Lyga yra įsitikinusi, kad apklausos rezultatai atitinka realią situaciją, ypatingai LR Administraciniuose Teismuose. Jos nuomone šie “Teismai” tėra priemonė, skirta pateisinti korupcinius Valstybės institucijų ar valdininkų sprendimus, ką ji gerai pajuto ,,savo kailiu”. Buitinių vartotojų sąjunga visiškai pritaria Lygos nuomonei. Jos nuomone situacija yra dar rimtesnė, kadangi kaip galima spręsti iš jaunų teisininkų, dirbančių valdžios įstaigose, elgesio ir teisės “mokslininkų” pasisakymų žiniasklaidos priemonėse, susidaro vaizdas, kad teisininkams LR Konstitucijos nuostatos –”valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”, “valstybė gina vartotojo interesus” ar tai nežinomos ar nesuvokiamos ar tiesiog neprieinamos? Kyla mintis, kad teisininkai gali būti specialiai ruošiami tam, kad galėtų, kaip dainuoja rusų šansonas Vili Tokarevas – “и тут я нанял пару адвокатов, они за денги могут черта оправдать “. Lietuviškai tai būtų– tam, kad už pinigus galėtų ir velnią išteisinti.

Šiandien Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas Dalios Budrevičienės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš Krekenavos agrofirmos. Kartu su D. Budrevičiene byloje dalyvauja Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą D. Budrevičienei, gina iš “Krekenavos agrofirmos” atleistos darbuotojos teises. Į posėdį atvyko D. Budrevičienė, jos advokatas Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, agrofirmos direktorius L.Grikšas ir liudytojai. Teismas turėjo nagrinėti ieškinį, kuriame ieškovė ir jos advokatas nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka, tarsi padariusi darbo pareigų pažeidimą, o iš tikrųjų įsakyme kaltinama tuo, kad bendravo su žiniasklaida, kurioje neva skleidė prasimanymus, tuo, kad neva neteisėtai paėmė paramą iš Pilietinės visuomenės instituto ir tuo, kad neva atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo pačiu skleisdama prasimanymus, žeminančius įmonės vardą. Teismo buvo prašoma pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti išeitinę išmoką bei atlyginimą už priverstinę pravaikštą. D. Budevičienė neprašė grąžinti į darbą, nurodydama, kad nebus sudarytos sąlygos dirbti.

Sparčiai auga antstolių atliekamo faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa. Šios rūšies teisines paslaugas Lietuvos antstoliai teikia nuo 2003 metų, kai tapo privatūs. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 596 kartus, o praėjusiais metais antstoliai surašė 1161 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, dar vadinamas “teisine fotografija”, yra labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo. Gyvenime būna situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia užfiksuoti kokį nors įvykį ar daikto būklę, savotiškai “sustabdyti” laiką. Todėl antstoliai kviečiami į statybų aikšteles, akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus. Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčių užsienio valstybių pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad ateityje faktų konstatavimas Lietuvoje dar labiau paplis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Olandijoje antstolių paslaugos – faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų įteikimas, ikiteisminis skolų išieškojimas – sudaro 70 proc. visos antstolių veiklos ir tik 30 proc. jų veiklos yra priverstinis sprendimų vykdymas.

Vienas iš naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso autorių, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus tapo advokatų profesinės bendrijos partneriu. Jam, kartu su advokatu Gyčiu Kaminsku prisijungus prie advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ bei atsižvelgus į įstatymo pasikeitimus, keičiasi šios kontoros pavadinimas ir statusas. Nuo šiol buvusi advokatų kontora „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ tampa advokatų profesine bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“. Profesinės advokatų bendrijos partneriai taip pat yra Raimundas Jurevičius ir Gintaras Balčiūnas. Pastarasis taip pat buvo teisingumo ministru.

Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą aktas skelbia: „Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“ Remiantis šia nuostata, Lietuvai tapo privalomas ir 2000 metų Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, kitaip žinomas kaip „Briuselio Reglamentas“, kuriuo buvo transformuota į Bendrijų instrumentą 1968 metais tarp tuometinių Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) narių sudaryta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose (šiuo metų Konvencija galioja tik Danijos atžvilgiu).

Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.
Teisė dar gali būti skirstoma į: 1.Privatinė – gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2.Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) – reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.
Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.

Teisinis pagrindas, garantuojantis autorių teisių apsaugą Lietuvoje, atitinkančią šių teisių apsaugą tarptautinėje praktikoje, sukurtas priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso pakeitimo ir papildymo. Šiuo įstatymu saugomos ne tik literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių teisės, bet ir spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės.

Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, kurią gana sunku priskirti kuriai nors vienai anksčiau minėtų nuosavybės rūšių ar formų, nes ji apima tam tikrą nuosavybės objektų grupę (ne subjektų, kaip tai buvo daroma skirstant nuosavybės rūšis ir formas).
Lietuvoje intelektualinės nuosavybės sąvoka pradėta vartoti 1990 metais Nuosavybės pagrindų įstatyme. Nors šiame įstatyme, kaip ir Civiliniame Kodekse, tarp nuosavybės teisės objektų nėra įvardytų intelektualinės nuosavybės objektų, tačiau įstatymo 6 straipsnyje “Nuosavybės teisės į intelektualinės veiklos produktus” nurodyta, kad intelektualinės nuosavybės objektai yra mokslo, meno ir literatūros kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai, prekių ženklai ir kiti intelektualinės veiklos produktai.

Apžvelgus nuosavybės rūšis užsienio valstybėse, matyti, jog daugelyje iš jų valstybės nuosavybė sudaro 20-30 ir daugiau procentų. Todėl nekyla abejonių, kad Lietuvoje tam tikra turto dalis taip pat turi būti valstybės nuosavybė. Savo ruožtu ši nuostata yra įtvirtinta daugelyje įstatymų.
Pagal LR Konstitucijos 47 straipsnio 7-ąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt. komunikacijų rūšimis; automobilių kelių, geležinkelių, oro ir vandens transporto vystymas; atsilikusių gamybos šakų, pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo grįžtamumu, modernizavimas, mažai pelningos socialinės- ekonominės infrastruktūros vystymas ir t.t.