|

Aš bankrutuoju. Ką daryti?

Latvija stebi pirmuosius fizinių asmenų bankrotus, o Lietuvoje tokiam reiškiniui teberuošiami juridiniai instrumentai. Pasak projekto rengėjų, sunkmečio laikotarpiu asmeninio bankroto galimybė galėtų pasitarnauti tiek kreditoriams, tiek skolose paskendusiam asmeniui, bet paruošta koncepcija iki šiol dulka stalčiuose. Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička Alfa.lt aiškino, kad galintis bankrutuoti fizinis asmuo galėtų būti ir akcininkas, ir gydytojas, ir ūkininkas, ir žurnalistas. „Tarkime, žmogus prisiėmė kažkokių įsipareigojimų ir dabar nebeišgali jų vykdyti. Galbūt jis pasiėmė paskolą namui, o dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių tapo nemokus. Jis negali atiduoti bankui pinigų. Tada kreditorius turtą parduoda iš varžytinių, o tas žmogus nueina į darbo biržą, tampa bedarbiu, užsikaria ant sprando valstybei, kuriai tenka išlaikyti jį ir jo šeimą.” Fizinio asmens bankroto atveju, jam būtų paskirtas administratorius ir skolos būtų restruktūrizuotos taip, kad asmuo atiduotų jas visas ar sutartą jų dalį per ilgesnį laiką, atidedant skolos išmokėjimą. „Kreditoriui naudingiau atgauti didesnę dalį skolos per ilgesnį laiko tarpą, nei nuvaryti asmenį į bankrotą, atgaunant tik mažą jos dalį, surinktą išvaržius turtą. Tokio projekto esmė – nauda ir kreditoriui, ir įsiskolinusiam asmeniui, – teigia R. Velička. – Kas iš to, kad žmogui paliksi šaukštą, kėdę ir karvę.” Verslo administratoriaus manymu, toks įstatymas paskatintų verslumą. „Įstatymo priešininkai kalba, kad iškart atsiras aferistų, kurie ims naudotis šiuo įstatymu. Bet žmonės nebijotų imtis veiklos, o kalbant apie įstatymų apėjimą, juos visus kažkas bando apeiti. Bankų įstatymai egzistuoja ne šimtą metų ir ne du, bet niekas nesiūlo jų išbraukti. Toks teisės aktas yra reikalingas ypač šiuo metu”, – aiškino R. Velička.

|

“Žvilgsnis iš arčiau”: dažniausias skolininkų išsisukinėjimo būdas – “būti išvykusiems”

Didžiausia Lietuvoje kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovė “Žvilgsnis iš arčiau” pastebi, kad apie 30 proc. piktybiškų skolininkų vengia bendravimo su skolų išieškotojais meluodami, kad yra išvykę iš savo biuro ar Lietuvos. Panašus kiekis – maždaug trečdalis – įsiskolinusių įmonių direktorių neatsako į telefoninius skambučius jeigu žino ar įtaria, kad skambina skolų išieškojimo bendrovių darbuotojai. “Jeigu skambiname iš to paties numerio ne pirmą kartą, skolininkai užfiksuoja jį ir vengia atsiliepti. Po kurio laiko susisiekę iš kito telefono, kai prisistatome, pašnekovas išsisukinėja, kad yra ne biure, išvykęs ir šiuo metu negali kalbėti. Jie žada perskambinti vėliau, tačiau šio pažado piktybiškieji niekada neištesi”, – sakė “Žvilgsnis iš arčiau” Skolų išieškojimo departamento direktorius Rolandas Rakauskas. Pasak bendrovės “Žvilgsnis iš arčiau” atstovų, kas šešta Lietuvos bendrovė yra buvusi skolų išieškotojų akiratyje dėl laiku neatliktų atsiskaitymų. Tokia tendencija išlieka pastaruosius kelerius metus. Anot R. Rakausko, meluoti, kad vadovas yra išvykęs, kartais įsiskolinusioje įmonėje nurodoma ir administratorėms.

