Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vidaus audito tarnyba buvo pripažinusi su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu susijusios “Krekenavos mėsos” projektą netinkamu SAPARD paramai gauti, tačiau vėliau, be svaraus pagrindo pakeitus sutartį, lėšos buvo išmokėtos.

Taip penktadienį bendrame Seimo komisijų, tiriančių ministro veiklą ir SAPARD lėšų skirstymo skaidrumą, posėdyje tvirtino Valstybės kontrolės (VK) pareigūnai.

VK Finansinio audito 7-ojo departamento atstovai pareiškė, kad iš pradžių NMA vidaus audito tarnyba buvo pripažinusi “Krekenavos mėsos” projektą netinkamu SAPARD paramai gauti. Pasak vyresniosios valstybės auditorės Žanetos Grečnienės, 2001 metais, kai bendrovė pateikė paraišką, jos pelnas siekė 3,69 mln. litų, įmonė neturėjo jokio turto, o joje dirbo tik 2 darbuotojai.

Pagal skerdyklos statybos projektą “Krekenavos mėsa” įsipareigojo skirti 22 mln. litų pajinio kapitalo, dar 17,8 mln. litų tikėjosi gauti iš SAPARD programos. Ši parama ji turėjo būti suteikta tik suformavus pajinius įnašus.

Tačiau jau pasirašius sutartį dėl paramos teikimo “Krekenavos mėsa” paprašė 22 mln. litų įforminti ne kaip pajinį kapitalą, o kaip ilgalaikę paskolą. Pasak Ž. Grečnienės, po papildomo įvertinimo, tačiau be jokio formalaus NMA sprendimo “šis reikalavimas mistiškai dingo iš paramos sutarties”, o projektas pripažintas tinkamu.

Minėta suma buvo įforminta kaip ilgalaikė paskola ir pinigai buvo sumokėti. VK pripažino, kad formaliai tai nebuvo pažeidimas, tačiau darbo dokumentuose auditoriai užsiminė apie jiems kilusius įtarimus. Buvusio NMA direktoriaus Evaldo Čijausko teigimu, jo darbo metais būdavo prašoma pakeisti apie 90 proc. projektų.

Anot komisijos narės konservatorės Rasos Juknevičienės, jei į banką bendrovė būtų kreipusis iki pasirašydama sutartį dėl paramos, paskolos ji būtų negavusi, nes “joks bankas nulinei įmonei paskolos nebūtų davęs”.

Kaip tvirtino buvęs NMA SAPARD departamento direktorius Mindaugas Vilčinskas, paramos prašanti įmonė projektą finansuoti gali tiek iš savo turimų, tiek iš skolintų lėšų, tiek pakvietusi naujų akcininkų. Skolintais pinigais projektus esą finansuoja daugiau kaip pusė pareiškėjų. Parama bendrovei suteikiama tik pateikus dokumentus apie patirtas išlaidas ir patikrinus jų pagrįstumą.

“Krekenavos mėsos” pateiktas projektas “Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla” buvo patvirtintas 2002 metų pavasarį. Tų pačių metų pabaigoje paraišką dėl paramos projektui “Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė” pateikė “Krekenavos agrofirma”, valdanti 49 proc. minėtos bendrovės akcijų. Šis projektas buvo patvirtintas 2003-iųjų pradžioje.

VK teigimu, šių pastatų statybos iš esmės buvo tas pats projektas. Manoma, kad “Krekenavos agrofirma” galimai dirbtinai suskaidė projektą, siekdama gauti didesnę nei leistina paramos sumą. Vienas paramos gavėjas vienam projektui gali gauti ne didesnę nei 5 mln. eurų (17,25 mln. litų) paramą. Iš viso bendrovės šiems projektams įgyvendinti gavo 26 mln. litų.

E. Čijauskui tokia verslo plėtotė pasirodė natūrali: “Kai turi fermą, įsteigi skerdyklą, tada prireikia perdirbimo įmonės”.

