G.Landsbergio-Žemkalnio drama “Blinda, svieto lygintojas”
|

G.Landsbergio-Žemkalnio drama “Blinda, svieto lygintojas”

G.Landsbergis, buvęs puikus organizatorius, suprato, jog, organizuojant lietuvių teatro veiklą, visų pirma reikia lietuviškosios dramaturgijos. Pats ėmėsi šio reikalo. Iš jo dramaturginių veikalų visų pirma reikia paminėti melodramą “Birutė” ir dramą “Blinda”. Artimai bendraudamas su kompozitoriumi Miku Petrausku, G.Landsbergis “Birutę” parašė kaip libretą būsimai pirmajai lietuvių operai. M.Petrauskas, tuomet buvęs didelis muzikos autoritetas, parašė operą. “Birutės” premjera Vilniuje įvyko 1906 metais. Lietuviai ją sutiko su dideliu entuziazmu. Be “Birutės”, G.Landsbergis parašė komedijas “Pagavo” ir “Jurgis Durnelis” (pastatytos 1908 m.), komediją vaikams “Tarnaitė pamokė” (pastatyta 1908 m.). Šiais kūriniais buvo parengta dirva profesionaliam lietuvių teatrui. Didžiausio pasisekimo sulaukė G.Landsbergio drama “Blinda, svieto lygintojas”. Garsaus plėšiko, “svieto lygintojo” Blindos lūpomis autorius kalbėjo apie didelę socialinę nelygybę ir dvarininkų daromas skriaudas kaimiečiams. “Blinda” pirmą kartą buvo pastatyta Vilniuje 1907 metais, o antrą kartą – 1909 metais Palangoje, minint lietuvių teatro dešimties metų sukaktuves, kai 1899-aisiais Palangoje pirmą kartą buvo suvaidinta Keturakio komedija”Amerika pirtyje”.

Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990 m.) 1 dalis
|

Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990 m.) 1 dalis

Po ilgų priespaudos metų ir sunkių kovų Lietuva 1918-1920 m. atkūrė ir įtvirtino nepriklausomą valstybę. Tačiau Europoje įsitvirtinę totalitarinės diktatūros atėmė Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga, remdamasi 1939 m. Ribentropo-Molotovo paktu, 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo. Nepriklausomybė buvo prarasta, bet kova dėl jos niekada nesiliovė. Pasipriešinimas pradžioje buvo stichiškas ir neorganizuotas, nes Lietuvos vyriausybė 1940 m. įvykiams nebuvo pasirengusi pati ir neparengusi tautos. Pirmosios pogrindinės organizacijos pradėjo kurtis dar 1940 m. rudenį. Svarbiausias jų tikslas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Berlyne buvęs Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras K.Škirpa organizavo Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), tikėdamasis atkurti Lietuvos nepriklausomybę su vokiečių pagalba. Lietuvoje 1941 m. gruodžio 26 d. įsikūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Vokiečiams 1941 m. pradėjus Lietuvos okupaciją, LAF’as organizavo sukilimą. Raudonajai armijai traukiantis iš Kauno, LAF’o pastangomis čia 1941 m. birželio 23 d. per radiją paskelbta apie Laikinosios Lietuvos vyriausybės sudarymą. Laikraštis “Į laisvę” birželio 25 d. skelbė: “ATSTATOMA LAISVA LIETUVA. Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę”.

Kovo 11-oji ir jos prasmė
|

Kovo 11-oji ir jos prasmė

Apskritai pastarieji du šimtmečiai Europai ir pasauliui buvo itin svarbūs. XVIII amžiaus pabaigoje Vakaruose žmogaus teisės, tautos apsisprendimas ir pilietybė išsikovojo istorinės ir pilietinės realijos statusą. Tai rado atgarsį ir to meto konfederacinėje lietuvių ir lenkų valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje, savotiškame Europos politiniame fenomene. 1791 m. gegužės 3 d. šios Respublikos Seimas priėmė Konstituciją. Tai buvo antroji po JAV konstitucija pasaulyje ir pirmoji Europoje. Tų metų spalio 20 d. konstituciniu aktu – Abiejų tautų abipusiu pasižadėjimu – buvo išsaugota Lietuvos kaip tarptautinės teisės subjekto padėtis. Šitas ėjimas į demokratiją buvo sužlugdytas, kaimynams pasidalijus valstybę ir Lietuvą pašalinus iš pasaulio politinio žemėlapio. Nepakartojamas istorinis šansas atkurti valstybę atsirado tik po 123 metų, kai vėl buvo iškeltas tautų apsisprendimo principas, – pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV prezidentas Thomas Woodrowas Wilsonas paskelbė 14-os punktų deklaraciją apie tautų apsisprendimą. Iškilo ir Lietuvos kaip tarptautinės teisės subjekto atstatymas. Lietuva pasinaudojo šia galimybe. Kaip atsakas į 1795 m. spalio 24 d. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos pasirašytą Lietuvos ir Lenkijos valstybės visiško likvidavimo aktą atsirado 1918 m. vasario 16 d. aktas, kuriuo buvo paskelbta apie Lietuvos Valstybės atkūrimą.