“Infobalt EPA” nariams išduoti pažymėjimai

Vilnius, birželio 7 d. Asociacijos “Infobalt EPA” nariams išduoti elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) gamintojų bei importuotojų registravimo sąvade pažymėjimai, patvirtinantys, kad jos garantuoja tinkamą EEĮ atliekų tvarkymą. Juos gavo 22 “Infobalt EPA” asociacijai priklausančios įmonės. “Infobalt EPA” – pirmoji ir kol kas vienintelė šalyje organizacija, turinti Aplinkos apsaugos ministerijos išduotą licenziją organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Pagal galiojančius įstatymus ir norminius aktus apie 1000 Lietuvos įmonių, gaminančių ar importuojančių tokią įrangą, nuo šių metų privalo pateikti garantiją, kad finansuos EEĮ atliekų tvarkymą. “Mūsų asociacijai priklausančios įmonės pirmosios pasinaudojo tokia įstatymuose apibrėžta garantijos forma, nes dalyvauja EEĮ atliekų tvarkymo licenziją turinčios organizacijos veikloje, – sakė “Infobalt EPA” direktorius Edgaras Kriukonis. “Šie pažymėjimai ne tik patvirtina, kad įmonės yra prisiėmusios visus su EEĮ atliekų tvarkymu susijusius įsipareigojimus, bet ir apskritai turi teisę tiekti elektros ir elektronikos gaminius Lietuvos rinkai.” Pasak “Infobalt EPA” vadovo, EEĮ gamintojų ir importuotojų pažymėjimai buvo išduoti 22 įmonei.

|

Vartotojų teisėmis domisi ir verslininkai

Vartotojų teises ginančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių vartotojų organizacijų duomenimis neretai vartotojų teises prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai pažeidžia ne iš blogos valios, bet dėl nepakankamo vartotojų teisių žinojimo. Todėl vykdydama vartotojų švietimą viešoji įstaiga “Vartotojų švietimo centras” nemažą dėmesį skiria ir verslininkų švietimui. Vienas tokių renginių – Vilniuje surengtas seminaras ,,Vartotojai ir verslas: teisės ir pareigos” UAB Viessmann darbuotojams ir jų partneriams. Suprasdami, kad informacija ir žinios apie tai, kokios yra pardavėjo pareigos ir ko gali pagrįstai reikalauti vartotojas padės ir toliau sėkmingai plėtoti savo verslą bei išvengti nesklandumų su pirkėjais, šį seminarą pasiūlė surengti patys verslininkai. ,,Verslininkų švietimas skatins juos dirbti sąžiningai, nepažeidžiant vartotojų teisių, ir bus išlaikoma šalių pusiausvyra siekiant abipusės naudos”, pažymi Vartotojų švietimo centro direktorė Tina Valotkienė. Seminare dalyvavo pranešėjai iš Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos: Audronė Žalytė, Teisės ir teisinės ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė; Rosvita Gustaitienė, Vilniaus apskrities skyriaus vedėja; Vilius Šileika, Ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas ir Petras Lepeška, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Vartotojų priėmimo skyriaus vedėjas.

Po darbo kasdien lieka kas vienuoliktas Lietuvos gyventojas

57 proc. Lietuvos gyventojų laiko viršvalandžius aktualia visuomenės problema, rodo bendrovės “Spinter tyrimai” 2006 m. balandžio mėn. atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai. 53 proc. apklaustų samdomųjų darbuotojų pripažino, jog pagrindinėje darbovietėje tenka dirbti viršvalandžius, o 8,8 proc. šalies gyventojų po darbo pasilieka kasdien. Tarp samdomą darbą dirbančių Lietuvos žmonių 8,8 proc. teigė viršvalandžius dirbantys kasdien ar beveik kasdien, 15,1 proc. – vieną ar du kartus per savaitę, 17,5 proc. – vieną ar du kartus per mėnesį, 11,3 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį. Apklausos metu samdomą darbą dirbantys teigė 66 proc. apklaustų šalies gyventojų, 10 proc. sakė patys esą darbdaviai ar laisvai samdomi darbuotojai. Dažniau (bent 1-2 kartus per savaitę) viršvalandžius tenka dirbti jauniausio amžiaus (18-25 m.) respondentams, žemiausių (iki 300 Lt.) ir aukščiausių (virš 1000 Lt.) pajamų atstovams. Viršvalandžius kiek dažniau dirba vedę žmonės ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Didelio miesto stresas. Kaip su jo kovosime?