Liberalcentristas Jonas Čekuolis stebėjosi, kaip “Krekenavos mėsa”, praėjus vos porai mėnesių po jos įsteigimo, sugebėjo gauti 17 mln. litų paramos. Dar po 10 mėnesių buvo pasirašyta sutartis su šios bendrovės akcijų turinčia “Krekenavos agrofirma”. Anot M. Vilčinsko, 5-10 proc. paraiškų pateikdavo nauji ūkio subjektai, kuriems pavykdavo gauti iki 12 mln. litų paramos.

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros programą 2000-2006 metams įmonė negali prašyti paramos pagal tą pačią priemonę anksčiau kaip po trejų metų. Tačiau dokumente nenurodyta, kad šia teise negali pasinaudoti bendrovės akcininkas.

Kai kuriems komisijos nariams užkliuvo įvairių institucijų pažymos apie projektus. Pavyzdžiui, R. Juknevičienė spėjo, kad vienas statybos leidimas galėjo būti išduotas atgaline data. “Valstiečių” atstovas stebėjosi, kaip buvo gautas leidimas statyti skerdyklą ir mėsos perdirbimo įmonę, kurios turi bendrą sieną, mat tai esą neatitinka sanitarijos reikalavimų.

Ir E. Čijauskas, ir M.Vilčinskas tvirtino, kad NMA negali kontroliuoti kitų institucijų ir neturi nei administracinių įgaliojimų, nei žmogiškųjų resursų tikrinti pateikiamas pažymas. E. Čijausko tvirtinimu, visos paraiškos SAPARD paramai gauti būdavo pateikiamos teisėsaugos institucijoms – “nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) iki Valstybės saugumo departamento”. Nei Krekenavos įmonių projektai, nei bendrovių įsteigimas esą nesukėlė jokių įtarimų.

VK įtarimų sukėlė ir projektų rengimo išlaidos, kurios gali sudaryti iki 12 proc. projekto vertės. Vieno verslo plano rengimas Krekenavos įmonėms atsiėjo net 300 tūkst. litų, tačiau NMA esą nevertino konsultavimo išlaidų pagrįstumo. Vėliau NMA buvo įpareigota detaliau pasidomėti ir projektų rengimo išlaidomis.

Kilus įtarimams dėl SAPARD lėšų skirstymo skaidrumo, su Krekenavos bendrovėmis susijusi medžiaga buvo perduota FNTT.

Penktadienį komisijos posėdyje dalyvavo ir Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, anksčiau vadovavęs “Krekenavos agrofirmai” ir iki šiol turintis jos akcijų. Šią savaitę parlamentaras pareiškė, jog “Lietuva turi džiaugtis, kad turi gudrių žmonių, kurie bando tokiais būdais gauti kuo daugiau pinigų”. R. Juknevičienė paprašė, kad jis būtų pakviestas paaiškinti šių savo žodžių.

“Valstiečiams” atstovaujantis A. Pekeliūnas tvirtino, jog žodis “gudrus” jo kalboje reiškia sumanumą, o ne sukčiavimą, kaip esą galvoja opozicijos atstovai.

Parlamentaras teigė kaip akcininko įgaliojimus perdavęs sutuoktinei, tačiau nei jis, nei žmona esą nesikiša į “Krekenavos agrofirmos” veiklą ir nedalyvauja jos akcininkų susirinkimuose.

Į klausimą, ar aptarinėjo bendrovės veiklą su V. Uspaskichu, Seimo narys atsakė klausimu: “Jei nusipirksite 70 proc. akcijų, ar kviesite 10 proc. turintį akcininką diskutuoti dėl sprendimų. Jokių pokalbių nei su V. Uspaskichu, nei su direktorių valdyba neturėjau”.

Ūkio ministras valdo 17,44 proc., A. Pekeliūnas – 10,09 proc. “Krekenavos agrofirmos” akcijų. Didžioji dalis šios įmonės akcijų priklauso bendrovei “Josvainiai”, kurios visos akcijos priklauso ūkio ministro įkurtam “Vikondos” koncernui. “Krekenavos agrofirma” turi 49 proc. “Krekenavos mėsos” akcijų.

Views All Time
Views All Time
1603
Views Today
Views Today
1
0 0