1918 metų Vasario 16-toji ir 1990 metų kovo 11-toji
|

1918 metų Vasario 16-toji ir 1990 metų kovo 11-toji

Jeigu nebūtų buvę 1918 m. savanorių uždegto laisvės aukuro, ant kurio savo auką sudėjo karo frontuose žuvę 1444 ir nuo įvairių fronte gautų sužeidimų 1812 mirę savanoriai, jeigu nebūtų šios laisvės aukuro ugnies sustiprinę virš 2000 žuvusiųjų 1941 metų sukilimo dalyvių, be jokios abejonės, niekas nebūtų išdrįsęs skelbti 1990 m. kovo 11-ją Nepriklausomybės atstatymo akto, dėl kurio paskelbimo ilgai buvo dvejojama. Kad jis buvo paskelbtas turime nulenkti galvas prieš a.a. tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Stasio Lozoraičio atminimą, kurio kategoriškam raginimui “šiandien arba niekada” pakluso tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas ir tokiam St. Lozoraičio ragininmui pritariantys, nors ir kinkas drebinantys, deputatai. Ambasadorius Stasys Lozoraitis, gerai išmanydamas diplomatijos virtuvę, įžvelgęs sovietinės imperijos žlugime palankiai besiklostančias mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymui aplinkybes, be abejo, remdamasis pokario metų dešimčių tūkstančių žuvusių partizanų krauju, šimtų tūkstančių ištremtų ir nukankintų sovietiniuose lageriuose, avansu pasirašiusiųjų po tokiu, dėl nepriklausomybės atstatymo, nutarimu, reikalavo nedelsti ir skelbti tokį nutarimą. Taigi, tautos išrinktiesiems Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatams nebuvo kur trauktis.

Minint Kovo 11-osios akto dešimtmetį
|

Minint Kovo 11-osios akto dešimtmetį

Taip jau susiklostė likimas, kad jūs, mieli tėvynainiai, laisvi čia gyvenote net penkiasdešimčia metų ilgiau negu mes tėvų žemėj, kurios vardas jau buvo ištrintas iš žemėlapių. Su savo patirtim ir išlavintu mąstymu jūs galite įžvelgti nemaža klaidų, kurių mes nesugebam išvengti atkurtoj savo valstybėj. Žmonės dar nespėjo lašas po lašo išspausti iš savęs vergystės nuodų, kaip yra sakęs rašytojas Čechovas. Ir dar prisiminkim, kad per visas šio amžiaus okupacijas esam netekę beveik trečdalio savo tautos – pačių narsiausių, stipriausių, atkakliausių. To brangiausio mūsų genofondo dalis esate ir jūs, savo nepažemintu darbu, nevaržomu protu pelnę garbingą vietą po Amerikos saule. Mus tebejungia lietuviška kilmė, gimtoji kalba, rūpinimasis mūsų Tėvynės ateitim ir, teisybės dėlei pasakysim, tas pats lietuviškas polinkis skaldytis… Aistringas noras įrodyti Dievuliui, kad Jo margam pasauly lietuviai būna patys margiausi.

|

Kam naudingi antisemitiniai kliedesiai?

Net trys “Respublikos” numeriai, galima drąsiai teigti, skatina rasinę ir socialinę neapykantą. Vyriausiasis dienraščio redaktorius Vitas Tomkus ir laikraščio dailininkas Rimas Valeikis nežinia dėl ko vasario 20 dienos (penktadienio) numeryje pradėjo skleisti nacistinę propagandą. Straipsnis “Kas valdo pasaulį?” nusitęsė jau per tris numerius ir autorius žada, jog rašys dar. Pirmajame – penktadienio – “Respublikos” numeryje vedamąjį atstoja iš trečiojo reicho (nacių Vokietijos) nukopijuota karikatūra, vaizduojanti žydą ir kažkokį gražuolį laikančius žemės rutulį. Potekstė tuoj pat aiški – žydai valdo pasaulį, kitas vaikinas, pasirodo, (iš tolesnio V. Tomkaus teksto) yra “gėjus”, šie dabar taip pat pavojingi, bando pasakyti autorius. Piešinys įspūdingas ir, žinoma, paveikus, ypač kai šalia jo pateikiamos dar kelios komentuojančios tezės: “Jie meluoja”, “Jie privatizuoja”, “Jie diktuoja “visas mūsų mintis” ir pan. Nemėgstu moralizuoti ir dejuoti, bet dievaž nesitikėjau, kad šių dienų Lietuvoje gali pasirodyti toks laikraščio vedamasis ir kad daliai mūsų laikraštininkų pavyzdžiu taps “Mein Kampf” (“Mano kova”) mintys ir stilistika, tik dar labiau sukta.

|

Tadas Blinda

Tadas Blinda. Apie XIX a. vidurį Žemaitijoje pagarsėjęs „Svieto lygintojas”. Veikė Luokės (Telšių rajonas) apylinkėse. Priešintis tuometinei valdžiai, dvarininkams, plėšikauti, kaip teigiama užrašytiuose žmonių prisiminimuose, jį labiausiai paskatino nepasitenkinimas Lietuvoje buvusia baudžiava. Padavimus ir legendas apie Tadą Blindą pirmoji buvo surinkusi Lazdynų Pelėda (S.Pšibiliauskienė). Lietuvoje pastatytas meninis filmas „Tadas Blinda”, kuriame bandyta kiek tai įmanoma objektyviau pavaizduoti šią legendinę žemaičiams asmenybę ir jo gyvenamąjį laikotarpį. Užrašyti gyventojų atsiminimai apie Tadą Blindą gana prieštaringi. Vieni jį laiko piktadariu, kiti – didvyriu, treti – kankiniu ir t. t.