Daugelis specialistų į šį klausimą atsako taip: stresas atsiranda dėl nuolatinės laiko stokos ir per didelio darbo krūvio. Nustatyta, kad per metus kiekvienas amerikietis dirba apie 300 valandų daugiau nei prieš pusę amžiaus. „Darbinio arklio“ jausmas pažįstamas daugeliui. Dabar net atsirado naujas „chroniško nuovargio“, neatsiejamo streso palydovo, terminas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagerėjus ekonominėms ir socialinėms gyvenimo sąlygoms eilinis amerikietis vis dėlto turi mažiau buitinių problemų. Ne paslaptis, kad ekonomikos išsivystymo lygis taip pat turi didelę įtaką žmonių psichologinei pusiausvyrai. Kanados stresų tyrimų ir analizės instituto daktaro Richardo Earlo teigimu, šiuolaikinis žmogus gyvena įtemptu laiku, kai žmonės linkę abejoti ne tik dėl savo ekonominės padėties, bet ir apskritai dėl savo ateities. Toks gyvenimo būdas didina nervinę įtampą, sukeliančią stresą. Psichologijos specialistai pabrėžia, kad tam įtakos turi ir žmonių vienišumas bei emocinė izoliacija. Kaip vieną naujų streso atsiradimo priežasčių XXI amžiuje, be abejo, galima išskirti ir teroristinių išpuolių grėsmę. Taigi, kyla klausimas – ar galima gyventi, dirbti ir net ilsėtis nepatiriant streso ir įtampos? Mokslininkų teigimu, tikriausiai – ne. Gyvenimas – tai procesas, kurio metu nuolat kyla konfliktų, situacijos sparčiai keičiasi, todėl esame priversti prisitaikyti prie naujų sąlygų ir pokyčių. Tad jei neturite galimybių visiškai atsiriboti nuo streso, pasistenkite vengti jų padarinių neigiamas emocijas keisdami teigiamomis.

Ieškome darbuotojo, arba Kaip parašyti gerą skelbimą

Pastaruoju metu, kai nedarbas Lietuvoje sparčiai mažėja, vis aktualesnė tampa darbuotojų paieškos problema. Gerų specialistų ieškoma įvairiausiais būdais: prašoma rekomenduoti pažįstamų, naudojamasi elektronine ir įprasta žiniasklaida. Nors informacinės technologijos vis daugiau vietos užima mūsų gyvenime, tačiau internete platinami skelbimai (paprastai juos skelbia specialiai tam sukurtos svetainės) yra šabloniški. Kiekviena skelbimų svetainė turi nustatytos formos skelbimo modelį, kurį tereikia užpildyti ir paskelbti. Kitokių galimybių suteikiama spaudoje. Rašytinėje žiniasklaidoje pasitaiko įvairiausių darbo skelbimų. Žinoma, daug kas priklauso nuo skelbimo dydžio, jo formos, pateikiamos informacijos. Vis dėlto esama tam tikrų bendrųjų dalykų, kurie skatina potencialius darbuotojus atkreipti į skelbimą dėmesį. Pagrindinis darbo skelbimo tikslas – pasiūlyti darbą būsimam darbuotojui. Kokia forma tai padarysime? Peržvelgus išties nemažą kiekį skelbimų, pastebėtina, kad pastaruoju metu populiaru tapo su darbo pasiūlymu pateikti ir dalį savireklamos. Tai paprastai būna įmonės veiklos pristatymo forma, pavyzdžiui: „įmonė, 10 metų sėkmingai dirbanti tokioje ir tokioje srityje“; „stabili, nuolat besiplečianti kompanija“; „bendrovė, turinti vieną stipriausių komandų Lietuvoje“ ir t. t. Reikia pripažinti, kad tai gana efektyvi priemonė sudominti būsimą darbuotoją. Beveik absoliuti dauguma kandidatų, kuriems pasiūlyta pasirinkti iš dviejų vienodo turinio darbo skelbimų, kurių tik vienas turėjo savireklamos preambulę, renkasi būtent pastarąjį. Motyvas paprastas: toks skelbimas atrodo solidesnis, atsiranda pasitikėjimas kompanija, be to, gaunama reikalingos informacijos apie įmonę ir jos veiklą.

