2004 m. gruodžio 16 d., Vilnius. Privačių verslininkų kantrybės taurę baigia perpildyti Nacionalinės žemės tarnybos nesugebėjimas per pusantrų metų pateikti vyriausybei patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Todėl privačios šalies kadastrinius matavimus atliekančios įmonės, dar kartą kreipiasi, šįkart – jau į naująją vyriausybę, tikėdamosios, kad pagaliau baigsis dvejus metus besitęsiantis privataus verslo žlugdymas ir VĮ “Registrų Centras” vykdoma nesąžininga konkurencija.

Dešimtys didžiausių privačių įmonių jau ne kartą kreipėsi į šalies valdžios institucijas, teikė pastabas ir pasiūlymus, deja, itin svarbūs matininkams ir nekilnojamojo turto savininkams klausimai taip ir liko neišspręsti, tuo tarpu nuo 2003 metų netekusi pastatų ir statinių kadastrinių matavimų monopolijos VĮ “Registrų Centras” toliau papildomai uždarbiauja matininkų sąskaita.

Registrų centras, įrašantis nekilnojamųjų daiktų kadastrinius duomenis ir registruojantis jų teises Nekilnojamojo turto registre, naudojasi valstybės jai deleguota funkcija kaupti nekilnojamojo turto duomenų banką už tai imdama atlyginimą iš duomenimis besinaudojančių asmenų.

Paradoksalu, bet atlyginimas taip pat imamas ir iš kadastrinius matavimus atliekančių įmonių už išeities duomenis, nors būtent šios įmonės yra duomenų teikėjos ir Registrų centro valdomam bankui duomenis teikia nemokamai. Šie išeities duomenys privatiems matininkams būtini atliekant kadastro darbus.

Dar daugiau: Registrų centras reikalauja, kad įmonės suderintų su jais parengtą kadastrinių matavimų bylą prieš ją atiduodant užsakovui. Už suderinimą reikalaudami iki 20 procentų įmonių užmokesčio sumos už kadastrinių matavimų atlikimą ir bylos parengimą. Kadangi Registrų centro ir privačių įmonių darbų įkainiai yra vienodi, matininkai šiuo atveju atsiduria beviltiškoje padėtyje. Jei privačios įmonės padidintų atliekamų darbų kainą, jos paprasčiausiai liktų nekonkurencingos Registrų centro atžvilgiu, ko , įmonių atstovų nuomone ir yra siekiama.

Įmonės negali pasipriešinti šiai savivalei, nes Registrų centrui atsisakant įrašyti (be preliminaraus suderinimo) privačių įmonių nustatytus kadastrinius duomenis, visas matininkų darbas tampa bevertis. Tuo pačiu yra pažeidžiamos ir vartotojų teisės laisvai renkantis kadastrinių matavimų darbų vykdytojus.

Šių mokesčių nepagrįstumą rodo ir tai, kad visą atsakomybę už kadastrinių matavimų duomenų tikslų nustatymą prisiima tik matavimus atlikęs asmuo (įmonė) ir turi atlyginti žalą , jei tokią padarė. Tuo tarpu Registrų centras, suderinęs bylas, nėra už nieką atsakingas.

Registrų centrui taip pat dar turi mokėti ir nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai, registruojantys nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos.

Taigi, Registrų centras, naudodamasis valstybės deleguota išskirtine teise registruoti nekilnojamąjį turtą yra susikūręs puikų pasipinigavimo šaltinį. Todėl privačios, kadastrinius matavimus atliekančios įmonės reikalauja, kad nauja vyriausybė nutrauktų tokį valstybinės įmonės savivaliavimą.

Tikimasi, kad naujoji vyriausybė išgirs daugumos kadastrinius matavimus atliekančių įmonių argumentus ir sustabdys Registrų Centro savivalę, žlugdančią privačių įmonių veiklą ir pažeidžiančią valstybės piliečių – nekilnojamojo turto savininkų, paslaugų vartotojų, teises.

Daugiau informacijos:
Rimantas Masilionis,
Lietuvos matininkų asociacijos viceprezidentas
UAB Korporacijos „Matininkai“ viceprezidento tel.: 8-5-212 97 60, El. paštas: centras@matininkai.lt

Views All Time
Views All Time
2357
Views Today
Views Today
1
0 0