Fiziniai požymiai: susitraukę, maži akių vyzdžiai, „stiklinės” akys, užkritę akiu vokai, sunkiai stovi tiesiai (sulinkusi figura), pykina ir vemia, letas pulsas ir sumažejęs kraujospudis, paviršinis kvepavimas, perdozavus – kvėpavimo centro blokavimas
Įvertinę, kaip plačiai šiandien tarp paauglių paplitę narkotikai, ir supratę, kad po kokių trejų penkerių metų ši problema pasieks ir kariuomenę, nusprendėme iš anksto pradėti prevencinį darbą. Paaiškėjo, kad Lietuvoje daug šnekama apie problemą, bet nei valstybė, nei žinybos atskirų valstybės piliečių grupių atžvilgiu neatliko jokių rimtesnių tyrimų. Niekas negalėjo mums pasakyti, kokie narkotikai labiausiai išplitę, nes atlikti tik epizodiniai atskirų specialistų, gydytojų arba mokslininkų tyrimai savo reikmėms“, – sakė Karo medicinos tarnybos viršininkas pulkininkas leitenantas Leonardas Bakaitis. Būtent todėl nutarta pirmiausia įvertinti problemos mastą kariuomenėje ir atlikti narkotikų vartojimo monitoringą.
Konferencija sulaukė tikrai nemažo dėmesio. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Janė Narvilienė, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Andrejus Piliaviecas, Vaiko raidos centro direktorius Linas Slušnys, ŠMM Socialinės politikos departamento Socialinių problemų sektoriaus vyriausiasis specialistas Algis Šimaitis, Lietuvos AIDS centro ambulatorinės priežiūros skyriaus vedėja Julija Rakickienė, Lietuvos viešosios policijos biuro Prevencijos tarnybos vyresnysis komisaras Remigijus Kalašnykas, Nevyriausybinės organizacijos “Vilties žingsniai” direktorė Janina Daukšienė. Visagino miestui atstovavo ir pranešimus skaitė Šeimos krizių centro ir Priklausomybių prevencijos tarybos vadovė Laima Paulauskienė, Psichikos sveikatos centro darbuotojas, vaikų ir paauglių psichiatras Ramūnas Likas, Savivaldybių policijos vyr.inspektorius Jonas Karpickas, prevencinį darbą ugdymo įstaigose kuruojanti Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Žana Širokina, Visagino miesto skautų draugovės pirmininkė Liudmila Vojevodina.
Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio. Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.
Kai kanapės nuryjamos, veikimas prasideda po pusvalandžio ar valandos. Intoksikacija trunka nuo trijų iki penkių valandų, didesnių dozių veikimas ilgesnis. Rūkomų kanapių, intoksikacija prasideda po kelių minučių ir trunka kelias valandas, atsižvelgiant į kiekį ir kiek kartų buvo suvartotas. THK tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai, todėl jo skaidymo eiga gerokai lėtesnė nei pavyzdžiui, alkoholio. Pakartojus THK dozę, padidėja jo kiekis organizme. THK randama organizme 30 dienų pavartojus vienintelį kartą, ilgai vartojant – kelis mėnesius.
DŽEFAS gaminamas įvairiais būdais, tarp jų ir nelegaliai, įsigyjamų vaistų nuo bronchinės astmos – efedrino ir solutano. Efedrino milteliai sumaišomi su karštu vandeniu, actu ir kalio permanganatu. Gautas tamsiai rusvas rudas skystis yra filtruojamas, kol pasidaro skaidrus, gelsvo arba melsvo atspalvio. Šis skystis ir yra vartojamas (dėl savo spalvos dar vadinamas “baltu kaifu”). Solutanas yra skysto pavidalo, verdamas vandenyje, po to taip pat maišomas su actu ir kalio permanganatu bei filtruojamas.
Opijatai vartojami įvairiais būdais. Opijus paprastai rūkomas naudopjant specialias pypkes – kaljanus. Taip pat geriamos jo tabletės ar tinktūra. Morfijus dabar dažniausiai švirkščiamas. Tradiciškai heroinas švirkščiamas į veną. XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje paplito heroino rūkymas. Rūkant heroino milteliai dedami ant aliuminio folijos gabalėlio ir kaitinami žiebtuvėliu ar žvake. Kaitinant heroinas garuoja, o dūmai įkvepiami pro vamzdelį ar sudėjus delnus. Ši procedūra kartais vadinama “drakono medžiokle”, nes dūmų kamuoliai primena drakoną.
Naujausi tyrimai gali paaiškinti, kodėl kai kurie kokaino nebevartojantys narkomanai net po kelių mėnesių jaučia jiems stiprų potraukį. Tyrimai su žiurkėmis rodo, jog gyvūnams kokaino poreikis išlieka net ir praėjus nemažai laiko. Jei šį faktą patvirtintų ir tyrimai su žmonėmis, tai galėtų pakoreguoti narkomanų gydymo programas. Požiūris, kad nuo kokaino atprantama nustojus jį vartoti, yra klaidingas, teigia dr. Yavinas Shahamas ir jo kolegos iš Baltimorės piktnaudžiavimo narkotikais nacionalinio instituto. Žmonės labiausiai pažeidžiami, kai atsisakius narkotiko praeina daug laiko, teigia jis.
Norint sumažinti antsvorį – iš tiesų patartina trumpam pakeisti pusryčius, pietus ar vakarienę skysto maisto dieta. Tačiau viena sąlyga, kad valgiaraštyje būtų ląstelienos turinčių produktų bei kieto maisto. Nesaldinta žolelių arbata, kefyras, skysta daržovių sriuba be druskos, mineraliniu vandeniu skiestos daržovių sultys – puikiai pakeičia vieną maitinimąsi per dieną, o jei tai pasirinksite vakarienei – jau po kelių dienų pajusite, kad sijonas ar kelnės per liemenį tapo laisvesnės. Valgydami rečiau, bet gausiau, tikriausiai gaunate ne daugiau kalorijų, negu valgydami dažniau, bet mažiau. Tačiau pirmuoju atveju kur kas sunkiau valdyti antsvorį: sočiai prisivalgius lėtėja medžiagų apykaita, didėja insulino išsiskyrimas, sparčiau kaupiasi riebalai. Mažos porcijos apsaugo nuo alkio atakų ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Valgymas mažomis porcijomis ir dažniau padeda išlaikyti liekną ir grakščią figūrą. Neikite į parduotuvę alkana. Akys norės daugiau nei reikia. Išleisite daugiau pinigų ir prisipirksite „gundančių” produktų: riešutų, traškučių… O juk atvirkščiai – privalote pasistengti, kad saldainiai, sausainiai ir kitokie skanūs „užkandėliai” išnyktų iš namų.
Pastaruoju metu bene viena aktualiausių temų, iškylančių visiems be išimtiems – sveikiems ir nelabai, nutukusiems ir liesiems, – maistas. Ką valgyti? Kaip valgyti? Kiek valgyti? Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių filialo gydytoja epidemiologė, propaguojanti sveiką mitybą, Gražina Remeikienė, sužinojusi mano pokalbio temą, net nustebo: juk tiek daug apie tai prirašyta, kad, atrodo, ir pridurti ką nors būsią nelengva. Tačiau ši gydytoja, nors save ir vadina konservatyvia, turi savitą požiūrį į mitybą, beje, kartkartėmis jį sutvirtindama lankydamasi kursuose, seminaruose sveiko maisto klausimais, labiausiai vertindama moksliškai pagrįstą nuomonę.