastas. Pirmąją sudaro beviltiški, arba asocialūs, iš kurių nėra ko paimti. Antrąją – piktybiški nemokėtojai, kurie turtą paslėpė, sąskaitas ištuštino, o banko operacijas atlieka dėdžių, tetų vardu. Trečioji kategorija negausi – tai tie, kurie namų ir butų neperrašė, banko sąskaitų neuždarė, dirba, gauna pensiją ar kitų legalių pajamų. Nors žodis “skolininkas” turi neigiamą atspalvį ir reiškia pinigų negrąžinantį asmenį, šiuos žmones santykinai pavadinsime dorais. Dorieji skolininkai savo viešu, neįslaptintu gyvenimu tarsi įrodo pasiryžimą atsiskaityti su savo kreditoriais ir už savo kaltes. Tačiau jie nori nenori moka ir už svetimąsias – tokia nepadori Lietuvos teisės sistema… Teisingumo ministerija parengė naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje atsižvelgta į Lietuvos antstolių veiklą tyrusių auditorių išvadas. Audito kompanija UAB “Ernst & Young Baltic” ministerijai neseniai pateikė preliminarius antstolių ekonominės veiklos, sąnaudų ir vykdymo išlaidų dydžio analizės rezultatus. Sprendimų vykdymo instrukciją dar turės patvirtinti Finansų ministerija.