Tarptautinė moters diena
|

Tarptautinė moters diena

Tarptautinė moters diena, tai ne šiaip sau šventė, kurią kaip ir netyčiom švenčia keletas ištikimų feminisčių ar atsidavusių “Tarybinei moteriai” vyriškių. Kaip bebūtų keista, bet tai iš tikrųjų yra tarptautinė šventė ir minima ne tik buvusiose soc. lagerio šalyse. Ši diena yra moterų vienybės ir solidarumo simbolis, o kartu ir pasaulinės taikos simbolis. Ištakų reikėtų ieškoti net Antikinėje Graikijoje, kada moterys paskelbė kariaujantiems vyrams streiką, o šie vargšeliai ištroškę moterų meilės ir šilumos turėjo savo karus nutraukti. Aktyvios moteriškės buvo ir Prancūzijos revoliucijos metu, tačiau apie lygybę joms teko tik svajoti. Viešpatavo vyrai. Šio šimtmečio pradžioje daugelyje šalių moterys pagaliau išsikovojo sau kai kurias teises. Viena jų buvo ir teisė balsuoti. Toks laimėjimas turbūt ir paskatino pirmąją Moters dienos šventę. 1909 m., JAV buvo pirmą kartą paminėta Tarptautinė moters diena, tačiau tai buvo daugiau vietinis renginys, kuriame dalyvavo aršiausios kovotojos už moters teises. 1911m. Tarptautinė moters diena jau buvo švenčiama Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir tik 1913-1914 m. ją pradėjo švęsti Rusijoje. Taigi mitas, kad tai rusų sugalvota šventė taip ir lieka mitu…

Tikrasis krikščionybės veidas

Tikrasis krikščionybės veidas

Krikščionybė turi daug veidų. Istorijos eigoje buvo stengiamasi sumaniai slėpti jos tikrąjį veidą. Ne visada pavykdavo. Prisiminkime inkviziciją, paveikslų garbinimą, popiežiaus neklaidingumo dogmą, kryžiaus karus. Tokiuose įvykiuose atsiskleisdavo kitas, tikrasis, krikščionybės veidas. Prasidėjus XXI amžiui krikščionybė taip pat turi savo tikrąjį veidą, tačiau jį slepia po perdėto pasišventimo skraiste. Tarp daugelio krikščionybės veidų, šiais laikais, galima pastebėti ir tikrąjį. Jis kartais šmėkščioja tarp kitų jos veidų. Reikia tik truputį pastabumo bei atidumo, kad tai išvystume. Verslo planas “krikščioniškai”. Nemažai “naujai atgimusių” krikščionių pamato visai neartą lauką pradėti savo verslą toje pačioje dirvoje, kurioje jie ir “atgimė”. Mat daugelis neformalių religinių grupių narių neturi darbo, ir jiems tokių krikščionių verslininkų atsiradimas yra tarsi išganymas. Naujai pradedančio savo verslą krikščionio sąmonėje pradeda formuotis nuomonė, kad geriau priimti dirbti tokio paties “tikėjimo” žmogų, kuris suprastų jo norus bei siekius. Tačiau tai ne visada pasiteisina. Priėmus kai kuriuos tikinčiuosius dirbti pasimato, kad jie neturi kvalifikacijos tam darbui.

Miuziklas “Tadas Blinda”
|

Miuziklas “Tadas Blinda”

Visiems įsiminė spalvingi filmo personažai, o vis kartojamos herojų frazės tapo sparnuotais posakiais. Tadas Blinda – vienas populiariausių visų laikų personažų. Nuotykių ieškotojai ir kovotojai už teisybę patrauklūs savo drąsa išmintimi, originalumu. Tokiais norima būti, jais žavimasi, jų siekiama. Beje, ir kitos tautos turi tokių herojų – Robinas Hudas, Zoro ir pan. TADO BLINDOS tema buvo, yra ir bus visada aktuali. Šiame kūrinyje minimi įvykiai ir asmenys yra autentiški. Veiksmas vyko pamario krašte – Žemaitijoje. Kiekvienas amžius turi sąvąjį Tadą Blindą. Tad nauja forma grįžti prie šio kūrinio temų yra labai prasminga. Miuziklo TADAS BLINDA pastatymas bus galingas. Su didele jėga pasirodys dainininkai, aktoriai, choras, muzikantai, šokėjai. Kuriamos įspūdingos dekoracijos. Rengiamasi ypatingam garso, šviesos ir netradicinės technikos panaudojimui miuzikle, kaskadininkų triukams, scenoms, kuriose dalyvaus žirgai.