Apie laimę
Laiminga savaitė su laimingais žmonėmis – retas nuotykis televizijoje. Laimingi buvo vaikai, nes TV3 (“Vaikų balsas 2005”) jiems padėjo išsirinkti Nomedą ir “Harį Poterį”. Suaugėliai ginčijasi dėl raganavimo televizijoje, vaikai skaito apie berniuką ant šluotos. Netrukus pasirodys ir šeštasis tomas paslaptingų skraidymų. Skaitymas šiandien savaime palaima. Naujoviško skaitymo specialistas D.Pennacas knygoje “Kaip romanas” rašo: reikia suprasti, jog “knygos buvo parašytos ne tam, kad mano sūnus, mano dukra, jaunimas jas komentuotų, bet kad jie, jei širdis jiems liepia, jas skaitytų”. Anglas P.Robinsonas šį pavasarį Vilniuje mokė skaitymo malonumo per radiją. Televizijoje vis dar neatsisakome recenzavimo ar vaikščiojimo aplink knygų krūvą. Kaip padaryti skaitymą kokiu nors “realybės šou”? Kai “Keičiu žmoną” ar sėdžiu “Bare” – ne knyga galvoje. Bet tikiu, kad kokį “Labą rytą” pradėsime ne tik nuo laikraščių, bet ir nuo knygų. Vakarais – “Vakaras su autografu”. Susėdo trys vedėjai – V.Gerulaitis, A.Sakalauskas, E.Sipavičius. Visi savikritiški. V.Gerulaitis ypač: “Esu baisus namie, gatvėje myliu visokias skruzdėlytes, nesu joks “žvaigždė”. Į muziką buvęs “įmestas” atsitiktinai, o studijavęs net 11 metų, vis su išmetimais.