Minimalioji mėnesinė alga didinama iki 600 litų

Minimalioji mėnesinė alga didinama iki 600 litų

Vyriausybei pritarė nutarimo “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” projektui, kuriuo minimalioji mėnesinė alga (MMA) didinama iki 600 litų. Nuo 2006 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, nustatoma minimalioji mėnesinė alga – 600 litų (dabar galiojantį dydį 550 Lt padidinant 9 proc.) ir minimalusis valandinis atlygis – 3,65 lito (dabar galiojantį dydį 3,28 Lt padidinant 11 proc.). Pasak Ministro Pirmininko, gyventojų pajamos padidės dar ir todėl, kad nuo liepos 1 dienos iki 27 proc. sumažės gyventojų pajamų mokestis. A. Brazausko teigimu, reikia ieškoti būdų dar mažinti gyventojų pajamų mokestį, nes tokiu būdu mūsų šalies ekonomika išliktų konkurencinga kitų šalių atžvilgiu bei galima būtų pritraukti daugiau investicijų. “Minimalų darbo užmokestį būtina nuolat didinti. Lietuva neturi tapti tik pigios darbo jėgos šalimi. Tik nuolat didėjant atlyginimams išlaikysime savo šalyje mums reikiamus darbuotojus, be kurių neįmanoma mūsų šalies ekonomikos plėtra”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, MMA paliekama 430 litų ir atitinkamai minimalusis valandinis atlygis – 2,62 lito.

Ugdyti gebėjimus žuvininkams padės ES parama
| |

Ugdyti gebėjimus žuvininkams padės ES parama

Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) projektui “Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro specialistų bei vadovų mokymai” skirta ES parama pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę “Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas”. Šiai sričiai skirta parama 2006 m. pasinaudos beveik 200 Lietuvos įmonių ir organizacijų. Daugiau kaip 120 tūkst. privataus ir valstybinio sektoriaus dirbančiųjų kvalifikacijai kelti bus skirta 180 mln. Lt parama, iš jų 172 mln. Lt sudarys Europos socialinio fondo lėšos (ESF). ESF padeda užkirsti kelią nedarbui, plėtoja žmonių išteklius, skatina integraciją į darbo rinką, didesnį užimtumą, sudaro sąlygas lygioms moterų ir vyrų galimybėms. Pasak projekto vadovo, LVŽŽTC generalinio direktoriaus pavaduotojo Algirdo Domarko, žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemonių įgyvendinimas bei moksliniai tyrimai yra vienas iš šalies civilizuotumo požymių, jos technologinio ir gamtosaugos lygio indikatorių. Tam daug vietos skiriama FAO Atsakingosios žuvininkystės kodekse, kituose tarptautiniuose dokumentuose ir sutartyse, kurias yra pasirašiusi Lietuva. Dešimt mėnesių (nuo kovo iki gruodžio) truksiančiam LVŽŽTC projektui skiriama 100 tūkst. litų ESF parama. Šiuo mokymo projektu specialistų kvalifikaciją siekiama pritaikyti prie kintančių sektoriaus poreikių, ugdyti dirbančiųjų administracinius gebėjimus.

|

Europos vartotojų diena: laikas galvoti apie vartotojų švietimą

Kovo 15-osios, Europos vartotojų dienos, tema – vartotojų švietimas. Lietuvos vartotojų institutas mano, kad tai yra gera proga apmąstyti ką esame nuveikę šioje srityje. Vienas iš iškalbingiausių faktų, bylojančių apie vartotojų švietimo padėtį – sociologinių tyrimų duomenys, rodantys, kad net 54 proc. suaugusių vartotojų nežino savo teisių. Lietuvos vartotojų institutas, atlikęs vartotojų klausimų analizę, konstatuoja, kad vartotojams labai trūksta objektyvios informacijos apie maisto priedus, genetiškai modifikuotą maistą, maisto produktų ženklinimą, ne maisto prekių keitimą ir grąžinimą. Lietuvos vartotojų institutas mano, kad suaugusiųjų vartotojų švietimui šiandien turi būti teikiamas ypatingas prioritetas. Atlikta vartotojų klausimų analizė rodo, kad vartotojams labai trūksta objektyvios informacijos apie maisto priedus, genetiškai modifikuotą maistą, maisto produktų ženklinimą, ne maisto prekių keitimą ir grąžinimą. Nors vaikų švietimui mokyklose yra padaryta pradžia, tačiau jis kol kas yra fragmentiškas, besikoncentruojantis tik ties kai kuriais vartotojų apsaugos aspektais. Lietuvos vartotojų institutas praeitais metais gavo nemažai tėvų klausimų kaip apsaugoti vaikų asmens duomenis jiems naršant internete, ar reklama nukreipta į vaikus neformuoja žalingų mitybos įpročių, teigiamo požiūrio į tabaką ir alkoholį, ar netelkia dėmesio brangiems žaislams.